Jeigu Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) nagrinėti pradėtas ginčas dėl Kinijos ekonominio spaudimo Lietuvai pasieks paskutinę sprendimo stadiją, tikėtina, kad galutinis verdiktas bus palankus Lietuvai, mano atstovas prie PPO Donatas Tamulaitis. Tiesa, svarstymai gali tęstis iki vienerių metų.
Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį kreipėsi į PPO dėl Kinijos prekybos praktikos, kurią Bendrija laiko diskriminuojančia Lietuvą. ES prašyme konsultacijoms pabrėžiama, kad Kinijos taikomi ribojimai pažeidžia PPO teisės normas, reglamentuojančias prekybą prekėmis ir paslaugomis.
Kaip LRT RADIJUI ketvirtadienį aiškino D. Tamulaitis, teisinis ginčas ilgiausiai gali trukti vienerius metus. Per artimiausias 60 dienų, kaip sakė atstovas, yra numatyta galimybė abiem šalims vis dar susitarti geranoriškai, „nesukuriant vadinamojo teisėjo panelio, kuris nagrinėtų ginčą toliau“.
„Procesas iš tikrųjų prasidėjo anksčiau – PPO yra numatyti veiksmai tiek dvišaliam ginčų sprendimui, geranoriškai, tiek teisinės procedūros. Mes išnaudojome dvišalį procesą, ieškojome dvišalio sprendimo – klausimas buvo keliamas PPO techniniuose komitetuose, politiniame lygyje, net PPO generalinė direktorė iškėlė šį klausimą pokalbyje su Kinijos premjeru. Kadangi iš Kinijos negavome tinkamų paaiškinimų ir priemonės nebuvo panaikintos, pereita į tą stadiją, kai klausimas sprendžiamas teisiškai“, – laidoje „Lietuvos diena“ sakė nuolatinis Lietuvos atstovas PPO.
Jo teigimu, šis ginčas gana unikalus ir pradinėje stadijoje apie jo baigti spėti yra sudėtinga.
„Bet pažymėčiau vieną dalyką – Europos Sąjunga inicijuoja ginčą tik labai gerai įvertinusi visus argumentus. Todėl beveik neabejoju, kad jeigu šis ginčas pereis į paskutinę sprendimo stadiją, sprendimas turėtų būti mums palankus“, – sakė pašnekovas.
Lietuvai palankus sprendimas reikštų, kad Kinija pažeidė prekybos taisykles ir būtų įpareigota ištaisyti pažeidimus. Paklaustas apie tai, kiek įpareigojimas yra realus ir neišvengiamas, D. Tamulaitis teigė, jog PPO iš kitų tarptautinių organizacijų išsiskiria tuo, kad turi mechanizmą, kuris „skatina ir netgi priverčia kitas šalis įgyvendinti organizacijos teisinį sprendimą“.
„Jeigu šalis neįgyvendina panelio sprendimo, tada yra numatytos tam tikros baudžiamosios priemonės jos atžvilgiu. Nukentėjusi šalis gali įsivesti atsakomąsias priemones ir jas taikyti Kinijos atžvilgiu. Šiuo atveju kalbame ne apie Lietuvą ir Kiniją, o Europos Sąjungą ir Kiniją. Ne Lietuva atskirai, o ES bendrai taikytų tokiu atveju tam tikras priemones Kinijos atžvilgiu“, – kalbėjo D. Tamulaitis.
Jis pridūrė, jog PPO yra 160-ies šalių grupė ir „vieningos pozicijos dėl Kinijos praktikų nėra“, nors atskirų priekaištų ši šalis karts nuo karto sulaukia.
„Yra tam tikros šalys, kurios kritikuoja Kinija dėl to, kaip ji įgyvendina savo įsipareigojimus, yra periodiškai vykdoma Kinijos prekybos politikos peržiūra, kur Kinija sulaukia daug priekaištų, bet pasakyti, kad PPO kaip organizacija turėtų poziciją atžvilgiu, negalime, apskritai jokios šalies atžvilgiu PPO neturi pozicijos“, – sakė D. Tamulaitis.
Lietuvos ambasadoriaus ES pareigas einantis Simonas Šatūnas apie situaciją sakė: „Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnis numato, kad ES Prekybos politika yra išimtinė ES kompetencija, o tai reiškia, kad PPO byla inicijuota remiantis tarptautiniuose susitarimuose numatytomis taisyklėmis ir procedūromis. 207 straipsnio „įveiklinimas“ yra labai svarbus, nes ES pareiga – vykdyti tokią prekybos politiką, kuri saugotų ir gintų ES vieningą rinką.
Kaip diplomatas, tikiuosi, kad planuojamose ES ir Kinijos konsultacijose pavyks deeskaluoti situaciją, nes tvarūs prekybos tiltai yra labai reikalingi daugiau nei 500 milijonų ES vartotojų“, – teigė jis.
Lietuvos ir Kinijos santykiai pašlijo Vilniui leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, pavadinime naudojant salos vardą.
