Rusijai užpuolus Ukrainą nemažai pasaulinių verslų pranešė nutraukiantys veiklą Rusijoje, bet dalis liko ir dirba toliau. Lietuvos valdžia taip pat ragina šalies verslininkus nutraukti ryšius su agresore, bet ar nutraukė ir kas – patikrinti sunku. Oficialių duomenų apie Rusijoje veikiančias Lietuvos kapitalo įmones nėra.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko sako, kad ukrainiečių krauju išsitepusi ne tik Rusija.
„Kreipiuosi į atskirus žmones, verslininkus, vyriausybes, kurios vis dar neblokuoja ir neizoliuoja Rusijos, – jūs padedate jos armijai griauti mūsų miestus ir gyvenimus“, – tikino Kyjivo meras.
Prasidėjus kruvinam puolimui Vakarai nuo Rusijos ėmė nusigręžti. Verslai taip pat, o tai liudija rusų eilės prekybos centruose, restoranuose, prie bankomatų.
Lietuvos valdžia taip pat ragina šalies verslininkus kuo greičiau nutraukti ryšius su Rusija. Problema tik, kad niekas tiksliai nežino, kas ir kokius verslus Rusijoje turi. Lietuvoje tokie duomenys nerenkami.
„Prieš karą buvo registruota apie 340. Iš tų kompanijų po 2014 metais dalis neveikė, dėl skirtingų priežasčių buvo neišregistruotos. Veikiančių, mūsų skaičiavimais, buvo apie 200–220. Dominuojanti dalis iš tų kompanijų buvo prekybinių“, – pasakoja Lietuvos–Rusijos verslo tarybos pirmininkas Arūnas Laurinaitis.
Viena didžiausių Lietuvos verslo investicijų Rusijoje laikomas „Vičiūnų grupės“ fabrikas Kaliningrade. Visuomenei spaudžiant, „Vičiūnų“ savininkai pranešė stabdantys veiklą Rusijoje, tik nepranešė, nuo kada. Pramonininkai sako, kad gamybą nutraukti daug sunkiau nei prekybą.
„Reikalinga susidėlioti klausimus, o kur dėti jau pagamintą produkciją, kuri yra sandėlyje. Ką reikia daryti su žaliava, kuri yra nupirkta, kaip taisyklė, trims–keturioms savaitėms“, – LRT TELEVIZIJAI aiškina A. Laurinaitis.
„Turtas yra nelikvidus. Parduoti to turto šiandien yra neįmanoma. Dėl to, manyčiau, kad realiausias scenarijus tai bus konservavimas gamyklų ir, aišku, tikintis, kad kažkada, kai galbūt pasikeis režimas, bus galimybė grįžti. Bet kada tai bus, tikėtina, tikrai ne greitai“, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Kad užsienio verslai greitai negrįš, panašu, supranta ir Kremlius. Ten vis garsiau girdisi siūlymai nacionalizuoti užsienio bendrovių turtą. Tokiu atveju, pasak ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, jokių kompensacijų Lietuva neplanuoja.
„Jeigu tu pasirinkai ten daryti verslą, tarkime, Rusijoje, tu pasirinkai rizikuoti, kad vieną dieną Vladimiras Putinas nacionalizuos tavo turtą. Tai, atleiskite, bet čia Lietuvos mokesčių mokėtojai tikriausiai neturėtų apmokėti“, – teigia A. Armonaitė.
Praėjusių metų trečiąjį ketvirtį tiesioginės Lietuvos investicijos Rusijoje siekė 115 mln. eurų. Daugiau nei pusė šios sumos nukreipta į prekybos ir transporto remonto sritis. Pagal tiesiogines Lietuvos investicijas užsienyje Rusija pernai užėmė 10 vietą, tačiau pagal bendrą Lietuvos eksportą, Rusija mums – pirmoji rinka.
„Bet 90 proc., kas yra labai didelė dalis visų prekių, yra pagamintos ne Lietuvoje ir mes tik veikiam kaip tarpininkai. Jeigu mes žiūrime į Lietuvoje pagamintas prekes, tokiu atveju Rusija mums tampa tik 17 rinka“, – sako „Versli Lietuva“ analizės skyriaus vadovė Jonė Kalendienė.
J. Kalendienės nuomone, nepaisant vyraujančio atsiribojimo nuo Rusijos, visiško prekybinių ryšių nutraukimo tikėtis neverta. Esą jie vyks tol, kol bus galimybė pervežti prekes ir už jas atsiskaityti.
