Praėjo beveik savaitė nuo tada, kai Rusija užpuolė Ukrainą, o viešojoje erdvėje nestinga klausimų „Vičiūnų grupei“ ir vienam iš pagrindinių jos akcininkų Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui, kodėl verslas vis dar nepasitraukė iš ten. Bendrovė gali susidurti su reputacijos krize, gali būti vengiančių dirbti ten, tačiau palikti Rusijos rinką Lietuvos verslui, ypač dabar, nėra taip paprasta. Be to, užsiminta, kad V. Matijošaičio verslo ryšiai su Rusija kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Trečiadienį vakare „Vičiūnų grupės“ vadovas Šarūnas Matijošaitis pranešė, kad „prieitas kritinis taškas“.
LRT.lt primena, kad „Vičiūnų grupės“ pagrindinė ir vienintelė akcininkė yra uždaroji akcinė bendrovė „VG Holding“ ir pusė jos akcijų priklauso V. Matijošaičiui, kita pusė – Plungės rajono tarybos nariui Liudui Skierui. Be to, „Vičiūnų grupei“ vadovauja V. Matijošaičio sūnus Š. Matijošaitis, jis taip pat yra Kauno miesto tarybos narys. „Vičiūnų grupė“ turi gamyklą Kaliningrado srityje, o įmonių produkcija prekiaujama ne tik Rusijoje, bet ir šios šalies okupuotose teritorijose, pavyzdžiui, Kryme, Donbase.
Kauno meras kelia grėsmę nacionaliniam saugumui
Politikos analitikas Marius Laurinavičius kalbėdamas su LRT.lt pabrėžė, kad dar prieš karą daug kartų kartojo: bet koks verslas su Rusija, o ypač didelis verslas, yra grėsmė nacionaliniam saugumui.
„Rusijoje nėra tokio dalyko kaip nepriklausomas verslas. Aš pabrėžiau ir pabrėšiu visados, nes taip yra: Rusijoje verslas yra į žvalgybos sistemą integruota dalis. Čia yra tokia bendra prielaida, kad bet koks verslas su Rusija, ypač didelis verslas, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“, – teigė M. Laurinavičius.
Jis priminė dar 2018 m. paskelbęs konkrečių pavyzdžių, kaip per panašų į V. Matijošaičio bei „Vičiūnų grupės“ verslą yra daroma įtaka. Pašnekovas paminėjo ir Rusijoje veikiančio verslo netiesioginius ryšius su Rusijos karinės žvalgybos atstovais.
„Jeigu ponas Matijošaitis būtų tik verslininkas, šitoje situacijoje aš vertinčiau, kad tų grėsmių nacionaliniam saugumui taip pat yra dėl išvardytų ryšių. Kai toks žmogus, turintis tokių ryšių ir tokį verslą Rusijoje, tampa antro pagal dydį šalies miesto meru, tai, mano įsitikinimu, tai yra labai didelė grėsmė nacionaliniam saugumui. Politinės įtakos potenciali grėsmė didėja daug ar net dešimtis kartų, kai žmogus ateina tiesiogiai į politiką“, – komentavo M. Laurinavičius.
Jo manymu, žmogus, kuris turi tokių ryšių Rusijoje, nors tai ir verslo ryšiai, iš principo negali būti jokiu politiniu Lietuvos veikėju.
„Nei nacionaliniu lygiu, nei savivaldybių lygiu. Aš tuos dalykus kartoju 10 metų, tai dabar, po 10 metų, pagaliau supratome, kas yra grėsmės nacionaliniam saugumui. Tai labai tikiuosi, kad suprasime, kodėl V. Matijošaitis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“, – aiškino M. Laurinavičius.
Rusijoje verslas yra į žvalgybos sistemą integruota dalis.
M. Laurinavičius
Galima reputacijos krizė „Vičiūnų grupei“
Bendrovės „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, komentuodamas „Vičiūnų grupės“ situaciją, teigė manantis, kad dabar politiniai ir patriotizmo interesai turėtų būti didesni negu ekonominiai. Pašnekovo teigimu, įmonė praktiškai sau daro labai didelę žalą ilgalaikėje perspektyvoje tiek ekonomine, tiek reputacine prasme.
„Kalbant apie reputaciją, tai gali kilti grėsmė įmonės eksportui ir į Europos Sąjungos (ES) šalis, į Vakarus. Aš sakyčiau, kad jie turėtų įvertinti šiuos dalykus: trumpalaikiai ekonominiai interesai prieš ilgalaikes ekonomines rizikas ir ilgalaikę reputacinę žalą. Kol kas jų pozicija yra tokia, kokia yra, bet žiūrėsime toliau, galbūt ateityje pasikeis“, – LRT.lt teigė A. Izgorodinas.
Jis pridūrė, kad Lietuvos verslams reikėtų įvertinti ir tai, kad ilgalaikėje perspektyvoje nebus taip lengva ir dirbti toje pačioje Rusijoje.
Viešojoje erdvėje plinta raginimai boikotuoti „Vičiūnų grupei“ priklausančių įmonių produkciją, restoranus. A. Izgorodinas mano, kad tai galėtų padaryti poveikį bendrovei, tačiau didesnį efektą turėtų darbuotojai, jie gali nebeturėti noro dirbti tokioje įmonėje.
„Lietuvoje šiuo metu yra ypač daug laisvų darbo vietų, pramonė yra vienas iš didžiausių privataus sektoriaus darbdavių. Didesnė rizika yra reputacijos žala Lietuvoje ir Vakaruose ir tai, kad darbuotojai nenorės eiti dirbti į įmonę, o dalis darbuotojų tiesiog pasitrauks į kitas gamybos įmones, nes šiuo metu variantų yra tikrai pakankamai daug“, – aiškino ekonomistas.
A. Izgorodinas užsiminė apie dar vieną aspektą – įmonei gali nebeapsimokėti dirbti Rusijoje. Šios šalies rinka, anot pašnekovo, traukiasi, akivaizdžiai patiria recesiją, gyventojų perkamoji galia nukris.
„Toje pačioje Rusijoje paklausa nebebus tokia, kokia ji buvo, nes didžiausią smūgį iš dabartinio Rusijos ir Ukrainos karo patirs būtent paprasti vartotojai. Todėl ir sakau, kad tiems Lietuvos verslams, kurių yra labai nedaug, kurie turi kokių nors santykių su Rusija, pačioje Rusijoje dirbti bus sunkiau. Ekonominė situacija Rusijoje vis blogės ir blogės. Ar verta šiuo metu pasilikti rinkoje, kuri kris, kuri bus stipriai nuskurdinta, kur žmonės neturės perkamosios galios?“ – svarstė A. Izgorodinas.
Pasak jo, „Vičiūnų grupei“ galbūt vertėtų atsižvelgti į politinius interesus, susivienyti su Lietuvos bendruomene ir parodyti tam tikrą pavyzdį jai. Tokiu būdu įmonė išsaugotų savo reputaciją Lietuvoje ir vakarų regione. Tačiau bendrovė nelinkusi pateikti konkretesnių komentarų.
„Aš tiksliai nežinau, kas vyksta „Vičiūnų grupės“ viduje, bet manau, kad jie nekomentuoja todėl, kad jie patys viduje dėliojasi sprendimus ir galimus variantus. Manyčiau, kad tai yra esminė priežastis“, – mano „Brandnomikos“ ekonomistas A. Izgorodinas.
Ar verta šiuo metu pasilikti rinkoje, kuri kris, kuri bus stipriai nuskurdinta, kur žmonės neturės perkamosios galios?
A. Izogorodinas
Ne taip jau lengva išeiti verslui iš Rusijos
Lietuvos ir Rusijos verslo tarybos pirmininkas Arūnas Laurinaitis LRT.lt teigė, kad Europoje dar likus keliems mėnesiams iki karo buvo matoma, kad situacija Rusijoje blogėja ir kas nors gali įvykti. Verslininkai dar sausį diskutavo apie sankcijas, kad nebūtų pakenkta europiniam verslui, įskaitant ir Lietuvos. Tačiau karinių veiksmų niekas neprognozavo ir dabar tiesiog yra sunku išeiti iš Rusijos.
„Verslas, kuris turėjo galimybių, jau tada pradėjo ieškoti šalių, iš kur galėtų užsipirkti žaliavų. Tie, kurie galėjo tai daryti, jau tada pradėjo išeiti iš lėto. Procesas buvo lėtas. Dabar, kai prasidėjo karas ir sankcijos iš viso pasaulio, nukreiptos į Rusiją, taip pat priemonės, kurias rusai priėmė viduje, tai tikrai apsunkina arba beveik nepalieka galimybės šiuo metu nepamesti turimo turto arba jį parduoti, uždaryti ir išeiti“, – dėstė A. Laurinaitis.
Jis pabrėžė, kad verslams tapo sunkiau palikti Rusiją. Pavyzdžiui, 80 proc. valiutos, kuri atsiranda tose kompanijose pardavus paslaugas ar produktus, privalomai turi būti konvertuojama į rublius. Pašnekovo teigimu, prognozuojama, kad nemaža rublio kurso devalvacija bus kiekvieną dieną, o dėl to pelnas yra mažesnis negu nuostoliai, kurių atsiranda dėl valiutos keitimo.
„Tos kompanijos, kurios liko Rusijoje ir dirba, manyčiau, neturi pelningumo arba turi labai nedidelį pelną“, – pridūrė A. Laurinaitis.
Kitas dalykas, kuris apsunkina Lietuvos verslų išėjimą iš Rusijos, pasak pašnekovo, yra tai, kad pačios šalies viduje rusai priėmė nutarimą dėl investicijų išlaikymo. Tai reiškia, kad šiame etape nei lietuviai, nei vakariečiai apskritai ten negali parduoti savo verslo. Taip pat yra apribotas pinigų išvedimas iš užsienio.
„Priklausomai nuo to, ką darai, man atrodo, yra 10 tūkst. dolerių pinigų išvedimo limitas. Kompanijos, kurios nespėjo atsitraukti arba neprognozavo tokios baigties, atsidūrė Zeitnote (spaudžiami laiko)“, – komentavo A. Laurinaitis.
Dar vienas aspektas – vietinė valdžia nebūtų patenkinta verslo sprendimu trauktis ir galėtų taikyti kokias nors priemones.
„Ar gali jos užsidaryti, užsikonservuoti, pastatyti sargus, kad neišgrobtų ir viskas liktų? Galbūt yra tokia galimybė. Šioje situacijoje aš galvoju, kad uždarymas – laikinas ar visiškas, kol atsiras galimybė parduoti, matyt, būtų vienintelis logiškas sprendimas. Tos kompanijos, kurioms buvo santykinai lengva priimti sprendimus, nes jos neturi didelių investicijų arba įsipareigojimų, jos išėjo iš Rusijos arba išeina dabar. Kai kas turėjo kontraktų, kurie buvo apmokėti, medžiagas turėjo tiekti. Viskas eina į užbaigimo fazę“, – teigė pašnekovas.
Tačiau toms bendrovėms, kurios investavo Rusijoje, tarp jų – ir „Vičiūnų grupei“ užtrunka pasitraukti iš rinkos.
Tos kompanijos, kurioms buvo santykinai lengva priimti sprendimus, nes jos neturi didelių investicijų arba įsipareigojimų, jos išėjo iš Rusijos arba išeina dabar.
A. Laurinaitis
„Parduoti gamybinį objektą užtrunka ne dieną ar dvi, o kartais metus ar kelerius. Kadangi objektai yra specifiniai, turi surasti tuos, kam tiktų. Jeigu šitai nebuvo padaryta, tai dabar, esant tokiai situacijai, nėra galimybių visa šita padaryti“, – aiškino Lietuvos ir Rusijos verslo tarybos pirmininkas A. Laurinaitis.
Iš viso, anot jo, Rusijoje realią veiklą iki praėjusių metų pabaigos vykdė apie 240 Lietuvos verslo įmonių.
Kauniečiai kelia klausimus, „Vičiūnų grupė“ sako – prieitas kritinis taškas
LRT.lt primena, kad sekmadienį keli šimtai kauniečių protestavo priešais Kauno miesto savivaldybę ne tik dėl to, kad miestas iš pradžių neketino nutraukti partnerysčių su Rusijos miestais, bet ir dėl V. Matijošaičio sukurto verslo veiklos Rusijoje. Kauniečiai klausimus dėl „Vičiūnų grupės“ kelia ir po Kauno miesto savivaldybės pranešimais feisbuke.
Pirmadienį „Vičiūnų grupė“ išplatino lakonišką pranešimą žiniasklaidai apie situaciją, tačiau neužsiminė, ar sustabdys veiklą bei prekybą Rusijoje, kuri vykdo karinius veiksmus Ukrainoje.
„Dėl prasidėjusių karo veiksmų įmonė susidūrė su veiklos sutrikimais Ukrainoje bei Rusijoje, o kai kuriose sferose ji sustabdyta“, – pranešime žiniasklaidai teigė „Vičiūnų grupės“ generalinis direktorius Šarūnas Matijošaitis. LRT.lt pasiteiravo, kuriose sferose sustabdyta bendrovės veikla, tačiau daugiau komentarų „Vičiūnų grupė“ neteikė.
„Veikla tiek Ukrainoje, tiek Rusijoje šiuo metu yra sudėtinga ir kai kuriose sferose sustabdyta. Trūkinėja tiekimo grandinės, destabilizuotas valiutų kursas. Prasidėjus kariniams veiksmams, situacija yra nuolat besikeičianti, tad kasdien ją stebime ir atitinkamai priimame sprendimus“, – pranešime pirmadienį teigė Š. Matijošaitis.
Pats V. Matijošaitis antradienį sušauktame neeiliniame Kauno miesto tarybos posėdyje sulaukė klausimų iš opozicijos atstovų dėl verslo ryšių su Rusija, tačiau vengė į juos atsakyti. Prieš tarybos posėdį žurnalistams V. Matijošaitis netiesiogiai užsiminė, kad gali tekti trauktis iš Rusijos.
„Rusijoje, manau, visi lietuviški verslai užbaigs savo darbus. Tik vieni turi lentų, kiti durpių, kiti gal dar kažką, o kiti gendančių maisto produktų. Tai kada sandėliai išsivalys, tada ir užbaigs darbus. Viskas“, – pridūrė Kauno meras.
Trečiadienį vakare „Vičiūnų grupės“ generalinis direktorius Š. Matijošaitis žiniasklaidai išplatintame komentare teigė, kad situacija kasdien sparčiai blogėja, prieitas kritinis taškas.
„Visiškai suprantame esamą padėtį dėl verslo Rusijoje ir priimame būtinus, neatidėliotinus sprendimus. Šių dienų akivaizdoje imamės kardinalių pokyčių ir koncentruojamės į verslo dalies Vakaruose išsaugojimą. Turime išlaikyti 5 tūkst. darbo vietų mūsų šalyje. Jaučiame atsakomybę ir prieš mūsų darbuotojus Ukrainoje bei visoje Europoje“, – nurodė Š. Matijošaitis.
Siūlymai V. Matijošaičiui trauktis
Trečiadienį Kauno tarybos opozicijoje esančios Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnė Edita Gudišauskienė išplatintame pranešime žiniasklaidai iškėlė V. Matijošaičio reputacijos klausimą ir paragino merą trauktis ir „nedaryti laisvės lopšiui Kaunui gėdos ir grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui“.
„Kauno meras neatsakė, kokioje pusėje yra: už savo ir mūsų laisvę kovojančios Ukrainos tautos pusėje, ar monstro Putino pusėje. Tačiau faktai kalba patys už save. Šeimos verslas Rusijoje nenutraukiamas, toliau maitinsis kruvinais agresoriaus pinigais ir sumokėtais mokesčiais Rusijoje rems agresoriaus kariuomenę, kuri kiekvieną karo dieną žudo taikius Ukrainos žmones“, – rašoma pranešime.
„Mero graudūs paverkšlenimai, kai LRT reportaže jis kalbėjo apie situaciją Ukrainoje, neįtikino. Taip veidmainiška ir suvaidinta. Jei tikrai norėtų ukrainiečiams padėti, skubiai nutrauktų verslą Rusijoje, o „Viči“ produkcija paremtų ukrainiečius. Nepardavinėtų jos Rusijoje, remdamas agresorių. Dabar priešingai – susiklostė galimi kolaboravimo ryšiai. Keliame mero reputacijos klausimą ir raginame jį atsistatydinti“, – pabrėžė E. Gudišauskienė.
