700 eurų į rankas – tokį darbo užmokestį pasiūlė chemiko ieškanti bendrovė. Skelbimo sulaukusios Lietuvos chemikų draugijos narys Rimantas Vaitkus teigia – siūlyti tokią mažą algą tiesiog gėda, o prierašas, kad savaitgaliai specialistui bus laisvi, kelia juoką. Vis dėlto personalo atrankų ekspertai ir ekonomistai nėra tokie kategoriški – darbo užmokestį dažniausiai diktuoja paklausos ir pasiūlos dėsnis.
Chemijos mokslų daktaras, Lietuvos chemikų draugijos narys Rimantas Vaitkus svarsto, kad chemiko ieškojusi bendrovė tiesiog rado draugijos puslapį socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje ir nutarė kreiptis. Pašnekovas teigia tą patį skelbimą vėliau matęs ir skelbimų portaluose.
„Matyt, jie visais kanalais ieškojo chemiko. Esu įsitikinęs, kad jie, ko gero, kažką ir rado. Aš atrašiau tiems žmonėms, kad tiesiog yra gėda siūlyti tokį mažą atlyginimą specialistui chemikui, nebent aš nesuprantu, kokio specialisto jiems reikia. Gal jie chemiku vadina paprastą darbininką, kuris ten sėdės ir kažką darys. Bet, jeigu mes kalbame apie specialistą su aukštuoju išsilavinimu, mano supratimu, tokį atlyginimą siūlyti būtų gėda“, – teigia R. Vaitkus.
Jo teigimu, Lietuvoje chemijos specialistai turi visas kompetencijas, reikalingas dirbti laboratorijoje tiriamąjį, analitinį darbą, tiek ir kuriamąjį darbą, kuriant naujus preparatus, produktus ir kt. Vis dėlto pašnekovas priduria, kad skelbime nebuvo nurodyta, kokio išsilavinimo ar patirties specialisto ieškoma.
„Jie to netikslino, neskelbė. Aišku, juokingai skambėjo pasiūlymas, kad darbas bus pamaininis ir kad savaitgaliai bus laisvi, lyg tai nebūtų užfiksuota Darbo kodekse. Darbo kodeksas numato, kad žmogus turi dirbti 40 valandų per savaitę. Normaliai kalbant, savaitgaliai turėtų būti laisvi. Kartais keista tokių skelbimų pamatyti. Tai bendra kultūra“, – sako R. Vaitkus.
Jis atkreipia dėmesį, kad Lietuvos chemikai neretai dėl geresnių darbo galimybių dirbti išvyksta į užsienį, kur siūlomas didesnis darbo užmokestis ir geresnės darbo sąlygos.
„Įmonės, savaime suprantama, skaičiuoja savo pajamas ir išlaidas, bet nepagalvoja, kad įmonės plėtra pirmiausia priklauso nuo to, koks kolektyvas dirba toje įmonėje ir kokį produktą įmonės darbuotojai kuria. Kam iš mūsų yra tekę dirbti užsienyje, puikiai supranta, kad mūsų specialistai yra vertinami, jie yra puikiai parengti, gali konkuruoti su kitais. Tai įrodo didelės mūsų absolventų dalies išvykimas į įvairias pasaulio šalis“, – sako R. Vaitkus.
Mažesnį atlyginimą nei kitose siūlo ir užsienio bendrovės
Pašnekovas svarsto, kad nedidelį darbo užmokestį lemia ir Lietuvoje susiformavęs požiūris, kad verslo sėkmę lemia ne žmonės, o galimybė investuoti į verslą. Pasak R. Vaitkaus, konkurencija su kitomis šalimis ir į Lietuvą ateinančiomis užsienio įmonėmis padėtį keičia, tačiau, kaip teigia pašnekovas, vis tiek pastebima tendencija, kad net ir tos pačios įmonės darbuotojai užsienio šalyje uždirba daugiau.
„Jeigu lyginsime Vakarų Europą, Jungtines Valstijas ir Lietuvą, pagamintas produktas savo kokybe gali konkuruoti rinkoje, nėra orientuotas į pigią rinką, yra geras produktas. Kai pasižiūri į sąnaudas, kyla klausimas, kodėl mūsų darbuotojų atlyginimai būna mažesni už tų, kurie dirba, sakykime, už sienos. Labai dažnai net ta pati įmonė, kuri turi padalinį Lietuvoje, siūlo skirtingus atlyginimus Lietuvoje ir, pavyzdžiui, Prancūzijoje ar JAV“, – teigia R. Vaitkus.
Dėl tokios situacijos, anot R. Vaitkaus, jauni specialistai renkasi darbą užsienyje, o vyresnieji lieka Lietuvoje ir nesiryžta keisti darbovietės dėl amžiaus.
Pašnekovo vertinimu, ieškodami chemiko ar kito specialisto su aukštuoju išsilavinimu darbdaviai turėtų atsižvelgti tiek į vidutinį darbo užmokestį šalyje, tiek į vyraujančias rinkos tendencijas.
„Mūsų darbdaviai, siūlydami darbo vietą ir atlyginimą, pirmiausia turėtų gerai paanalizuoti rinkos struktūrą ir siūlyti adekvatų atlyginimą tam išsilavinimui, kuris yra būtinas. Galbūt jie siūlo darbą, kuriam nereikia žmogaus su aukštuoju išsilavinimu. Bet, jeigu jis ryžosi samdyti tokį žmogų [su aukštuoju išsilavinimu], turėtų būti ir atitinkamas atlyginimas. Žmogus yra laisvas, yra laisvas žmonių judėjimas. Ateis toks momentas, kai darbdaviai pradės verkti, kad trūksta darbuotojų, ir tada juos bandys samdyti iš trečiųjų šalių“, – sako R. Vaitkus.
Siūlomą atlygį galėjo lemti ieškomo darbuotojo patirtis
LRT.lt kalbinti personalo atrankų ekspertai ir ekonomistai teigia, kad vienareikšmiškai reaguoti į pasiūlytą darbo užmokestį negalima. Kaip ir R. Vaitkus, jie svarsto, kad galbūt bendrovė ieškojo visai ne aukštąjį išsilavinimą turinčio chemijos specialisto, o darbuotojo į žemesnes pareigas. Taip pat, atkreipia dėmesį personalo atrankų specialistai, gali būti, kad darbdaviai ieškojo, pavyzdžiui, patirties dar neturinčio chemijos studento, į kurį galėtų investuoti.
Bendrovės „Peoplelink“ partnerė Jurgita Lemešiūtė atkreipia dėmesį, kad darbo rinkoje vyrauja paklausos ir pasiūlos dėsniai, kurie dažniausiai ir lemia, koks darbo užmokestis kandidatui siūlomas.
„Darbo rinka ne veltui vadinama „rinka“. Kaip ir ekonominėje rinkoje, čia vyrauja paklausos ir pasiūlos dėsniai. Būtent tai ir reguliuoja kainą, jeigu darbo užmokestį galima pavadinti kaina už darbuotojų kompetenciją. Manau, įmonės turi teisę ieškoti ir siūlyti darbuotojams tą atlygį, už kurį ir susiranda darbuotojų. Ar tas skelbimas sėkmingas, ar nesėkmingas, mums dabar sunku nuspręsti, reikėtų klausti konkrečiai tos įmonės“, – komentuoja J. Lemešiūtė.
Ji svarsto, kad šiuo konkrečiu atveju ieškoma patirties neturinčio jauno specialisto, o tai atitinka daugelyje kitų valstybių vyraujančias tendencijas, kai kvalifikuoti, bet patirties neturintys ir į darbo rinką dar tik įsiliejantys specialistai uždirba mažiau už nekvalifikuotą darbą dirbančius žmones.
„Nenuostabu, kad tai ateina ir į Lietuvą. Galime žiūrėti ir pagal darbo patirtį. Tikriausiai ta įmonė neieško chemiko su 10 metų patirtimi. Tikriausiai ieško jauno žmogaus, į kurį toliau investuos ir kurį toliau mokys. Tikrai būna dažnai, kad, pavyzdžiui, statybų darbuotojai uždirba daugiau nei karjerą pradedantis buhalteris“, – sako J. Lemešiūtė.
Ji priduria, kad paprastai nekvalifikuotas darbuotojas už pasiūlytą darbo užmokestį dirba ilgą laiką, o kvalifikuotų darbuotojų darbo užmokestis, jiems įgyjant patirties, dažniau kinta ir didėja.
Kai kurios bendrovės laimę, siūlydomas mažesnį uždarbį, bando dažnai
Tiek J. Lemešiūtė, tiek „Indigroup“ vykdomasis partneris Karolis Blaževičius teigia, kad taip pat pasitaiko atvejų, kad bendrovės, ieškodamos specialisto, nenutuokia, kokia situacija vyrauja rinkoje.
Kaip sako J. Lemešiūtė, kartais taip nutinka tada, kai bendrovė ieško specialisto, kurio pastarąjį kartą ieškojo prieš kelerius ar net keliolika metų. Tuomet teikiamas algos pasiūlymas pagal daug metų bendrovėje dirbusiam specialistui mokėtą darbo užmokestį, nors situacija rinkoje yra pasikeitusi.
„Lietuvoje kai kurios įmonės gal šiek tiek užmigusios ant laurų, tarkime, taip, – sako K. Blaževičius. – Įmonė nusistato atlyginimų rėžius ir su jais penkerius metus važiuoja. Yra tokių dinozaurinių kompanijų, su jomis kartais tenka susidurti. Būna, kad kartais atsiunčia atlyginimo ribas aprašiusios poziciją ir tu iškart matai, jog tai bene neįmanoma, nes ne tik verčių be atlyginimo nėra, bet ir atlyginimas yra žemesnis nei rinkos vidurkis.“
K. Blaževičiaus pastebėjimu, tokių bendrovių pasitaiko nuolat ir dažnai tokie skelbimai nuolat sukasi rinkoje. „Kaip aš sakau, tai nuolatinė tų specialistų atranka. Aišku, belieka palinkėti sėkmės. Natūralu, kad mūsų rinka yra atvira, ir bendrovės, kurios pasiūlo daugiau, ją formuoja. Manau, tik laiko klausimas, kada pasiūlymai iki 1 000 eurų, ypač aukšto lygio specialistams, mokslininkams, išnyks“, – komentuoja K. Blaževičius.
Vis dėlto, priduria ekspertas, mokslo darbuotojų trūkumas mažesnis nei, pavyzdžiui, aptarnavimo srities ar kai kurių kitų sričių darbuotojų, todėl jų darbo užmokestis kyla lėčiau.
Mažesniam uždarbiui Lietuvoje įtakos turi ir pragyvenimo lygis
K. Blaževičius taip pat akcentuoja, kad chemijos specialistai negali dirbti nuotoliniu būdu, todėl didelė dalis šios srities darbuotojų konkuruoja vietinėje – Lietuvos – rinkoje. Vyraujant konkurencijai vietinėje rinkoje, kuri šiuo atveju nėra labai didelė, atsiranda tendencija, kad darbo užmokestis paprastai būna mažesnis.
Atkreipus dėmesį, kad nemaža dalis specialistų ryžtasi palikti Lietuvą, o į mūsų šalį keliasi užsienio bendrovės, tačiau ir jos čia siūlo mažesnį darbo užmokestį nei kitose šalyse, K. Blaževičius akcentuoja pragyvenimo lygį – jis Lietuvoje kol kas išlieka mažesnis.
„Šiuo metu kandidatai, netgi svarstydami pasiūlymus Vilniuje ir Kaune, Vilniaus pozicijai kelia aukštesnius reikalavimus. Jie tai, natūralu, argumentuoja nekilnojamojo turto kainomis, būsto nuomos kainomis, neva pragyvenimo lygis yra šiek tiek aukštesnis, kad ir kavinių paslaugas ar pan. Žinoma, lūkesčiai skiriasi ne tūkstančiais eurų, bet keliais šimtais eurų gali skirtis“, – pateikia pavyzdį K. Blaževičius.
Ekonomistas: esame laisvojoje rinkoje
LRT.lt kalbinti ekonomistai taip pat atkreipia dėmesį, kad darbo rinkoje veikia pasiūlos ir paklausos dėsniai, todėl, jeigu darbdavys siūlo nedidelį darbo užmokestį, yra tikimybė, kad darbuotojai už jį dirbti sutinka.
„Visada yra laisvoji rinka, kur yra darbdavys, kuris darbo rinkoje, pavadinkime, kuria paklausą. Jeigu jis randa žmonių, kurie už tą sumą dirba, tai čia yra laisvoji rinka. Jeigu už tokią kainą jis žmonių neranda, yra priverstas atlyginimą didinti. Nėra kažkokio mechanizmo, valstybinio reguliavimo, mes esame laisvojoje rinkoje“, – sako SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.
Ekonomistas nesiima vertinti konkretaus pasiūlymo, tačiau atkreipia dėmesį, kad daugelyje šalies chemijos įmonių siūlomas darbo užmokestis yra aukštesnis už šalies vidurkį, tas toks pasiūlymas, anot jo, išsiskiria. Tačiau, svarsto ekonomistas, labai tikėtina, kad bendrovė, pateikusi skelbimą, ieško patirties neturinčio, pradedančiojo darbuotojo.
Taip pat T. Povilauskas atkreipia dėmesį, kad rinkoje yra įvairių bendrovių, dalis jų vis dar bando rasti darbuotojų už gana žemą darbo užmokestį.
„Yra įmonių, kurios nori atrasti tų variantų, kaip būtų galima pasakyti, „gera kokybė už mažą kainą“. Tai priklauso nuo to, kaip įmonė save pozicionuoja. Į tai susideda ir mentalitetas, kokie yra akcininkai, kokia strategija“, – komentuoja T. Povilauskas.
Darbo užmokestis nuolat kyla, problemų tebėra kai kuriuose sektoriuose
Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad mokslo darbuotojui siūlomas 700 eurų atlygis iš tiesų yra mažas, tačiau jis neatmeta galimybės, kad bendrovė ieško žemesnės kvalifikacijos darbuotojo. Ekonomistas taip pat atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu ir pačių darbuotojų lūkesčiai dėl darbo užmokesčio yra itin pakilę.
„Sakyčiau, kad jau nebesame mažo darbo užmokesčio šalis, ypač jeigu vertintume pastaruosius mėnesius“, – juokiasi Ž. Mauricas.
Anot jo, lyginant darbo užmokestį Lietuvoje su kitomis Vidurio ir Rytų Europos šalimis, Lietuva yra šiek tiek viršijusi vidurkį. „Tai gali tapti tam tikru iššūkiu Lietuvai, nes realiai iš tų šalių mus lenkia tik Estija, Čekija ir Slovėnija. Pastarąją mes labai sparčiai vejamės“, – sako Ž. Mauricas.
Jis sutinka, kad kai kurie sektoriai Lietuvoje susiduria su keblumais ir juose darbo užmokestis nedidėja taip sparčiai kaip, pavyzdžiui, to sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė. Tačiau, teigia ekonomistas, bendra darbo užmokesčio situacija Lietuvoje sparčiai gerėja.
„Ypač tam tikruose sektoriuose, peržiūrėjus darbo skelbimus, praktiškai tampa kone norma, kad 1 000 eurų atlyginimas užimant tam tikrą padėtį, turint tam tikrą kvalifikaciją yra pradinis. Prieš kokius penkerius metus dėl tokio ar panašaus atlyginimo žmonės emigruodavo iš Lietuvos. Gauti 1 000 eurų į rankas nėra labai mažai. Noras ir lūkestis gauti daugiau yra visiškai normalus, bet reikia suprasti ir mūsų ekonomikos struktūrą. Ji nėra tokia, kokia daugelyje Vakarų Europos šalių“, – Lietuvos situaciją komentuoja Ž. Mauricas.
