Lietuvos oro uostai skaičiuoja, kad keleivių skaičius 2021 m. siekė 2,47 mln. ir buvo 37 proc. didesnis nei 2020 m. (1,8 mln. keleivių). Nepaisant atsigaunančio aviacijos sektoriaus, keleivių 2022 m. laukia brangstantys skrydžių bilietai, įspėja Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas.
„Metai aviacijai buvo labai įvairūs. Pirmoji metų pusė dėl Europoje galiojusių keliavimo ribojimų pasižymėjo stagnacija ir iki vasaros vidurio keliautojų srautai buvo minimalūs. (...) Per praėjusių metų pirmąjį pusmetį aptarnauti 479 tūkst. keleivių, o antroje metų pusėje situacija pasitaisė dėl įvesto žaliojo paso. Keleivių skaičius augo ir siekė jau 2 mln. (...) Tai viršijo pačias optimistiškiausias mūsų prognozes“, – penktadienį žurnalistams sakė A. Stikliūnas.
Gerus rezultatus antroje metų pusę lėmė harmonizuoti COVID-19 reikalavimai Europoje, kada pradėtas taikyti Europos Sąjungos žaliasis pasas. Taip pat oro uostų ir oro bendrovių pasiruošimas bei didelė skrydžių pasiūla.
Skaičiuojama, kad keleivių skaičius Lietuvos oro uostuose 2021 m. iš viso siekė 2,47 mln. ir buvo 37 proc. didesnis nei 2020 m. (1,8 mln. keleivių). Lietuvos oro uostai 2021 m. pagal keleivių skaičių sugebėjo aplenkti ir Rygos oro uostą, nuo kurio anksčiau atsilikdavo. Rygos oro uostas 2021 m. aptarnavo 2,35 mln. keleivių.
Skrydžių skaičius taip pat išaugo iki 34,4 tūkst. ir buvo 15 proc. didesnis lyginant su 2020 m. (29,9 tūkst. skrydžių).
Prognozuojama, kad keliaujančių skaičius 2022 m. sieks 4,2 mln. ir bus 70 proc. didesnis nei 2021 m., o skrydžių skaičius sieks 49,1 tūkst. ir bus 43 proc. didesnis nei 2021 m.
Rekordiniu laikomu laikotarpiu, 2019 m., Lietuvos oro uostuose buvo aptarnauti 6,5 mln. keleivių ir daugiau nei 62 tūkst. skrydžių.
Prasidedant naujiems aviacijos sektoriaus metams, tikimasi ir toliau palaikyti nuoseklų augimą bei užtikrinti oro uostų prioritetų įgyvendinimą.
„Mūsų prioritetu kitais metais išliks saugumas. Pandemija dar nesibaigė, todėl mūsų tikslas yra ir toliau sudaryti galimybes keliauti saugiai, tam skirsime didžiausią dėmesį. Atsižvelgiant į Lietuvos verslo ir turizmo organizacijų poreikius, šiais metais sieksime toliau plėtoti susisiekimą su didžiaisiais aviacijos centrais (HUB) – oro uostais, taip pat adaptuoti esamus ir ieškoti naujų būdų atvykstamojo keleivių srauto skatinimui, koreguosime bendras skatinimo strategijas ir paketus oro vežėjams, tačiau, žvelgiant bendrai, liksime prie pasirinkto ir sėkmingai veikiančio kelio – plėtoti bazinių vežėjų veiklą“, – sakė A. Stikliūnas.
Skrydžių bilietai 2022 m. brangs
Kalbėdamas apie 2022 m. naujausias tendencijas A. Stikliūnas pažymėjo, kad keliaujantys asmenys gali pajusti skrydžių bilietų kainų augimą. Pagrindinė to priežastis – brangstantys degalai bei kiti kaštai aviacijos bendrovėms.
„Aviacinių degalų kaina 2021 m. didėjo apie 30 proc. Kaštų krepšelyje tai sudaro apie 40–50 proc. viso skrydžio kaštų. Žvelgiant į ateities perspektyvas girdime iš mūsų oro uoste veiklas vykdančių aviacijos bendrovių, kad tokių skrydžių bilietų kainų, kokios buvo 2021 m., tikrai neverta tikėtis“, – spaudos konferencijoje sakė A. Stikliūnas. A. Stikliūnas.
Nors keleivių ir skrydžių srautai 2021 m. augo, tikėtina, kad praėję metai Lietuvos oro uostams ir vėl bus nuostolingi.
„Finansinių rodiklių dar neturime, tačiau žvelgiant į bendras tendencijas tikrai matome, kad oro uostų kaštai yra didesni nei gaunamos pajamos. Todėl negaliu sakyti, kad 2021 m. buvo finansiniai atsistatymo metai. (...) Pačios oro bendrovės prognozuoja, kad finansiniai srautai atsistatys vėliau negu keliautojų ir kalba apie 2025–2026 metus. Finansinė situacija tiek oro bendrovėms, tiek oro uostams išlieka įtempta“, – teigia A. Stikliūnas.
2020 m. Lietuvos oro uostų pajamos sudarė 22,7 mln. eurų, o nuostolis siekė 9,8 mln. eurų.
Krypčių skaičius viršijo priešpandeminį lygį
Praėjusiais metais augo ir vidutinis lėktuvo užpildymo rodiklis – žemų kaštų oro bendrovių lėktuvai vidutiniškai užpildydavo 61 proc. vietų, o tradicinių oro bendrovių – 46 proc.
Lyginant su 2020 metais, pernai 3 proc. išaugo ir per Lietuvos oro uostus gabenamų krovinių dalis – 2021 metais perkopta 20 tūkst. tonų krovinių riba.
Vertinant bendrą šalies pasiekiamumą, 2021 m. Lietuvos oro uostuose krypčių skaičius viršijo priešpandeminį lygį. Praėjusiais metais buvo siūlomos 94 tiesioginės reguliarios skrydžių kryptys, kai 2020 m. keliautojai galėjo rinktis iš 72 krypčių, o 2019 m. – 92 krypčių. Reguliarų skrydžių populiariausių šalių sąraše: Jungtinė Karalystė, Vokietija, Norvegija, Danija ir Ukraina.
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje.
