Trąšų skandalas toliau drebina šalį. Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė, kad apie pasiruošimą trauktis paskelbę ministrai kitose šalyse tiesiog pasitrauktų, o ne lauktų įvertinimo. Kuo baigsis ši politinė įtampa? Kada ir kaip pavyks sustabdyti A. Lukašenkos trąšas? LRT laidoje „Dienos tema“ – pokalbis su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu.
– Ministre, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis šiandien parašė pareiškimą ir prašo kuo greičiau atleisti jį iš pareigų. Ar jūs seksite užsienio reikalų ministro pavyzdžiu?
– Taip, be jokios abejonės. Man atrodo, svarbiausias dalykas yra informacija premjerei. Vienas dalykas, kas buvo padaryta vakar ryte, antras dalykas – rašytinis dokumentas. Galiu pajuokauti, sunku žinoti praktiką, kokia forma tą dokumentą parašyti, bet juodraštis yra, tiesiog pasirašysiu ir premjerei bus atiduota oficialiai.
– Šiandien?
– Manau, dar šiandien.
– Ar toks sprendimas yra po to, kai prezidentas paragino, ar vis dėlto jūs jau buvote apsisprendęs tai daryti?
– Vakar ryte informavau premjerę ir tada buvo sprendimas, tačiau šiandien jau antra diena ir jaučiu atsakomybę spręsti tuos klausimus, kurie turi būti išspręsti, kad trąšos per Lietuvą nustotų važiuoti šalia viso kito konteksto.
– Sakote, kad skandalas daug ką atskleis. Kas dar neatskleista?
– Man atrodo, pamokų bus labai daug. Viena iš pamokų – santykis tarp valstybės valdomų įmonių, kuriose dirba tūkstančiai darbuotojų, kurie turi daug teisininkų, kurie turi didelius viešųjų ryšių padalinius, ir valstybės institucijų, ministerijų, nedidelių politinių komandų. Kas ką valdo, kas ką informuoja, kiek informacijos suteikia, ar jos pakanka.
– Jūsų akimis, koks buvo „Lietuvos geležinkelių“ valdybos vaidmuo? Juk valdyboje yra ir du Susisiekimo ministerijos deleguoti asmenys – Romas Švedas ir Agnė Mikalonė. Tuo metu, kai vyko siūlymai daryti avansinius mokėjimus, ar jie jus informavo, nes lapkričio 16 dienos posėdyje valdybos nariai pabrėžė, kad santykiai su Baltarusija yra jautrūs, todėl „Lietuvos geležinkeliai“ turi apie tai informuoti Vyriausybę, ministrus. Jūs buvote informuotas?
– Remiantis šiandien gauta informacija, valdyba pavedė „Lietuvos geležinkeliams“ informuoti tam tikrus asmenis ir dėl tam tikrų dalykų. Apie avansinio mokėjimo faktą aš buvau informuotas, bet, žinot, klausimas, kiek tos informacijos iš tiesų.
– Ką supratote iš tokios informacijos? Kaip suprantu, jus informavo generalinis direktorius Mantas Bartuška. Ar jūs supratote, kas vyksta su tais avansiniais mokėjimais?
– Aš buvau informuotas apie faktą. Šiandien turėjome pokalbį su valdybos pirmininku. Šiuo metu valdyba renka chronologinę informaciją apie visą avanso situaciją. Aš nenoriu gilintis į detales, man yra labai svarbu sutartinė dalis, kaip avansai mokami, kas priima sprendimus, nes vienas dalykas, ką girdime viešai, kitas – kaip buvo iš tiesų. Aš tikiuosi, kad valdyba tai įvertins ir pateiks visus atsakymus į klausimus. Kiek žinau, antradienį tie atsakymai turėtų būti.
– O valdyba prisiima atsakomybę? Pagal įstatus, jeigu sandorio vertė, sakykim, didesnė negu 3 milijonai, tokį sandorį turėtų prižiūrėti valdyba ir nuspręsti, ar jo reikia. Nežinau, kiek čia tikslu. Ar ji turėjo pritarti avansiniams mokėjimams?
– Kiek žinau iš valdybos, ji lygiai taip pat buvo informuota apie avansinio mokėjimo faktą, bet pritarimo niekas neprašė. Valdybos nariai galėtų patys pakomentuoti. Man atrodo, čia yra svarbios detalės.
– Jūs taip pat išreiškėte nepasitikėjimą Klaipėdos uosto direkcija, nors Klaipėdos uosto vadovas A. Latakas sako, kad nemato savo kaltės. Kuo jūs kaltintumėte Klaipėdos uosto vadovybę?
– Mes turime įmones, kurios dalyvavo ir dalyvauja visoje trąšų vežimo schemoje, ir šiandien mes turime datą jau po sankcijų įsigaliojimo.
Man yra labai svarbus dalykas, kaip įmonės ruošėsi sankcijiniam laikotarpiui, kaip vertino galimą reputacinę žalą ne tik pačioms įmonėms, bet ir valstybei. Man yra svarbūs ne tik teisiniai aspektai, bet ir reputaciniai, politiniai – kokią informaciją įmonės teikia ministerijai kaip akcininkei, kokią informaciją teikia valdybai. Tos informacijos šiandien paprašiau ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos valdybos. Tikiuosi, kad artimiausiu metu ji bus pateikta.
– „Sienos“ žurnalistai sako suradę informacijos, kad patys „Lietuvos geležinkeliai“ ieškojo būdų, kaip dirbti su „Belaruskalij“. Jūs tai irgi žinote, kiek suprantu.
– Aš buvau informuojamas, kad „Lietuvos geležinkeliai“ bendrauja su bankais, galbūt plačiau su finansų rinka, kaip bankai, finansų rinka įgyvendins Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijas po gruodžio 8-osios. Turėdamas tą informaciją, banko atsakymus, kad jie nepriims mokėjimų, neleis vykdyti mokėjimų, ir pats komunikavau, kad nuo 8 dienos trąšų judėjimas sustos. Tad aš turėjau bendrą informaciją.
– Jūs nesupratote, kad tokiu būdu norima apeiti, sakykim, sankcijas?
– Tikrai apie tai nebuvo kalbų, buvo daugiau kalbos apie konsultacijas su rinka, bet šiandien, ką perskaičiau prieš laidą valdybos pranešime spaudai, kur yra tam tikras sakinys, aš net nedrįsčiau cituoti. Apie ryšių palaikymą su finansų technologijų ir neobankais, siekiant priimti „Belaruskalij“ mokėjimus po 8 dienos. Čia, žinokit, man nusvyra rankos, bet išsiaiškinsime, kaip iš tiesų viskas yra.
Kyla daug klausimų. Vienas dalykas yra konsultacijos su bankais, ar priims mokėjimus ir panašiai, antras – bandymai apeiti sistemą, apeiti sankcijas. Ir čia valdyba turi pasakyti, kur su ja buvo derinta, kaip elgtasi, dėl to aš ir paprašiau valdybos įvertinti „Lietuvos geležinkelių“ vadovybės veiksmus, situaciją ir priimti sprendimus.
– Jūsų akimis, kodėl tiek valdybai, tiek, sakykim, „Lietuvos geležinkelių“ vadovams reikėjo taip elgtis su informacija: iš dalies informuoti, ką nors nutylėti arba pasakyti, kad ne viską suprastumėte ?
– Kaip matote, tai apskritai kelia klausimų dėl korporatyvinio valdymo Lietuvoje, įmonių valdymo. Iš to bus labai daug pamokų. Bus pamokų ir ministerijoje, ir kalbant apie mano paties komandą, apie ministerijos darbuotojus, tarnautojus. Neišvengiamai.
– Tyrimas, matyt, atskleis, kas čia vyko, bet dabar reikia spręsti, ką daryti su sankcijomis ir kaip toliau elgtis. Jūs paruošėte įstatymus, kurie iš esmės turėtų keisti situaciją. Kaip tai atrodytų?
– Mes turime du labai aiškius kelius ir man svarbiausia, kad padėčiau ant stalo sprendimus, o tada dėl jų būtų sprendžiama kolegialiai. Vienas dalykas, yra įstatymas, labai analogiškas Astravo įstatymui, kad Lietuvoje negalima pirkti Astravo atominėje elektrinėje pagamintos elektros. Tai būtų analogiškas sprendimas. Aš pats esu kreipęsis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų, sandorių patikros vyriausybinę komisiją, ji lygiai taip pat svarsto paties sandorio sutartį ir lygiai taip pat priims sprendimus. Aš manau, mes valstybėje tikrai turime pasakyti, ką įmonės ir kaip gali daryti, atsižvelgdamos į nacionalinio saugumo interesus. Sprendimai padėti ant stalo, pirmadienį tai aptarsime su premjere ir nepriklausomai nuo to, kurie čia ministrai dirbs, sprendimai bus padaryti. Man atrodo, svarbiausia – per kuo trumpesnį laikotarpį išspręsti situaciją ir iš viso to pasimokyti.
– Kaip manote, ar Lietuva atsidurs arbitraže?
– Nemanau. Manau, kad visi ir valstybės institucijos turėtų daryti tokius žingsnius, kad to nebūtų. Dabar tikrai visos pajėgos sutelktos į tai.
