Seimas ketvirtadienį apsvarstė patikslintą 2022 metų valstybės biudžeto projektą. Vieni parlamentarai teigė, kad Vyriausybė su pasiūlymais vėluoja, esą dalis žmonių jau dabar jaučia tiek energetinį, tiek nepakankamos perkamosios galios nepriteklių. Taip pat kalbėta, kad patikslintą biudžeto projektą mėginama priimti neteisėtai.
LRT.lt primena, kad tai buvo pirmasis biudžeto svarstymas. Biudžeto projektas ir vėl bus pateiktas Vyriausybei, kuri spręs, ar atsivželgti į Seimo narių pastabas. Antrasis biudžeto svarstymas Seime vyks gegužės 10 d.
Budbergytė: Vyriausybė vėluoja su pasiūlymais
Opozicinės Socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkės pavaduotoja Rasa Budbergytė kalbėjo, kad Vyriausybė, teikdama biudžeto patikslinimo projektą, vėluoja, esą jau dabar „dalis žmonių jaučia tiek energetinį, tiek nepakankamos perkamosios galios nepriteklių“.
„Vyriausybė taip pat forsuoja ir jo [biudžeto] priėmimą. Formuojasi, kaip pabrėžia Audito komitetas, ydinga praktika, kai biudžeto projektas svarstomas komitetuose, nesulaukus atsakingų institucijų išvadų pagal Seimo statutą per 15 darbo dienų“, – Seimo posėdyje kalbėjo R. Budbergytė.
Parlamentarės manymu, dalis teikimų antiinfliacinių priemonių yra socialiai neteisingos.
„Dalis skolintų pinigų nukeliaus verslo įmonėms ir gyventojams, kurių pajamos nėra mažos. Siūloma elektros ir dujų kainų dalies kompensavimo schema nėra taikli, kaip pastebi Lietuvos bankas, yra labai brangi“, – pabrėžė R. Budbergytė.
Butkevičius: neatsižvelgiama į ES patirtį
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ parlamentaras Algirdas Butkevičius atkreipė dėmesį, kad Lietuva Europos Sąjungoje (ES) jau pusmetį pirmauja pagal infliacijos lygį, tačiau plano, kaip su tuo kovoti, pasak jo, nėra.
„Aš nematau nei iš Finansų ministerijos, nei iš Vyriausybės, nei iš valdančiosios daugumos išsamios, analitinės medžiagos, kuri galėtų būti paremta studijuojant ES patirtį kovojant su infliacija“, – savo kalbą pradėjo A. Butkevičius.
Vertindamas Vyriausybės siūlomą patikslinto biudžeto projektą, parlamentaras teigė manantis, jog netikslinga į vieną priemonių paketą „suplakti“ antiinfliacinių, energetinės nepriklausomybės stiprinimo bei socialinių išmokų indeksavimo priemones.
„Išaugusias infliacijos pasekmes mažinančios priemonės ES narėse jau buvo pateiktos 2022 m. vasario mėnesio pradžioje, tačiau mūsų Vyriausybės siūlomų priemonių pakete į ES patirtį visiškai neatsižvelgiama ir netgi, galima sakyti, siūloma taikyti universalius kompensavimo mechanizmus“, – stebėjosi A. Butkevičius.
Per savo darbo Seime praktiką Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis sakė antrąkart matantis tokį „makabriškai gudrų planą, kaip prastumti biudžetą“.
„Kad šitaip „chamiškai“ mūsų Kudirkos aikštės vadovė stumtų [biudžetą], dar nesu matęs. Nėra valstybės kontrolės išvados, nėra Lietuvos banko. Pagal Seimo statutą yra labai aiškiai pasakyta: jeigu procedūrų nesilaikoma, laikoma, kad norminis teisės aktas priimtas neteisėtai. Tokiu atveju bus kreipimasis į Konstitucinį teismą ir šitas aktas bus pripažintas neteisėtu“, – Seime kalbėjo R. Žemaitaitis.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Valius Ąžuolas taip pat kritikavo pakoreguotą valstybės biudžeto projektą ir klausė, „kiek kainuoja valdžios negebėjimas prognozuoti“.
„Kai konservatoriai ir liberalai valdžioje, biudžetas per metus ne tik kartą, bet ir du kartus bus atidaromas. Tai jau tapo tradicija ir įprasta. Antiinfliaciniai paketai – kitos valstybės jau antrą, trečią paketą teikia, mes tik apie vieną dar pradėjome galvoti. Jeigu neturime fantazijos, pasiklausime estų, pasiklausime kitų valstybių“, – stebėjosi V. Ąžuolas.
Darbo frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas patikslintą biudžeto projektą vadino „milžinišku pažadų burbulu“.
„Pagal parengtą planą, greičiausiai, jis neatitiks gyventojų lūkesčių, jau nekalbu, kad visi sprendimai, kurie šiandien yra atnešti, smarkiai vėluoja. Didžioji dalis šiame plane numatytų priemonių neturi nieko bendro su infliacijos mažinimu arba turi labai mažai ką bendro, priešingai – gali dar labiau išauginti sparčiausiai ES augančias kainas“, – atkreipė dėmesį V. Fiodorovas. Jis pridūrė, kad finansinius sunkumus jau patiria ne tik mažiausias, bet ir vidutines pajamas gaunantys asmenys.
Mitalas: geras biudžeto projektas, tokio ir reikėjo
Laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas laikėsi kiek kitokios nuomonės ir gyrė pakoreguoto biudžeto projektą.
„Geras biudžeto projektas, tokio ir reikėjo. Jeigu nebūtų tie iššūkiai atsitikę, kurie atsitiko, o mes žinome, kokie jie atsitiko, biudžeto patikslinimo ir nereikėtų daryti. [...] Aišku, niekam nėra smagu žiūrėti į biudžetą, kuriame šiemet numatomas 4,9 proc. deficitas ir tiksliai nežinant, tik spėliojant Lietuvos ekonomikos būklę, kada mes galėsime tuos deficitus įveikti, pradėti mažinti valstybės skolą ir negyventi ateities kartų sąskaita“, – sakė V. Mitalas.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovo Mykolo Majausko teigimu, siūlomos antiinfliacinės priemonės turės teigiamą poveikį šalies finansų stabilumui.
„Pajamų didinimo tempas yra toks, koks yra ir kainų augimo tempas. Kainos auga vidutiniškai 15 proc. Atitinkamai tiek vidutiniškai auga ir pensijos, bazinė socialinė išmoka, neapmokestinamas pajamų dydis, mažiausiai uždirbančIųjų pajamos siekiant užtikrinti, kad jų perkamoji galia nesumažėtų“, – Seime ketvirtadienį sakė M. Majauskas.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė, reaguodama į parlamentarų išsakytas replikas, akcentavo, jog jau anksčiau buvo didinama minimali alga, NPD ir pensijos.
„Kadangi įvyko kitas dalykas, kurio turbūt prognozuoti buvo neįmanoma, t.y. karas, invazija į Ukrainą, [...] sulaukus naujų ekonominių prognozių, buvo parengtas atnaujintas biudžeto atnaunijimas, kuris teikiamas dabar, kur reaguojama būtent į karo situaciją, jos padarinius mūsų ekonomikai“, – kalbėjo ministrė.
Dujų ir elektros kainos kompensacijos
Augančioms kainoms sušvelninti pakoreguotame 2022 m. valstybės biudžete iš viso numatyta 973 mln. eurų.
570 mln. eurų numatyta skirti kompensuoti gyventojams dalį smarkiai išaugusių dujų ir elektros kainų.
Siūloma iš dalies kompensuoti brangstančią elektrą visiems buitiniams vartotojams – ir tiems, kurie gauna visuomeninio tiekimo paslaugą, ir tiems, kurie yra pasirinkę nepriklausomą tiekėją.
Preliminariais skaičiavimais, valstybei nesiimant jokių sprendimų, gamtinių dujų ir elektros kainos augtų daugiau nei dvigubai, todėl Vyriausybė siūlo nustatyti lubas, kad kainos gyventojams augtų ne daugiau kaip 40 proc., skirtumą subsidijuojant iš valstybės biudžeto.
Didesnės pensijos ir MMA
Pakoreguotame valstybės biudžete numatyta didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). NPD didinimui 80 eurų iki 540 eurų numatoma skirti 103 mln. eurų. Dėl šio sprendimo uždirbančiųjų minimalią algą pajamos papildomai padidėtų 16 eurų, o, lyginant su praėjusiais metais, iš viso augtų 28 eurais.
NPD numatoma didinti ir neįgaliesiems: iki 25 proc. darbingumo lygio NPD didinamas nuo 740 iki 870 eurų, turintiems 30–55 proc. darbingumą – nuo 690 iki 810 eurų.
Siūloma 5 proc. kelti ir senatvės pensijas, tam būtų skiriama 67,7 mln. eurų. Didesnėms išmokoms ir šildymo kompensacijoms numatyta per 30 mln. eurų, o šalpos, valstybinių pensijų bei išmokų vaikams didinimui – dar 72,75 mln. eurų.
Būtinąjį stažą turintiems senjorams pajamos per mėnesį vidutiniškai didėtų 24 eurais. Lyginant su 2021 m. sausiu, pensijos vidutiniškai augtų 69 eurais.
Pagalbai nuo Rusijos karo bėgantiems ukrainiečiams iš viso numatyta skirti 370 mln. eurų, iš jų išmokoms vaikams, socialinėms pašalpoms, vienkartinėms įsikūrimo išmokoms, kompensacijoms, maisto paketams, kortelėms numatyti 292 mln. eurų, ukrainiečių vaikų ir studentų švietimui – 46 mln. eurų, sveikatos priežiūrai ir vakcinoms, žmonių perkėlimui – 17 mln. eurų, o savivaldybėms ukrainiečių priėmimui – 15 mln. eurų.
Piniginės paramos sulauktų ne tik gyventojai, bet ir verslas. Išaugus energijos prekių kainoms, įmonėms numatoma skirti 120 mln. eurų, dar 9,3 mln. eurų – nukentėjusiam žemės ūkiui.
Dėl tarptautinių sankcijų pajamas prarandančiai valstybės valdomai bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ bus skirtas 155 mln. eurų papildomas finansavimas.
NATO viršūnių susitikimo 2023 metais Lietuvoje infrastruktūrai – patikros įrangai, stebėjimo kameroms, kompiuterinei ir kitai įrangai, transporto priemonėms – planuojama papildomai skirti 1,4 mln. eurų, o tarptautinėms sankcijoms įgyvendinti – 1,9 mln. eurų, lėšas skiriant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT).
4,9 proc. biudžeto deficitas
Neatmetama, kas dėl pasikeitusios ekonominės situacijos biudžetas galėtų būti koreguojamas darkart.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad valstybės biudžeto deficitas šiemet augs nuo 3,3 proc. iki 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Valdžios skola, skaičiuojama, mažės nuo 44,8 proc. iki 43,3 proc. BVP, tačiau ji mažėja tik todėl, kad auga BVP, tuo metu nominali skola bus didesnė.
Biudžeto pajamos šiemet augs 734 mln. eurų, o išlaidos – 863,9 mln. eurų. Bendros valstybės biudžeto pajamos su Europos Sąjungos lėšomis šiemet sieks 15,1 mlrd. eurų, o išlaidos – 17,4 mlrd. eurų.
Atnaujintame „Sodros“ biudžete numatyta, kad fondo pajamos šiemet bus 145,8 mln. eurų didesnės ir sieks beveik 6 mlrd. eurų. Tuo metu „Sodros“ biudžeto išlaidos augs 114,6 mln. eurų iki 5,6 mlrd. eurų.
Savivaldybių biudžetų pajamos augs 90,1 mln. eurų ir sieks 4,5 mlrd. eurų, išlaidos – 98,1 mln. eurų iki 4,5 mlrd. eurų.
Komitetai pritarė
M. Majauskas akcentavo, kad patikslintas biudžeto paketas yra sudarytas iš dviejų dalių. Pirma, numatytas pajamų didinimas labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms, kad nesumažėtų jų perkamoji galia, antroji dalis susijusi su subsidijomis, siekiant sumažinti elektros ir dujų kainų augimą buitiniams vartotojams bei verslui.
„BFK išdiskutavęs priėmė sprendimą pritarti šiam įstatymo projektui”, – Seimo posėdyje kalbėjo M. Majauskas. Jo teigimu, Europos reikalų komitetas taip pat pritarė bendru sutarimu.
Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė antrino, jog minėtas komitetas taip pat pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Vis dėlto, siekiant didinti šalies fiskalinį tvarumą ir destabilizuoti valdžios sektoriaus deficito ir skolos augimą, anot jos, ragino Vyriausybę neatidėlioti ir parengti detalų planą, kuriame būtų numatyti būtini papildomi pajamų šaltiniai.
Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius taip pat teigė, jog komitetas įstatymo projektui pritarė bendru sutarimu.
Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis sakė, kad komitetas nusprendė pritarti įstatymo projektui, tačiau siūlė jį tobulinti.
„Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) skirti papildomai 143 tūkst. eurų, perskirstant Žemės ūkio ministerijos asignavimus, kurie buvo skirti gyvūnų augintinių ženklinimui“, – komiteto siūlymą pateikė V. Pranckietis.
Seimo socialinių reikalų ir Užsienio reikalų komitetai pritarė įstatymo projektui bendru sutarimu.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas įstatymo projektui pritarė iš esmės ir siūlė tobulinti.
„Pirma, atskira eilute išskirti VRK skiriamas papildomas lėšas papildomam partijų finansavimui. [...] Taip pat skirti papildomą finansavimą FTEK likusiai šių metų daliai naujoms pareigybėms. [...] Trečia, atsižvelgti į Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymą, kad būtų užtikrintas teisingas pajamų kompensavimas savivaldybėms dėl prognozuojamų GPM netekčių“, – sakė Seimo narys Ričardas Juška.
