Lietuva kartu su Baltijos šalimis siekia toliau didinti savo energetinę nepriklausomybę, atsiribodama nuo Rusijos, spaudos konferencijoje patikino energetikos ministras Dainius Kreivys. Anot jo, Lietuva, Latvija ir Estija elektros energijos srautą iš Rusijos nuo ketvirtadienio sumažino iki techninio lygio, o bet koks rusiškų dujų importas per SGD terminalą yra neįmanomas.
Energetikos ministras Dainius Kreivys teigė, kad Lietuva aktyviai dalyvauja organizuodama tiekimą, remdama Ukrainą energetiniais resursais.
„Siunčiame degalus, generatorius, elektros linijas. Europiniu lygiu taip pat paraginome Europos Komisiją ir šalis nares kuo greičiau priimti Ukrainą į Europos energetikos sistemą. Kaip žinia, Ukraina šiandien yra atsijungusi nuo Rusijos elektros tinklų, dirba savistoviai ir tas poreikis gauti pagalbą bus nemažas“, – komentavo D. Kreivys.
Kalbėdamas apie Lietuvos situaciją, jis teigė, kad nuo ketvirtadienio, kovo 3-osios, visos trys Baltijos šalys bendru sutarimu iki minimalaus sumažino komercinį elektros srautą iš Rusijos.

„Komercinis srautas iš Rusijos yra sumažintas iki minimalaus techninio lygio. Tai yra visų trijų Baltijos šalių sprendimas, kuris buvo priimtas vakar. Sistemos veikimą mes užtikriname vietine generacija, importu per jungtis su Švedija, Lenkija ir Latvija“, – nurodė D. Kreivys.
Jis atkreipė dėmesį, kad išlieka Rusijos veiksmų grėsmė, tačiau Lietuva tam yra pasiruošusi.
„Išlieka tikimybė, kad Rusija gali imtis veiksmų prieš Baltijos šalių energetikos sistemą. Gruodį esame išbandę sinchroninę jungtį su Lenkija, o ketvirtadienį, viešėdamas Lenkijoje, suderinau su šalies ministrais sinchroninę pagalbą, esant nenumatytoms aplinkybėms“, – patikino ministras.

D. Kreivys pabrėžė, kad Lietuva nuolat siekia savo energetinės nepriklausomybės, atsisakydama rusiškų energetikos išteklių ir šis procesas yra spartinamas.
„Vakar [trečiadienį] su Baltijos šalių energetikos ministrais pasirašėme bendrą pareiškimą dėl sinchronizacijos spartinimo. Taip pat noriu pasakyti, kad Lietuvos energetinė sistema nėra eksperimentinė laboratorija, todėl skubotų ir techniškai neapgalvotų sprendimų nebus ir negali būti“, – akcentavo ministras.
Premjerė Ingrida Šimonytė taip pat paantrino, kad svarbu imtis pamatuotų veiksmų: „Ko negali būti ir į ką norėčiau atkreipti dėmesį daugelio karių nuo sofos, kurie dabar kariauja karą, kad techninių nesąmonių daryti valstybė negali. Visi sprendimai, kurie yra daromi, daromi tam, kad technologiškai būtų saugu pirmiausia.“

D. Kreivys pridūrė, kad atsisakius rusiškos elektros, elektros kaina Lietuvoje nepasikeistų: „Rusiška elektra mūsų biržoje pardavinėjama be kainos. Paprasčiausiai gauna mažiausią kainą ir tuo viskas yra pasakyta. Šiai dienai, visiškai atsisakius rusiškos elektros, kaina nepasikeistų.“
Paklaustas, kaip sparčiai galėtų būti įgyvendintas sinchronizacijos projektas, D. Kreivys teigė, kad, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, tai galėtų būti padaroma bet kada, tačiau tuomet būtų kalbama apie avarinį prisijungimą.
„Kalbant apie ilgalaikį, saugų prisijungimą, turbūt kiekvienas projektas, kuris yra įgyvendinamas, duoda vis didesnį saugumą. Nenorėčiau lįsti į detales, bet yra keletas etapų, kada mes tapsime vis saugesni. Mes stengiamės tuos etapus kuo greičiau pasiekti“, – sakė ministras.

Kalbėdamas apie dujų sektorių jis nurodė, kad Lietuva visiškai sustabdė rusiškų krovinių importą ir jau dabar galėtų atsisakyti importo per dujų vamzdį, tačiau tai pakenktų kitų Baltijos šalių energetiniam saugumui.
„Dėl dujų. Dar kartą galime įsitikinti, koks teisingas sprendimas buvo Lietuvai turėti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą. Per jį gauname iki 70 proc. mūsų suvartojamų dujų. Noriu taip pat atkreipti dėmesį, kad bet koks rusiškų dujų importas per SGD terminalą jau šiandien yra sustabdytas. Jokių mažų krovinių nebėra.
Lietuva galėtų jau šiandien atsisakyti rusiškų dujų per dujų vamzdį, tačiau tai pakenktų kitų Baltijos šalių energetiniam saugumui, todėl į tai privalome atsižvelgti“, – sakė D. Kreivys.
Anot jo, Lietuva prisidės ir prie JAV bandymų stabilizuoti energetinių išteklių rinką, išleisdama dalį savo naftos rezervų.






