Vertindama darbo jėgos trūkumą šalyje, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigia, kad Lietuva turi būti atvira talentams iš viso pasaulio. Tam, anot jos, būtina peržiūrėti migracijos procedūras, nuotoliu teikti paslaugas ne tik lietuvių, bet ir užsienio kalbomis.
Ministrės teigimu, iššūkių su Kinija kontekste būtina įžvelgti galimybes Lietuvai pagerinti savo investicinį klimatą.
„[Reikia] tapti lankstesne, greitesne, atviresne valstybe, kuri, gyvendama tokioje konkurencingoje kaimynystėje, [...] turėdama tokią drąsią ekonominės politikos darbotvarkę įgyvendinančią kaimynę kaip Lenkija, privalo turėti daugiau ambicijų“, – spaudos konferencijoje pirmadienį kalbėjo A. Armonaitė.
Ministrė teigė mananti, kad „Lietuva turi būti atviresnė talentams iš viso pasaulio“.
„Kiekvieną dieną bendraujame su Lietuvos įmonėmis, kasdien bendraujame su užsienio investuotojais ir aš, kaip ekonomikos ir inovacijų ministrė, tarp aktualių klausimų įmonėms visada girdžiu talentų pasiūlos klausimą“, – pastebėjo ji.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė akcentavo, jog visų pirma būtina reikšmingai peržiūrėti migracijos procedūras.
„Reikšmingai jas [migracijos procedūras] sutrumpinant, reikšmingai keičiant aptarnavimą, įgyvendinant aptarnavimo dokumentus ne tik lietuvių, bet ir užsienio kalbomis. Reikia iš esmės didinti nuotolinį paslaugų teikimą“, – atkreipė dėmesį ji.
A. Armonaitė akcentavo IT specialistų poreikį. „Šiuo metu įmonėms reikia ne tik aukštos kvalifikacijos IT specialistų, bet ir jaunesnių specialistų, tokių specialistų, kurie galbūt turi ir vidutinę kvalfiikaciją, bet galėtų kartu augti.
Mes iš esmės jau pasiūlėme sprendimus insitucijoms. Manome, kad artimiausiu metu būtų galima prisitraukti bent kelis tūkstančius IT specialistų, turint omenyje, jog informacinės ryšių technologijos yra viena prioritetinių Lietuvai sričių, atnešanti daug pridėtinės vertės. Tikimės, kad iki 2030 metų ji sudarys virš 9 proc. BVP, turime imtis konkrečių veiksmų“, – kalbėjo ministrė.
Anot jos, būtina liberalizuoti su darbu susijusią migraciją. „Nuotolines darbo vizas, kitus dalykus. Suprantame, kad tam reikės politinio palaikymo ir institucijų bendradarbiavimo, bet yra konkretūs žingsniai, kuriuos reikia daryti“, – pabrėžė A. Armonaitė.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė teigė, jog netrukus taip pat bus įgyvendinta iniciatyva, kuria užsienio studentams bus sūloma įgyti dvigubus diplomus Lietuvos ir užsienio aukštosiose mokyklose.
„[Tai daroma] kad jie galėtų po studijų ar studijų metu tęsti darbus informacinių ryšių ir biotechnologijų srityse“, – tvirtino ji.
A. Armonaitės teigimu, įmonėms taip pat bus siūloma kompensuoti talentų persikėlimo išlaidas į Lietuvą.
„Suprantame, kad tokia atviresnė iniciatyva dažnai sulaukia kritikos, bet mums reikia girdėti tiek žmonių, kurie kuria darbo vietą sau ir kitam, balsą, tiek žmonių, kurie prisideda prie aukštos pridėtinės vertės ekonomikos kūrimo, balsą, biotechnologijų, informacinių ryšių technologijų, inžinerinės pramonės atstovų balsą“, – apibendrino A. Armonaitė.
Sieks daugiau aukštos pridėtinės vertės veiklų
„Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis teigė, kad per artimiausią dešimtmetį Lietuva sieks padidinti aukštos pridėtinės vertės veiklų dalį šalies ekonomikos struktūroje.
„Tai reiškia, kad tokia ekonomikos transformacija turi būti įgalinta per sektorius, kuriuos mes nusistatėme kaip strateginius. Visų pirma, inžinerinė pramonė, kurią planuojame per ateinantį dešimtmetį smarkiai vystyti. IRT sektorius yra kelrodė žvaigždė, kurį mes norime auginti, taip pat gyvybės mokslai“, – vardijo E. Čivilis.
„Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad gyvenimo kokybė, būsto įperkamumas taip pat vaidina svarbų vaidmenį pritraukiant talentus iš viso pasaulio. Dėl šios priežasties, anot jo, kompensacijos ar papildomi veiksmai, didinantys pasiūlą, turėtų būti vienas iš prioritetų, lemiančių konkurencinį pranašumą ir daugiau talentų.
„Atkreipiu dėmesį, kad dažniausiai didieji miestai, kad ir kokį reitingą paėmus, pavyzdžiui, Paryžiaus, Londono, jie gyvenimo kokybe nusileidžia mažesniems miestams, tai mes esame aukso viduriukas, tarp 0,5 mln. ir milijono miestas, kuris tikrai gali išnaudoti tą konkurencinį pranašumą.
Tikiuosi, kad mes jį ir išnaudosime ir tapsime vienu iš regioninių traukos centru talentams. Bet iššūkių yra labai daug ir tikrai nesinorėtų, kad, jeigu migracijos srautas anksčiau vyko į Londoną, tai dabar vyktų į Pietų Europos valstybes“, – atkreipė dėmesį Ž. Mauricas.
Neranda darbuotojų
Apie tai, jog situacija dėl darbuotojų trūkumo vis dar išlieka įtempta, neseniai kalbėjo ir Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
„Gal buvo pasitaisę, kai dalis žmonių grįžo rudenį, bet esminis lūžis neįvyko – žmonių paprasčiausiai nėra fiziškai“, – LRT.lt teigė jis.
Darbuotojų trūkumo problemą pabrėžė ir Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidentas Danas Arlauskas.
„Jungtinėse Valstijose ištisuose verslo sektoriuose po karantino žmonės tiesiog neateina į darbo vietas, ypač paslaugų sektoriuje. Lietuvoje analogiška situacija“, – sakė D. Arlauskas.
Pasak Užimtumo tarnybos atstovės Mildos Jankauskienės, darbo rinkos apžvalgos rodo, kad daugiausia aukštos kvalifikacijos darbuotojų reikia IT sektoriui, inžinerinei pramonei.
„2021 metų pradžioje registruota 277 tūkst. darbo ieškančių asmenų, metų pabaigoje šis skaičius sumažėjo iki 176,1 tūkst. Šių metų sausio 1 d. šalyje darbo ieškojo 36,5 proc. (101 tūkst.) mažiau nei 2021 m. sausio 1 d., o palyginti su praėjusių metų gruodžio 1 d., registruotų asmenų skaičius kito nežymiai (+0,1 proc.)“, – teigė M. Jankauskienė.
