Sparčiai augant kainoms, Vyriausybė nusprendė didinti pensijas, kompensacijas, socialines išmokas, iki 540 eurų pakelti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Ekonomistai siūlomas priemones iš esmės vertina teigiamai – jos orientuotos į pažeidžiamiausias grupes, tačiau turima ir pastabų.
Gyventojams ir verslui išaugusioms energetikos, maisto ir kitoms kainoms kompensuoti iš valstybės biudžeto nutarta skirti daugiau kaip 2 mlrd. eurų.
Senatvės pensijas siūloma didinti 5 proc. Tai leistų vidutinę senatvės pensiją neturintiesiems būtinojo stažo padidinti 22 eurais (nuo 460 iki 482 eurų). Turintiesiems būtinąjį stažą vidutinė senatvės pensija padidėtų 24 eurais per mėnesį (nuo 485 iki 510 eurų). Skaičiuojama, kad tai valstybei kainuotų 106,3 mln. eurų.
NPD gaunantiesiems mažiausias pajamas bus didinamas 80 eurų iki 560 eurų. Uždirbantiesiems minimalų atlyginimą (730 eurų popieriuje) jis į rankas per mėnesį didėtų 16 eurų. Tai valstybei per metus papildomai kainuotų 103 mln. eurų.
Vaiko pinigai nuo birželio galėtų didėti nuo 73,5 iki 80,5 eurų per mėnesį.
Didesnėms išmokoms ir šildymo kompensacijoms siūloma skirti dar 30,3 mln. eurų, o šalpos, valstybinėms pensijoms didinti – 75,72 mln. eurų.
Pavyzdžiui, bazinę socialinę išmoką siūloma didinti nuo 42 iki 46 eurų, šalpos pensijų bazė augtų nuo 150 iki 173 eurų, tikslinių kompensacijų bazė – nuo 126 iki 138 eurų, o valstybės remiamų pajamų dalis – nuo 129 iki 147 eurų.
Taip pat siūloma subsidijuoti dalį elektros ir dujų kainos augimo tiek gyventojams, tiek verslui.
Rojaka: 5 proc. padidintos pensijos gali nekompensuoti didesnių kainų
Bendrovės „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka atkreipia dėmesį, jog dalies šių priemonių naudą vartotojai pajus tik antrąjį metų pusmetį.
„Jos yra nukreiptos į tai, kad vartotojai nepajustų dar didesnio poveikio, bet tas poveikis, kuris šiandien jau patirtas, jis jau patirtas. Kompensavimo kaip ir nebuvo planuota“, – sako ji.
Vertindama skirtingų antiinfliacinių priemonių derinimą, ekonomistė sveikina sprendimą didinti NPD, tačiau numatytą pensijų augimą vertina atsargiau.
„Nors pensijos buvo didinamos ir anksčiau ir buvo ruošiamasi infliacijai, infliacija pasiekė gerokai didesnius intervalus, nei buvo prognozuojama metų pabaigoje ir praėjusių metų viduryje. Todėl 5 proc. didesnės pensijos gali nekompensuoti šiuo momentu padidėjusių kainų, nes energetinių išteklių domino efektas [eina] per daugelį prekių ir paslaugų kategorijų.
Senjorų juntama infliacija yra kur kas didesnė nei vidutinė infliacija, kurią patiria standartinis Lietuvos gyventojas. Paprastai pusantro, iki dviejų kartų gali būti didesnė, priklausomai nuo krepšelio. Tam tikrose situacijose, matyt, kad priemonės negalėtų kompensuoti padidėjusių išlaidų“, – LRT.lt komentuoja J. Rojaka.
Kaip teigiamą priemonę ekspertė įvardija ir išplėstą šildymo kompensacijų gavėjų ratą.
„Jeigu mes norėtume kompensuoti infliacijos poveikį, 5 proc. [padidinti pensijas] nepakaks. Buvo gerai padaryta, kad buvo išplėstas šildymo kompensavimas šį sezoną. Tai iš dalies galėtų kompensuoti, bet visos kitos išlaidos, kurios auga, gali sukelti papildomų trūkumų“, – kalbėjo ji.
Genytė-Pikčienė palaikytų ne vaiko pinigų, o NPD didinimą
„INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė LRT.lt teigia, kad pirmasis įspūdis susidaro gana neblogas. Anot ekonomistės, priemonės iš tiesų yra tokios, kurios padeda reaguoti į kritines situacijas.
„Yra sureaguota į tas kritines situacijas tokioje netikėtoje ir sunkiai prognozuotoje infliacinio šoko akivaizdoje. Atitinkamai išvengta populistinių, horizontalių ir labai netaiklių priemonių su tam tikromis išlygomis. Nebuvo nei kokio nors mokesčių mažinimo, nei kokių nors vienkartinių išmokų ambicijų. Visa tai atliekama stengiantis taikliai nukreipti finansinės paramos lėšas tiems, kam sunkiausia atlaikyti infliacinį šoką“, – komentuoja I. Genytė-Pikčienė.
Ji kritikuoja tik pakete numatytas priemones – didinamus vaiko pinigus ir tai, kad ir toliau išlaikomas 0 proc. PVM tarifas centriniam šildymui. Ekonomistė argumentuoja, kad šios priemonės yra horizontalios – pasiekia visus gyventojus, o ne tik tuos, kam parama labiausiai reikalinga.
„Aš apskritai mieliau būčiau mačiusi ne vaiko pinigų didinimą, o NPD prilyginimą mėnesinei minimaliai algai ir užbaigimą šitos, sakykime, polemikos dėl NPD ir MMA. Tai būtų toks elegantiškesnis sprendimas“, – tvirtina I. Genytė-Pikčienė.
Ji priduria, kad paprastai ekonomistai gana jautriai vertina bet kokį išmokų didinimą, tačiau, anot jos, šiuo metu yra susiklosčiusios neįprastos aplinkybės.
„Visi puikiai suprantame, kad tai yra mūsų pačių mokesčių mokėtojų pinigai [panaudojami išmokoms]. Tačiau gyvename labai netipinėmis aplinkybėmis. Tas infliacinis šokas, kurį patiriame, yra tikrai rimtas. Todėl ir akcentuoju, kad priemonės turi būti taiklios, jos turi nekvepėti populistiniais užmojais išgelbėti visus nuo infliacijos, jos turi būti nukreiptos į būtent pažeidžiamiausių visuomenės sluoksnių apsaugojimą. Panašu, kad taip ir yra. To populizmo buvo išvengta, neskaitant tų kelių niuansų“, – sako I. Genytė-Pikčienė.
Ji taip pat teigiamai vertina ir tai, kad dalis paketo yra orientuota į verslą bei investicijas. Kaip tvirtina ekonomistė, Lietuvos ekonomika yra itin imli pokyčiams energetikos srityje, todėl infliacinis šokas veikia jų konkuravimo eksporto rinkose galimybes ir sukuria išbandymų likvidumo prasme.
„Labai svarbu akcentuoti investicijų dalį, nes paprastai kovos su infliacija priemonės būna pravalgymo priemonės. Šiuo atveju laba smagu, kad didelė dalis šio paketo yra investicijų dalis į struktūrinius pokyčius, į tai, kad Lietuvos ekonomika šioms aplinkybėms susiklosčius ateityje būtų atsparesnė, būtų mažesnė priklausomybė nuo iškastinio kuro ir būtų energetiškai efektyvesnė. Tai išties sveikintina“, – sako I. Genytė-Pikčienė.
Ji ragina šias priemones įgyvendinti operatyviai, kad verslui netektų realios paramos laukti kelis mėnesius.
Povilauskas: diskusijų – kur per daug, o kur per mažai – tikrai bus
SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas LRT.lt teigia vadinamąjį antiinfliacinį paketą vertinantis gana teigiamai, nors ir nustebino jo mastas.
„Paketas gal didesnis savo mastu, negu tikėjausi. Aišku, čia reikia suprasti, kad ta suma – daugiau kaip 2 mlrd. eurų – iš dalies yra Europos Sąjungos, RRF pinigai. Ypač ten, kur kalbama apie investicijas, renovaciją, atsinaujinančią energetiką, visa ta žalioji kryptis. Tai yra tie pinigai, kurie bet kokiu atveju į tai būtų ėję, galbūt tai šiek tiek paspartinta ir sudėti akcentai“, – kalba T. Povilauskas.
Jis primena, kad vis dėlto COVID-19 pandemijai suvaldyti buvo planuojama skirti 5 mlrd. eurų.
Anot jo, taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad iš valstybės lėšų numatomoms antiinfliacinėms priemonėms prireiks maždaug 1 mlrd. eurų. Nors tai, ekonomisto teigimu, atrodo nemaža suma, vertinant pagal šalies bendrąjį produktą (BVP), tai siekia apie 2 proc.
„Tai nėra ypač daug. Juo labiau kad Finansų ministerijos prognozės šiems ir kitiems metams buvo sumažintos maždaug 2 procentiniais punktais. Tai daugmaž ir atitinka“, – atkreipia dėmesį T. Povilauskas.
Jis taip pat pripažįsta tikėjęsis siauresnio priemonių rato: „Tikrai nueita gana plačiai, pradedant nuo energetikos, elektros ir gamtinių dujų kainų augimo amortizavimo iki iš esmės visų svarbiausių išmokų iš valstybės biudžeto ir „Sodros“ padidinimo. Bet tie akcentai, apie kuriuos buvo kalbėta, sakyčiau, išlaikyti.“
Tai, kad elektros rinkos liberalizacijos procesas nėra stabdomas, T. Povilausko vertinimu, yra tinkama kryptis. NPD, pensijų ir kitų išmokų didinimą ekonomistas taip pat vertina teigiamai ir priduria, kad iš esmės buvo peržiūrėtos visos svarbiausios išmokos.
„Tų klausimų – kur per daug, o kur per mažai – tų diskusijų tikrai bus. Vieni kažko pasiges. Galbūt kai kas sakys, kur yra akcizų mažinimas degalams? Žemdirbiai galbūt pasiges kažkokių papildomų išmokų. Tų, kurie buvo neįtraukti, bus, bet ta kryptis yra tokia, kas yra daroma ir Europoje. Sakyčiau, kad dar gana protingai, nes Europoje matėme ir daug keistesnių sprendimų. Čia nėra kokio nors dviračio išradinėjimo“, – kalba T. Povilauskas.
Teigiamai jis vertina ir tai, kad priemonės yra orientuotos į mažiausias pajamas gaunančiuosius, o ne visus gyventojus.
„Jeigu vienas kitam perskirstysime po vienodai, tai kam to išvis reikia? Vis tiek iš esmės yra tos strateginės kryptys ir infliacija, tas užsitęsęs šuolis, tikėkimės, vis tiek bus laikinas. Gal metus laiko. Viskas nukreipta į mažiausių pajamų gavėjus“, – sako ekonomistas.
Mačiulis: sprendžiama problemos esmė, o ne dalijami saldainiukai
Vertindamas Vyriausybės pateiktas antiinfliacines priemones, banko „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad šiuo atveju yra sprendžiama problemos esmė, o ne „dalijami populiarūs saldainiukai“, pavyzdžiui, vienkartinės išmokos ar vartojimo mokesčių lengvatos.
Pajamos, padidintos keliant NPD ir pensijas, anot jo, patiems gyventojams leis nuspręsti, kur tuos pinigus išleisti.
„Žinoma, tuoj išgirsime, kad NPD didėja tik 80 eurų (arba grynosios pajamos į rankas tik 16 eurų), bet priminsiu, kad jau šių metų pradžioje NPD didėjo 60 eurų. Tad NPD pokytis nuo metų pradžios +35 proc., o pensijos didėja daugiau nei 15 proc.“, – savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašo ekonomistas.
Pasak N. Mačiulio, sudėtingiausias ir brangiausias sprendimas – dujų ir elektros kainų lubų nustatymas.
„Skirtumas tarp to, ką mokės vartotojai, ir rinkos kainos – daugiau nei pusė milijardo eurų – bus kompensuojamas iš valstybės biudžeto. Normaliomis aplinkybėmis toks sprendimas būtų sunkiai suprantamas, bet karo ir Europos energetinės krizės kontekste – labai sveikintinas“, – pažymi jis.
Ekonomisto teigimu, Lietuvos valstybės skola vos viršija 40 proc. BVP ir yra viena mažiausių ES.
„Tokios sumos skolintis nereikės, nes dalis yra paankstinamos ES išlaidos, o nemaža dalis bus viršplaninės biudžeto pajamos. Vien per pirmus du šių metų mėnesius centrinės valdžios balansas buvo 600 mln. eurų didesnis nei pernai. Biudžeto pajamas papildo ir sparčiai augęs (ir tebeaugsiantis) vartojimas, ir ta pati infliacija. Surenkama pinigų daug daugiau, nei planuota, jie išdalijami, viskas gerai. Dėl šio plano biudžeto deficitas padidės tik apie 1 proc. BVP.
Manau, kad šis paketas pakels BVP augimą tiesiogiai, per lūkesčius bei multiplikatorius, maždaug 2 procentiniais punktais. Ekonomikos nuosmukis ar stagnacija tampa daug mažiau tikėtini. Nelengva užduotis opozicijai, reikės padirbėti ieškant sliekų ant asfalto“, – dėsto N. Mačiulis.
