LRT ieško sprendimų

Verslas

2021.12.08 05:30

Norintiesiems mokėti mažiau už šildymą ekspertai mato du kelius – griauti arba renovuoti

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2021.12.08 05:30

Itin pakilus šildymo kainoms, valstybė puolė ieškoti būdų, kaip gyventojams palengvinti šildymo naštą, tačiau kai kurie gyventojai tikina dėl to galvos nė nesukantys – kainų augimas negąsdina dėl jau anksčiau atliktos būsto renovacijos. Kaip teigia LRT.lt kalbinti ekspertai, renovacija, nors ir turi trūkumų, kol kas išlieka vienu iš dviejų kelių, kaip mažinti energijos sunaudojimą ir už šildymą mokamą sumą. Kitas kelias, anot ekspertų, – griauti energiškai neefektyvius daugiabučius ir statyti naujus.

Pirmosios naujo šildymo sezono sąskaitos dalį šalies gyventojų nustebino. Vilniuje, kur šildymo kainos ūgtelėjo daugiausia iš didžiųjų miestų, kai kurie gyventojai už spalį gavo dvigubai didesnes sąskaitas nei praėjusiais metais. Ekspertai prognozuoja, kad šildymo kainos gali dar augti. „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi, kokiais būdais miestai ir bendruomenės siekia sumažinti išlaidas šildymui.

Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.

Renovuoti pastatus paskatina kiti gyventojai

Remiantis Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, Lietuvoje pagal renovuotų daugiabučių dalį pirmauja Birštonas. Čia renovuota apie pusė visų renovuotinų pastatų.

Kaip LRT.lt teigia Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Valentinas Vincas Revuckas, tokių rezultatų priežastys paprastos – miestas kompaktiškas ir žmonės vieni kitus pažįsta, todėl renovuotų pastatų gyventojai pasikalba su nerenovuotų pastatų gyventojais ir taip paskatina imtis šio proceso.

Jis pateikia pavyzdį: šių metų sausį Birštone, Balio Sruogos gatvėje, esančių dešimtojo ir dvyliktojo namų šildymui reikėjo 8–11 kilovatų energijos. Šalia esantis ir tuo metu nerenovuotas 8-asis namas pareikalavo bene dvigubai daugiau – 23,3 kilovato kvadratiniam metrui.

Vertinant šildymo kainas, pirmų dviejų namų gyventojai esą mokėjo 44–57 centus už kvadratinį metrą, o aštuntojo namo – 1,16 euro.

„Tai tris kartus brangesnis šildymas. Birštone šildymas ir taip yra vienas pigesnių Lietuvoje, nes 80 proc. mes naudojame vadinamuosius čipsus – medienos drožles. Visa tai gyventojus labai paskatino [imtis renovacijos]“, – tikino V. V. Revuckas.

Jis atkreipia dėmesį, kad valstybės parama gyventojams skiriama tik tuo atveju, jeigu energijos sutaupymas siekia bent 40 proc. V. V. Revucko preliminariais skaičiavimais, šis rodiklis Birštone siekia bent 50–60 proc.

Vilniaus 404-osios gyventojų bendrijos pirmininkas Audrius Ramanauskas LRT.lt taip pat teigia, kad bendruomenė sprendimą imtis renovacijos priėmė siekdama mažinti šildymo kaštus ir gerinti gyvenimo kokybę.

„Tai problema ne tik mūsų, bet visuose sovietinės statybos daugiabučiuose. Visi nori gyventi taip, kad butuose būtų užtikrinta bent minimali temperatūra – 20–21 laipsnis. Ieškojome sprendimų, kaip būtų galima tai padaryti. Iki nuodugnios renovacijos ne iš karto priėjome. Tiesiog pirmiausia bandėme išspręsti apšiltindami galines sienas.

Sovietiniais metais šildymas gal buvo ne toks brangus ir aktualus. Čia mano tėvai galėtų papasakoti, nes buvau vaikas ir neteko mokėti, bet, kiek žinau, visi šildydavosi, atidarydavo langą, jeigu reikia, ir taip viskas būdavo sprendžiama. Čia ieškojome šiuolaikiškesnio sprendimo“, – sako A. Ramanauskas.

Anot jo, kadangi bendruomenė dalį daugiabučio sienų jau buvo renovavusi savo lėšomis, surinkti didesnę sumą viso namo renovacijai buvo sudėtinga, todėl sudomino valstybės siūloma parama.

A. Ramanausko teigimu, atlikus renovaciją šildymo kaštai gyventojams sumažėjo 45–50 proc.

„Šiais metais visi labai diskutuoja ir akcentuoja, kaip reikės gyventi ir išgyventi. Pas mus šis klausimas nelabai eskaluojamas ir keliamas“, – teigia pašnekovas.

Jo teigimu, renovacija lėmė geresnę gyvenimo kokybę, estetiškesnį daugiabučio vaizdą ir geresnį butų likvidumą.

„Kiti skaičiuoja, kiek sutaupau šildymo ir kiek man reikės mokėti už renovaciją. Kuo toliau laikas eina, tuo nauda didesnė, nes palūkanos fiksuotos – 3 proc. – niekas nesikeičia, įmoka, jeigu esi pasiruošęs mokėti 20 metų, nekyla, o šildymo kainos kyla, paslaugų kainos kyla, visos kainos kyla. Tad kuo toliau, tuo nauda didės. Plius – estetika, vaizdas“, – sako A. Ramanauskas.

Renovacija gali padidinti pastato ilgaamžiškumą

LRT.lt kalbinti ekspertai taip pat teigia, kad dažnu atveju renovacija – ne tik tinkamas, bet ir neišvengiamas sprendimas.

Kaip sako Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto mokslininkė Jurgita Černeckienė, kalbant apie energijos taupymą ir efektyvumą, reikėtų įsivaizduoti piramidę, kurios pagrindas – energijos poreikių mažinimas.

Tai apima ir pastatų apšiltinimą, papildomą izoliavimą, kad pastatai būtų sandaresni, jų energinis efektyvumas didesnis ir energijos poreikis šildymo sezono metu būtų kuo mažesnis.

Kylant į piramidės viršų, ties jos viduriu, yra efektyvus energijos vartojimas. J. Černeckienė paaiškina: čia kalbama apie tai, kad energija turėtų būti vartojama tik tada, kada jos reikia, o patalpos neperkaitinamos.

„Jeigu galime miegoti esant laipsniu žemesnei temperatūrai, tai ir turėtų būti tokia galimybė, nes kiekvienas laipsnis leidžia sutaupyti apie 5 proc. kuro, o tai automatiškai yra ir pinigų taupymas. Taip pat, jeigu šviečia saulė, pavyzdžiui, pastato pietinėje pusėje, sistema turėtų sumažinti galingumą, kad patalpos neperkaistų“, – paaiškina J. Černeckienė.

Piramidės viršūnėje – energijos naudojimas iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių. Mokslininkės teigimu, norint taupyti ir efektyvinti energijos naudojimą, reikėtų sekti šia piramide ir pirmiausia dėmesį kreipti į jos pagrindą – energijos poreikių mažinimą, o tai padaryti, pasak J. Černeckienės, leidžia būtent renovacija.

„Neatsimenu, kuris ekonomistas yra pasakęs, kad geriausia energija yra nesunaudota energija. Tai yra tai, ko mes išvengėme. Paskui jau yra pasirinkimai, bet pirmiausia reikėtų stengtis, kad energijos nereikėtų. Manau, renovacija ir yra tas šiltinimas pastatų, kuris duoda didžiausią efektą“, – sako J. Černeckienė.

Jos tvirtinimu, be jau minėto rezultato – sumažėjusių išlaidų šildymui, pastato estetinio vaizdo ir kitų, reikėtų nepamiršti, kad renovacija pastatui suteikia ir ilgaamžiškumą.

„Pastatas tampa ir ilgaamžiškesnis. Pavyzdžiui, jeigu blokiniai pastatai, automatiškai uždaromos siūlės, į jas neprieina drėgmės, todėl galima tikėtis, kad pastatas ilgiau tarnaus“, – sako mokslininkė.

Ragina atskirti šilumos ir šildymo kainas

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Pastatų energetikos katedros docentas dr. Kęstutis Valančius taip pat teigia, kad renovacija yra neišvengiama. Kitu atveju reikėtų pasiryžti energiškai neefektyvius pastatus griauti.

„Tokius pastatus reikia arba griauti, arba renovuoti. Kai kur tokia praktika taikoma, nes jie tikrai neefektyvūs. Kažkada kuras buvo labai pigus ir niekam nerūpėjo, kiek jis kainuoja. Dėl šilumos kainų arba šildymo kainų – reikia atskirti: yra šilumos kaina ir yra šildymo kaina. Šilumos kaina yra eurai už kilovatvalandę. Šilumos tinklų kaina yra nedidelė, bet šildymo kaina būna didelė. O šildymo kaina yra tai, kiek gyventojas sumoka už šildymą. Kodėl šildymo kaina yra didelė? Nes neefektyvus, kiauras daugiabutis“, – komentuoja K. Valančius.

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų energinio taupumo departamento Kompetencijų skyriaus patarėjas Marius Smaidžiūnas atkreipia dėmesį, kad pagal šiuo metu galiojančias nuostatas renovuojamas pastatas privalo pasiekti bent C klasės energinį efektyvumą, tačiau, pasirinkus kitą paketą, senas pastatas gali būti renovuotas taip, kad pasiektų A ar A+ energinę klasę.

„Projekto lygis priklausys nuo to, kiek patys gyventojai norės investuoti. Populiariausias yra minimalus paketas, kur siekiama C arba B energinio naudingumo klasės. Esminiai ginklai, kuriais būtų galima tai pasiekti, yra sienų šiltinimas, langų pakeitimas, stogo apšiltinimas, durų pakeitimas ir galbūt šildymo sistemos sutvarkymas.

Čia pagrindinės, pačios populiariausios priemonės. Yra projektų, kurie siekia ir didesnės klasės, pavyzdžiui, A ar A+. Tokie pasiekimai iš tikrųjų šiek tiek išbrangina projektą, bet skaičiavimai rodo, kad tie projektai atsiperka greičiau“, – sako M. Smaidžiūnas.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytoja, ekonomistė profesorė Valdonė Darškuvienė LRT.lt teigia, kad pastatų renovacija leidžia pasiekti ne tik pagrindinį tikslą – sumažinti šilumos suvartojimą ir išlaidas.

„Visuomenės požiūriu šilumos suvartojimo mažėjimas yra itin svarbus tvarumo, energijos išteklių tausojimo, neigiamo poveikio aplinkai mažinimo veiksnys. Renovacijos programos palaiko statybų sektoriaus vystymąsi. Šis sektorius yra svarbus visai Lietuvos darbo rinkai įdarbintų žmonių skaičiumi.

Taip pat svarbu pabrėžti, kad renovacijos programos yra itin svarbus šio sektoriaus struktūrinių pokyčių veiksnys. Galiausiai svarbu akcentuoti, kad Lietuva paveldėjo labai prastos būklės daugiabučius. Renovacija ne tik padidina jų energinį efektyvumą, bet ir keičia miestų architektūrinį vaizdą“, – komentuoja V. Darškuvienė.

Procesas ilgas, ne visada pavyksta sutarti

Vis dėlto LRT.lt kalbinti pašnekovai teigia, kad renovacija turi ir trūkumų. Pirmiausia – tai gana ilgas ir sudėtingas procesas. Norint atlikti daugiabučio renovaciją, tam turi pritarti daugiau kaip pusė namo gyventojų. Be to, gyventojai turi sutarti ne tik dėl pačios renovacijos, bet ir dėl konkorečių priemonių.

Čia gyventojams leidžiama pasirinkti, kokius renovavimo darbus reikėtų atlikti, kokias pastato dalis modernizuoti, keisti ir kaip tai padaryti.

Kaip sako Vilniaus 404-osios bendrijos pirmininkas, pasitaikė atvejų, kai, priimant sprendimą, nuomonės išsiskyrė ir šeimose.

Be to, valią balsavime išreikšti gali tik namo butų savininkai. Jeigu faktiniai gyventojai nėra savininkai, jų balsas nėra skaičiuojamas. Anot A. Ramanausko, tokia situacija susidarė ir jų daugiabutyje – maždaug 68 proc. gyventojų renovaciją palaikė, o iš kitų 32 proc. dalis pareikšti nuomonės negalėjo, nes oficialiai nebuvo butų savininkai – paveldėjus turtą, išsiskyrus šeimoms ar dėl kitų aplinkybių gyventojai nebuvo tinkamai sutvarkę nuosavybės dokumentų.

„Į daugiabutį visi žiūri kitaip. Kai žmonės turi nuosavą turtą – sodo namą, nuosavą gyvenamąjį namą, nekyla klausimų, kodėl reikia tvarkyti sienas, stogą ar ką nors patobulinti. Visi mielu noru skiria tam lėšų, kad būtų gražiau, patogiau, komfortiškiau. Čia kyla kitų klausimų“, – teigia A. Ramanauskas.

Į tai dėmesį atkreipia ir kiti LRT.lt kalbinti ekspertai. Jie taip pat išskiria, kad procesas gana sudėtingas ir dėl kitų aspektų – gyventojai privalo gauti paskolą iš banko renovacijai atlikti, sudaryti sutartį su rangovais. O rangovų, teigia pašnekovai, dėl kylančių paslaugų kainų ir projektų atsiperkamumo taip pat nėra itin daug, todėl kai kuriems gyventojams rangovų paslaugų tenka laukti, tai dar pailgina renovaciją.

Problemų gali kilti dėl netinkamai pasirinktų darbų

Kaip teigia pašnekovai, pasitaiko atvejų, kai gyventojai, norėdami sutaupyti, renkasi tik kai kurias renovacijos priemones ir, pavyzdžiui, neatlieka šilumos punkto renovacijos, neįdiegia vėdinimo sistemos, o tai vėliau gali lemti, kad namuose kaupiasi drėgmė, atsiranda pelėsis.

„Dažnai gyventojams, ypač gaunantiems mažesnes pajamas, atrodo, kad šilumos punktas neseniai renovuotas, atitinka kokybinius rodiklius, ir kai kurie namai tokios priemonės atsisako. Vėliau žmonės pamato klaidą ir tada patys renovuoja. Tai papildomos išlaidos.

Taip pat būna dėl rekuperacijos sistemos. Atrodo, kartais nereikalinga, o kai namas renovuotas, kai oras necirkuliuoja taip, kaip turėtų, pradeda rastis pelėsis, tada gyventojai vėl pamato klaidą“, – sako V. V. Revuckas.

J. Černeckienės teigimu, gyventojai tokių priemonių atsisako dėl gana nemažos jų kainos, bet dažnai neįvertina, kad apšiltinus namo sienas, užsandarinus plyšius, pakeitus duris ir langus pastatas tampa sandaresnis ir dėl to, kaip sako mokslininkė, dingsta natūralus vėdinimas.

„Kol tie namai būdavo kiaurai košiami, šviežio oro patekdavo ir atrodė, kad viskas labai gerai. Kai apšiltiname, namai pasidaro sandaresni ir dažnai tenka spręsti vėdinimo klausimą. Tada dažnai padidėja ir drėgnumas, ypač lietingais laikotarpiais, tarpiniais sezonais. Taip pat padidėja anglies dvideginio koncentracija“, – sako J. Černeckienė.

Taip pat, atkreipia dėmesį ekspertė, pasitaiko atvejų, kai daromi vietiniai vėdinimo įrenginiai, bet ne visada sumontuojami tinkamai ar tinkamoje vietoje. Atidarius vėdinimo angą jaučiamas šalto oro skersvėjis.

„Tada žmonės užkiša skudurais ar dar kuo nors ir vėl vėdinimo nelieka. Tai brangu, o efekto neduoda, nes tiesiog netinkama eksploatacija ar parinkta netinkama vieta“, – atkreipia dėmesį J. Černeckienė.

Kelia klausimą dėl finansinės naudos

K. Valančius taip pat svarsto, kad renovacija, nors ir būtina, gyventojams ne visada gali būti finansiškai naudinga: nors jie moka mažiau už šildymą, tuo pat metu privalo padengti renovacijos kainą ir mokėti palūkanas bankui.

„Renovacija gyventojams neapsimoka, bet apsimoka valstybei. Kažkada buvo, kad dėl sutaupomos energijos renovacija atsipirkdavo per dešimt metų. Pastaruoju metu skaičiuojama, kad išdalijus per metus žmonės moka tiek pat, kiek realiai mokėdavo, bet turi atnaujintą namą“, – sako K. Valančius.

Jo teigimu, tokiu atveju atsiperkamumą galiausiai lemia šildymo kaina – renovacija labiau atsiperka tada, kai šildymo kaina kyla. Kainai nukritus po to, kai didelė dalis savivaldybių perėjo prie biokuro, renovacijos darbų ir jai reikalingų medžiagų kaina, atkreipia dėmesį K. Valančius, kilo.

„Kad renovuotum daugiabutį, turi imti paskolą, mokėti palūkanas. Kodėl negali būti kokio nors renovacijos fondo, kad būtų nuimta našta dėl paskolos ir palūkanų?“ – svarsto K. Valančius. Jo teigimu, valstybei tai duotų naudos ne tik dėl, pavyzdžiui, mažesnės oro taršos, bet ir dėl to, kad gyventojai daugiau lėšų galėtų skirti vartojimui.

M. Smaidžiūnas teigia manantis, kad brangstant energijos ištekliams renovacija atsiperka ir iš pat pradžių verta investuoti daugiau: „Žinant, kad energijos kainos auga ir, matyt, augs ateityje, turbūt verta svarstyti ir investuoti šiek tiek daugiau, kad projektas atsipirktų greičiau, kad ta nauda būtų labiau subalansuota.“

Jis taip pat teigia, kad pastaraisiais metais rangos darbų kainos padidėjo, o tai atbaido ir pačius rangovus prailginti projektų įgyvendinimo laikotarpį. Be to, renovuojant pastatą, kuriame gyvena mažiau žmonių, kaina vienam žmogui automatiškai yra didesnė, o pasiūlymas rangovams ne toks patrauklus.

„Mažesniuose pastatuose investuoti, vertinant kvadratinį metrą, reikia šiek tiek daugiau nei dideliame pastate, nes ir rangovui didelis pastatas patrauklesnis, kur didesnė darbų apimtis ir uždarbis didesnis. Kitas dalykas, pastebime, kad didmiesčiuose ir gyventojai šiek tiek labiau pasiturintys, galbūt gali labiau sau leisti investuoti“, – sako M. Smaidžiūnas.

Ekspertai: arba renovuoti, arba griauti

LRT.lt kalbinti pašnekovai neabejoja, kad renovacijos pritaikymas dažnu atveju yra neišvengiamas ir būtinas. Kaip teigia J. Černeckienė, dažnu atveju gyventojams tektų rinktis tarp pastato renovacijos ir nugriovimo.

„Arba renovacija, modernizacija, arba pastato griovimas ir naujo statybos. Jeigu matome, kad konstrukcijos susidėvėjusios, pastatas praradęs mechaninį atsparumą, tokio pastato šiltinti tikrai neverta, nes galiausiai bešiltinant galima jį pribaigti. Bet jeigu konstrukciškai viskas gerai, tai vienintelis kelias. Niekaip kitaip nesutaupysime energijos“, – neabejoja J. Černeckienė.

Tuo įsitikinęs ir K. Valančius. Jo teigimu, renovacija yra neišvengiama ir, nors gyventojai gali imtis priemonių, kurios efektyvintų šildymo sistemą, dauguma tų priemonių padėtų gyventi šilčiau, bet nesutaupytų pinigų.

„Gyventojai dėl renovacijos nelabai ką gali padaryti. Ypač išorinės, kad pastatai būtų gražūs ir efektyvūs. Gyventojai nebent gali atlikti vidinę profilaktiką, tarkime, prasiplauti šildymo sistemas, kad jos pradėtų geriau šildyti. Bet dėl to nelabai ką sutaupys, tik bus šilčiau“, – sako K. Valančius.

M. Smaidžiūnas taip pat tvirtina, kad renovacija duoda didesnį efektą, tačiau pabrėžia, jog kai kuriais atvejais gali būti naudinga atlikti ir mažesnius darbus, o kartais renovacija net nėra galima.

„Aišku, didelė renovacija duoda didesnį efektą, gyventojai turbūt labiau pajunta, bet ne visus pastatus galima taip renovuoti. Paimkime, pavyzdžiui, kultūros paveldo pastatus, kur galbūt negali šiltinti fasado dėl tam tikrų kultūros paveldo reikalavimų. Kas tokiu atveju lieka? Susitvarkyti sandarumą ir pagerinti pastato šildymo sistemą. Bet kokiu atveju pagerinta šildymo sistema, sutvarkytas pastato sandarumas padeda neperkaitinti pastato ir tą energiją turėti pastate“, – sako M. Smaidžiūnas.

Savo ruožtu V. Darškuvienė teigia, kad vertinant galimą pritaikymą privalu atsižvelgti tiek į ekonominį, tiek į neekonominį naudingumą. Jos teigimu, dėl infliacijos lūkesčių didesnės naudos galėtų tikėtis tie gyventojai, kurie renovaciją atliko anksčiau.

Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt