LRT ieško sprendimų
Darbo santykiai

Verslas

2021.10.22 05:30

Joniškis rado būdą, kaip išgydyti nenorą dirbti: darbdavių ir bedarbių pasimatymai tapo privalomi

Domantė Platūkytė, LRT.lt2021.10.22 05:30

Kai bandai žmogų išjudinti iš lovos, tai jis randa bet kokią priežastį, kad ant lovos ir pasiliktų. Taip apie nedarbo priežastis atsiliepia LRT.lt pašnekovai. Vis dėlto Joniškiui pavyko sumažinti nedarbą ir įdarbinti daugiau ilgalaikių bedarbių – anot savivaldybės, tai padėjo pasiekti nuolatiniai bedarbių ir darbdavių susitikimai, kompleksinė pagalba ir nepakantumo piktybiškai vengiantiems darbo žmonėms atmosfera. Specialistai įžvelgia ir kitų priežasčių.

Nuo beveik 20 proc. sausį iki 11,5 proc. spalį – taip bedarbių skaičių sumažino Joniškis. Tai reiškia, kad per 10 mėnesių bedarbių Joniškio rajone sumažėjo nuo 2 390 iki 1 400.

Tokius skaičius LRT TELEVIZIJOS laidoje „Lietuva kalba“ pristatė Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius. Anot jo, rezultatus lėmė sukurta nepakantumo žmonėms, kurie piktybiškai vengia darbo, atmosfera.

Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.

Per susitikimus pasiūloma po kelis darbus

Kaip atrodo tokia „nepakantumo atmosfera“ ir kokių veiksmų ėmėsi Joniškis? V. Gailiaus teigimu, nuolat vyksta seniūnijų, Užimtumo tarnybos, darbdavių ir bedarbių susitikimai, juose aiškinamasi, kokia yra nedarbo priežastis.

„Jei žmogus sako, kad „negaliu eiti dirbti, nes darželis per trumpai dirba“, jis dirba tiek, kiek reikia. Jei žmogus sako, kad nėra galimybės atvažiuoti į darbą, pradeda važiuoti autobusas. Jei žmogus sako, kad neturi kur palikti slaugos reikalaujančių tėvų, jam socialiniai darbuotojai suteikia apie tai informacijos.

Tada belieka viena priežastis, ir pusė salės pakelia ranką, nes nedirba todėl, kad turi finansinių įsipareigojimų – greitųjų kreditų arba vengia išlaikyti vaikus, dėl to nori būti šešėlyje“, – pasakojo V. Gailius.

Tokiais atvejais žmogui teikiama pirminė teisinė pagalba, vertinant, pavyzdžiui, 10 paimtų greitųjų kreditų, kurie, kaip tvirtino meras, yra išduoti pažeidžiant atsakingo skolinimosi nuostatas, piktnaudžiaujant teisiniu reglamentavimu. Žmonėms, nukentėjusiems nuo greitųjų kreditų, teikiamos teisinės paslaugos.

Pusė salės pakelia ranką, nes nedirba todėl, kad turi finansinių įsipareigojimų – greitųjų kreditų arba vengia išlaikyti vaikus, dėl to nori būti šešėlyje.

V. Gailius

„Teisinės paslaugos – tik viena iš krypčių. Taip pat teikiamos psichologo paslaugos, juk jei žmogus nedirbo 15 metų, jam ryte atsibusti yra reikalų, nuėjus į kolektyvą [sunku] rasti ryšį, [kyla sunkumų dėl] motyvacijos, finansinio raštingumo, pavėžėjimo.

Galų gale, neslėpkime, priklausomybių konsultantas reikalingas, socialiniai įgūdžiai, vaikų dienos socialinė priežiūra, sveikatos paslaugos, gydymas nuo alkoholizmo, stomatologo paslaugos netgi“, – portalui LRT.lt vardijo V. Gailius.

Mero teigimu, per susitikimus kiekvienam darbo neturinčiam žmogui pasiūloma po kelis darbus, „per tokius susitikimus tikrai yra ne vienas susiradęs darbą“.

Kai kurie nedirba dešimtmečius

Pasak V. Gailiaus, per tokius susitikimus pamatomi ir tie, kurie „realiai dirba 12 mėnesių per metus ir 365 dienas per metus, bet teisėtas jų darbo santykis yra tik du mėnesiai“, kadangi jie dirba ne pagal darbo sutartis.

„Tada jie neturi pasirinkimo, nebėra galimybės piktnaudžiauti nedarbu. Kad jie registruoti Užimtumo tarnyboje, žino ne tik tarnybos specialistas, bet ir administracija, specialistai, kaimynai. Susikuria atmosfera, kad kodėl dirbi, kai esi registruotas Užimtumo tarnyboje. Formuojasi nepakantumo šešėliui sistema“, – tvirtino meras.

Anot jo, nedarbas regione buvo išaugęs dėl „valstybės politinių sprendimų“ – tam tikrų išmokų, taip pat ir dėl pandemijos situacijos. Kita grupė bedarbių – ilgalaikiai bedarbiai, kartais nedirbantys ir dešimtmečius. V. Gailiaus teigimu, šios grupės bedarbių pasiteisinimai būna įvairiausi – nėra kur palikti senyvų tėvų, nėra kaip nuvažiuoti į darbą, nėra darželių ar visos dienos užimtumo vaikams.

Meras aiškino, kad tokiais atvejais, skatinant darbintis, taikomas sisteminis požiūris, įsitraukia ir vaiko teisių apsaugos tarnybos, be visų įsipareigojimų, vaiką norinčiam susigrąžinti tėvui iškeliamas reikalavimas įsidarbinti.

Prie iniciatyvos prisijungė ir vietos policijos komisariatas. Jis, prevenciškai tikrindamas žemės ūkio technikos vairuotojus, patikrina ir tai, ar žmogus vairuoja transporto priemonę turėdamas darbo sutartį su jos savininku.

Randa bet kokią priežastį pasilikti ant lovos

Joniškio rajono Kepalių seniūnijoje yra registruoti 95 darbo neturintys žmonės. 36 jų yra 59–63 metų amžiaus, 15 proc. turi negalią, o 10 proc. sudaro nuolatiniai bedarbiai, pastarieji į darbo rinką niekada nebus priimti vien dėl savo gyvenimo būdo, LRT.lt teigė Kepalių seniūnė Laura Veikalienė.

„Jei mama visą gyvenimą guli ant lovos, tai jos vaikai visada gulės“, – sakė Kepalių seniūnė.

Anot L. Veikalienės, į bedarbių situaciją stengiamasi pažiūrėti individualiai – jei reikia, siekiama padėti gauti pavėžėjimą, sudaromi autobusų maršrutai, tačiau, deja, ne visi yra motyvuoti dirbti, kai kurie turi šimtus pasiteisinimų. „Kai bandai žmogų išjudinti nuo lovos, tai jis randa bet kokią priežastį, kad ant lovos ir pasiliktų“, – apgailestavo seniūnė.

Kai bandai žmogų išjudinti nuo lovos, tai jis randa bet kokią priežastį, kad ant lovos ir pasiliktų.

L. Veikalienė

L. Veikalienė pasakojo, kad jaučiamas ir griežtesnis Užimtumo tarnybos požiūris, jog nėra blogo darbo. Vis dėlto susitikimai su darbdaviais ir bedarbiais būna šilti, kalbama paprasta, o ne įstatymų kalba, o žmogaus problemos sprendžiamos čia ir dabar.

„Bendraujame su pačiu žmogumi, klausiame, kokia problema, ji sprendžiama iškart. Ne kažkur, kur reikia parašyti, raštą nusiųsti... Dabar sprendžiama – imu, skambinu, klausiu, nagrinėju situaciją. Čia ir dabar sprendžiama. (...)

Nebėra komisijos, tiesiog yra individualus žmogus, jo individuali problema. Jei žmogus tikrai nori darbo ir neieško būdų nedirbti, jam padedama visu 100 proc. eiti į darbo rinką ir joje dalyvauti“, – akcentavo seniūnė.

Tokie susitikimai vis kitoje seniūnijoje vyksta kartą per mėnesį, informacija apie bedarbius seniūnams teikiama kiekvieną mėnesį.

Ne tik teisės, bet ir pareigos

Šiais metais registruoto nedarbo tendencijos Joniškyje mažėjo visus devynis mėnesius, pastebėjo Užimtumo tarnybos Joniškio skyriaus vedėja Audronė Šlerpienė.

2018 metais vidutinis metinis nedarbas šalyje siekė 8,9 proc., Joniškio rajone – 12,5 proc., 2019 metais vidutinis nedarbas Lietuvoje siekė 8,4 proc., Joniškio rajone – 11,8 proc. 2020 metais šalyje buvo fiksuotas 12,6 proc., o Joniškio rajone – 15 proc. vidutinis metinis nedarbas. Šių metų spalio pirmosios duomenimis, nedarbas Lietuvoje siekė 11,3 proc., o Joniškio rajone – 11,5 proc.

Joniškyje pagerėjo ir ilgalaikių bedarbių įdarbinimas – 2018 metais įdarbinta 200, 2020 metais – tik 77, o per devynis šių metų mėnesius – 296 ilgalaikiai bedarbiai.

A. Šlerpienė išskyrė, kad pasiektam rezultatui įtakos turėjo darbo rinkos dienos seniūnijose. Ji antrino seniūnei, kad per susitikimus ne tik pristatomos laisvos darbo vietos, bet ir siūlomos kitos paslaugos, pavyzdžiui, perkvalifikavimas, savarankiško užimtumo rėmimas.

„Dar kartą asmenims primename, kad jie turi ne tik teises, bet ir įstatymo numatytas pareigas, tarp jų – ir priimti mūsų siūlomas paslaugas. Akcentuojame, kad mes, kaip institucija, nesame įpareigoti spręsti socialinių registruotų žmonių problemų. Būtent tam ir pasitelkiame savivaldybę kaip socialinę partnerę“, – apie pagalbos kompleksiškumą portalui LRT.lt pasakojo A. Šlerpienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad po tokių susitikimų buvo išspręstos nuvykimo į darbą problemos dviejose labiausiai nuo rajono centro nutolusiose įmonėse, kurios įdarbina nemažą skaičių darbuotojų. Esant būtinybei, pakoreguojami vaikų darželių darbo grafikai.

Trūksta investicijų, netenkina darbo sąlygos

Nors nedarbas sumažėjo, iššūkių dar yra. Pasak Užimtumo tarnybos atstovės A. Šlerpienės, pagrindinė nedarbo priežastis Joniškio rajone – darbo vietų trūkumas kaimo teritorijose. Ji kalbėjo, kad Joniškio rajonas yra žemės ūkio kraštas, čia pagrindiniai darbdaviai – ūkininkai.

„Nėra taip, kad registruojama daug laisvų darbo vietų. Daugiausia laisvų darbo vietų registruojama sezoniniams darbams. Išryškėja tendencija, kad tas pats asmuo metai iš metų kiekvieną sezoną dirba pas tą patį ūkininką, o ne sezono metu jis registruojasi Užimtumo tarnyboje. Laisvų darbo vietų nekvalifikuotiems darbams dirbti dažniausiai nebūna“, – teigė A. Šlerpienė.

Ji tvirtino, kad neatitinka darbo pasiūla ir paklausa – pretenduojantys į laisvas darbo vietas asmenys neturi tinkamos kvalifikacijos ar darbo patirties, trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, išryškėja struktūrinis nedarbas, kai pradeda trūkti atskirų profesijų ar pareigybių darbuotojų. O Užimtumo tarnybos klientai ir moksleiviai nesirenka tų profesijų, kurių reikia regiono darbo rinkai.

Pasak A. Šlerpienės, didėja vyresnių nei 50 metų žmonių nedarbas, iššūkių kelia susisiekimas, taip pat trūksta didesnių investicijų, kurios leistų sukurti daugiau darbo vietų.

„Žmonės ir neturėdami kvalifikacijos nenori dirbti nekvalifikuotų darbų, nes nemokamas konkurencingas motyvuojantis darbo užmokestis, netenkina darbo sąlygos“, – svarstė Užimtumo tarnybos specialistė.

Individualizuotos pagalbos svarba

Vilniaus universiteto (VU) Sociologijos ir socialinio darbo instituto mokslininkė Jekaterina Navickė portalui LRT.lt komentavo, kad, siekiant nedarbo sumažėjimo, itin svarbu individualizuotos paslaugos.

„Keliose savivaldybėse šiemet vyksta tokie bandomieji tyrimai, teikiama pagalba paramos gavėjams, kurie ieškosi darbo. Matyt, Joniškio patirtis teikiant tas paslaugas galėjo turėti teigiamą poveikį nedarbui mažėti“, – teigė J. Navickė.

Pašnekovės manymu, ypač svarbi teisinė ar kita pagalba turintiems daug įsiskolinimų: „Pagal statistiką, kurią buvo neseniai surinkęs Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Lietuvoje kas dešimtas žmogus turi bent vieną antstoliams perduotą bylą. (...) Daliai žmonių neapsimoka pradėti dirbti, neišsprendus įsiskolinimo problemų.“

Anot J. Navickės, prie situacijos pagerėjimo prisideda ir psichologų ar reabilitacijos paslaugos, ypač teikiamos žmonėms, turintiems priklausomybių, kadangi tokios paslaugos neretai yra sunkiau prieinamos.

„Atliekant šį eksperimentą pagalba buvo labiau koncentruota, nenuostabu, kad buvo galima pasiekti gerų rezultatų. Matyt, toks modelis ir kompleksinė atvejo vadyba turėtų būti plečiama“, – kalbėjo J. Navickė.

Matyt, toks modelis ir kompleksinė atvejo vadyba turėtų būti plečiama.

J. Navickė

Tačiau VU mokslininkė pabrėžė, kad šiuo laikotarpiu nedarbas mažėjo visoje šalyje. Tam įtakos galėjo turėti metų pradžioje sugriežtintos darbo paieškos išmokos mokėjimo sąlygos, tad gali būti, kad dalis žmonių, nebegavę darbo paieškos išmokos, nutraukė registraciją Užimtumo tarnyboje, svarstė pašnekovė.

J. Navickė pridūrė, kad užimtumo lygio pokyčius galėjo lemti ir karantino ribojimų sušvelninimai, tačiau, pasak jos, šie aspektai nepaneigia, kad individualios paslaugos ir individualizuota pagalba yra labai svarbu integruojantis į darbo rinką.

Įžvelgia ir kitų nedarbo mažėjimo priežasčių

Kalbėdama apie nedarbo sumažinimą, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė taip pat išskyrė individualių paslaugų svarbą.

„Reikia individualaus požiūrio į bedarbius. Ypač turėtų būti glaudus kontaktas ir su pačiais darbdaviais. Turime aiškiai reaguoti į rinką, kokių darbuotojų reikia, pagal tai juos ruošti. (...) Bendradarbiavimas ir susikalbėjimas iš tikrųjų labai svarbus“, – portalui LRT.lt sakė I. Ruginienė.

Vis dėlto darbuotojų atstovė abejoja, ar Joniškio pasitelkta kova su šešėliu pasiteisintų visur. Anot jos, mažame regione, kuriame žmonės pažįsta vieni kitus, juos lengviau spausti įsidarbinti legaliai.

„Dideliame mieste būtų sunku taip padaryti. Bet tai, kad žmonės intensyviai traukiasi į šešėlį, mes taip pat matome, spaudėme raudoną mygtuką jau labai seniai. (...) Turime nemažai darbdavių, kurie dirba sąžiningai, moka visus mokesčius. Turime padėti, kad tokie verslai gyvuotų ir plėstųsi, o ne stiprinti šešėlinę dalį“, – akcentavo I. Ruginienė.

Reikia individualaus požiūrio į bedarbius. Ypač turėtų būti glaudus kontaktas ir su pačiais darbdaviais.

I. Ruginienė

Ji teigė, kad nedarbo lygis Joniškyje galėjo sumažėti ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, nereikėtų atmesti fakto, kad prieš Kalėdas įdarbinimas vyks intensyviau.

„Kiekvienais metais šiuo laikotarpiu darbuotojų poreikis būdavo didesnis, nes ir užsakymų daugiau. Tada, žiūrėk, sausio mėnesį ir vėl apmažėjo darbuotojų. Kaip bebūtų, jau pradėjome gyventi prieššventiniu laikotarpiu, ypač gamyboje“, – aiškino I. Ruginienė.

Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt