Seimas atmetė valdančiųjų iniciatyvas liberalizuoti kai kuriuos alkoholio ribojimus. Buvo siūloma atlaisvinti alkoholio reklamą reglamentuojančias nuostatas, mugėse ir parodose leisti prekiauti stipresniais gėrimais, dalis parlamentarų siūlė mažinti ir alkoholio pirkėjų amžiaus riba.
Už įstatymo pataisas balsavo 51 parlamentaras, prieš – 42, susilaikė 25 Seimo nariai. Galiausiai projektas buvo atmestas.
Siūlė labiau liberalizuoti rinką
Dalis Seimo narių siūlė, kad amžius, nuo kurio būtų galima įsigyti alkoholinių gėrimų, priklausytų nuo norimo įsigyti gėrimo stiprumo.
Kai kurie Seimo nariai siūlė, kad nuo 18 metų būtų buvę galima įsigyti ir vartoti iki 15 proc. stiprumo alkoholinius gėrimus. Norint įsigyti ir vartoti stipresnius gėrimus, ir toliau būtų taikoma dabar galiojanti 20 metų amžiaus riba. Taip pat buvo siūloma suvienodinti alkoholio prekybos laiką visomis savaitės dienomis.
Prieš savaitę premjerė Ingrida Šimonytė akcentavo, kad Vyriausybė pritaria siūlymui leisti įsigyti alkoholio asmenims nuo 18 metų. Tuo metu prekybos alkoholiu laiko sekmadieniais, anot jos, keisti nereikėtų.
Vis dėlto du Seimo komitetai siūlė nekeisti dabartinės tvarkos – apsvarstę pataisas, jie pritarė tik keliems palengvinimams.
Nuomonės išsiskyrė
Visų siūlomų pataisų kontekste Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigė įžvelgiantis dvi prasmingas pataisas, kurias reikėtų svarstyti, t.y. reklamos ribojimus bei alkoholio pirkėjų amžiaus ribą.
„Kadangi taip išėjo, kad Ekonomikos komitetas nepritarė 18–20 metų amžiaus ribos paankstinimui, apie tai nediskutuosiu, nes tai nėra šios dienos projekte. Žiūriu į daugelį kitų pasiūlymų, kurie yra atsiradę projekte. Man jie atrodo visiškai menkaverčiai, mažareikšmiai, nedarantys įtakos alkoholio politikos testinumui. [...]
Matau ir prasmingų dalykų, kurie šiandien egzistuoja, pavyzdžiui, aš tikrai nematau problemos, kad sekmadieniais alkoholinius gėrimus galima įsigyti tik iki 15 val. [...] Nusistovėjo ši tvarka ir nematau didelių problemų. [...] Lieka vienas esminis dalykas – reklama ir informacija. Manau, kad į šį dalyką turėtų koncentruotis diskusijos“, – kalbėjo E. Gentvilas.
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sakė, kad, prieš priimant šiuo metu galiojančius alkoholio kontrolės įstatymų pakeitimus, buvo surinkta daugiau kaip 60 tūkst. piliečių parašų, pasisakiusių už blaivią Lietuvą.
„Ten buvo ne tik reklamos draudimas, bet ir kitos priemonės, apie kurias čia buvo kalbama. Aš galiu tik apgailestauti, kad kolegos, kurie teikia šiuos siūlymus, dažnu atveju argumentuodami ar diskutuodami, netgi atvirai pameluoja ir bando paspekuliuoti kai kuriais duomenimis, kad vartojimas mažėja, bet tik iki 2015 metų dėl kitų priimtų sprendimų ir pan. Tai yra melas.
Taip, vartojimas pradėjo mažėti iki 2015, 2016 metų, nes buvo priimta ir anksčiau sprendimų, ir reklamos apribojimų, jų buvo priimta ir ankstesnės kadencijos Seime, buvo priimti sprendimai dėl degalinių, prekybos kioskų. Ką sako tarptautinės organizacijos, kad visgi geriausią ir didžiausią efektą duoda ne kuri nors viena priemonė, o priemonių visuma. Kuo daugiau priemonių yra įgyvendinta, tuo didesnį efektą mes turime“, – pabrėžė A. Veryga.
Pokyčiai dėl reklamos
Pataisomis buvo siūloma, kad reklama nebūtų laikoma informacija apie alkoholį socialinių tinklų paskyrose ar internetinėse tarpininkavimo platformose bei ant gėrimo pakuotės esančios nuorodos į gamintojo interneto svetaines ar socialinių tinklų paskyras.
Reklama nebūtų buvusi laikoma ir objektyvi pažintinė, mokslinė, istorinė informacija apie alkoholinių gėrimų vartojimo būdus, gamybą, tradicijas, pelnytus apdovanojimus.
Maitinimo įstaigos interneto svetainėse ir socialinių tinklų paskyrose taip pat būtų galėję teikti informaciją apie alkoholinius gėrimus, kai informuojama apie maisto ir šių gėrimų derinimą, degustacijas.
Alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių socialinių tinklų paskyrose buvo siūloma leisti tik nemokamą įrašų apie alkoholinius gėrimus sklaidą.
Mugėse – stipresnis alkoholis
Mugėse ir parodose būtų buvę leidžiama prekiauti natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 proc. (šiuo metu mugėse – 7,5 proc., parodose – 13 proc.).
Konservatoriaus Sergejaus Jovaišos siūlė uždrausti prekiauti alkoholiu kiekvienų metų rugsėjo 1-ąją, išskyrus tada, kai rugsėjo 1-oji sutampa su laisvadieniais. Tokiu atveju draudimas galiotų artimiausią darbo dieną, pirmadienį.
Sako, kad projektas – kompromisinis
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė dar prieš savaitę kalbėjo, kad Seimo salėje turėtų būti balsuojama dėl tokio projekto, kuris buvo patvirtintas Seimo komitete.
„Panašu, kad vis tiek tas sprendimas, kuris priimtas komiteto sudėtyje, jis, matyt, toks kompromisinis, iki galo nepatenkinantis nei vienų, nei kitų. Pagrindinė linija bus ta. Tikrai nebus balsuojama už papildomus griežtinimus.
Jeigu bus prašoma balsuoti dėl pataisų, kurios vienaip ar kitaip atlaisvina dar papildomai [tvarką] dėl amžiaus ar kitų dalykų, aš manau, kad žmonės tiesiog laikysis nuosekliai, kaip yra balsavę ankstesnėse kadencijose arba yra indikavę savo rinkėjams“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Ji teigė mananti, kad dauguma Seimo narių ir balsuos taip, kaip balsavo ankstesnėse kadencijose, priimant Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus, arba laikysis savo rinkėjams deklaruotos pozicijos.
Laisvės partijos frakcijos narys Vytautas Mitalas taip pat tvirtino, kad Ekonomikos komiteto pakoreguotas projektas yra labai kompromisinis. Anot parlamentaro, jame atsispindi vos du esminiai pakeitimai.
„Ten yra tik du dalykai atspindėti iš esmės – tam tikri reklamos dalies patikslinimai ir suvienodinimas, sakykime, tų alkoholinių gėrimų stiprumo, kuris galimas vartoti per muges. Aš manau, kad, jeigu dabar Seimas pritars šiems pakeitimams, tai bus tam tikras laimėjimas, nes tai vis tiek yra alkoholio kontrolės liberalizavimo klausimai“, – kalbėjo V. Mitalas.
Vis dėlto jis teigė neatmetantis, kad iki priėmimo dar bus pateikta daugiau siūlymų, kaip projektą koreguoti.
„Man atrodo, yra labai svarbu, kad mes pasitikėtume visais Lietuvos žmonėmis ir atskirtume tuos veikiančius ribojimus nuo neveikiančių“, – pažymėjo V. Mitalas.
Paklaustas, ar priėmus komitete patvirtintą projektą po kurio laiko būtų bandoma grįžti prie šio klausimo ir įvesti kitus pakeitimus, V. Mitalas sakė to neatmetantis.
Šimonytė: alkoholio kontrolės klausimas visada kam nors neįtiks
Premjerė Ingrida Šimonytė, paprašyta įvertinti siūlomus pakeitimus, praėjusią savaitę taip pat kalbėjo, kad alkoholio kontrolės klausimas yra vienas iš tų, kuris visada kam nors neįtiks.
„Alkoholio kontrolės įstatymas turbūt yra tas įstatymas, kur kad ir ką besvarstytum, kažkam bus negerai. Kažkam atrodo, kad čia per daug liberalizavimo, kažkam atrodo, kad per mažai, kažkam atrodo, kad alkoholį reikėtų pardavinėti 24 val., kažkam atrodo, kad išvis 2 val. ir per specialų langelį. Man atrodo, kad čia labai specialių nuomonių turi kiekvienas sau“, – tvirtino ministrė pirmininkė.
Vyriausybė, anot jos, gavusi pasiūlymus išvadoms, vis dėlto juos palaikė. Kaip nurodė ministrų kabineto vadovė, dabar pasitaiko kurioziškų situacijų dėl informacijos pateikimo ir kontrolės, todėl su tuo susiję pakeitimai buvo palaikomi.
„Yra du klausimai tokie galbūt dažniau pasitaikantys, iš kurių vienas yra politinis, o kitas turbūt yra mažiau politinis, nors kas nors pasakytų, kad tai yra politinis dalykas. Tai mažiau politinis, mano nuomone, yra klausimas dėl darbo laiko pratęsimo sekmadieniais.
Mano asmeniniu vertinimu, nors Vyriausybėje dėl to buvo diskusija didesnė, šiaip žmonių didžioji dalis yra prisitaikiusi prie tos situacijos, kuri galioja. Jos kaitaliojimas nežinau, kokios turi labai didelės pridėtinės vertės. Tikrai dėl vieno žmogaus ar penkių žmonių, kurie 17 val. vakaro staiga prisiminė, kad gal norėtų vyno sekmadienį ir neturi, kur nusipirkti... taip būna. Aš sakyčiau, kad čia yra toks mažiau probleminis klausimas“ – komentavo I. Šimonytė.
Anot jos, antrasis, politinis klausimas, yra susijęs su amžiaus ribojimu. Čia I. Šimonytė tvirtino, kad Vyriausybė vis dėlto palaiko siūlymą mažinti amžiaus kartelę.
„Vyriausybė šį klausimą irgi atskirai svarstė. Kadangi Vyriausybėje yra daug žmonių, kurie praėjusioje kadencijoje nepalaikė vis dėlto amžiaus didinimo, įskaitant mane ir mano kolegas, tai turbūt nėra labai nuostabu, kad mes pritarėme siūlymui amžiaus kartelę nuleisti. Bet, kaip žinau, Seimas to siūlymo neteikia“, – sakė ministrė pirmininkė.
Ji neatmetė, kad gali būti balsuojama dėl pavienių Seimo narių siūlymų, jeigu tokių bus.
LRT.lt primena, kad alkoholio kontrolės įstatymus prieš keletą metų pakoregavo praėjusios kadencijos Seimas. Tuomet buvo padidinti amžiaus riba, nuo kurios galima įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus, iki 20 metų. Taip pat buvo uždrausta bet kokia alkoholio reklama, o alkoholio pardavimo laikas buvo sutrumpintas – nuo 10 iki 20 val., sekmadieniais – nuo 10 iki 15 val.
