Verslas

2021.10.14 17:53

Seimas linkęs palaikyti siūlomas priemones, kurios leistų sumažinti elektros, dujų, šildymo kainų augimą

atnaujinta 18.15
Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2021.10.14 17:53

Seimas po pateikimo ketvirtadienį pritarė įstatymų pataisoms, kurios leistų nuo sausio mažiau padidinti energijos, pirmiausia dujų, kainas gyventojams. Tokiam planui išvakarėse pritarė Vyriausybė. Projektas toliau bus aptariamas Seimo komitetuose. Galutinį sprendimą Seimas turėtų priimti skubos tvarka – spalio 19 d.

Už pakeitimus balsavo 87 parlamentarai, prieš balsavusiųjų nebuvo, susilaikė 25 parlamentarai.

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymams, kuriais siekiama amortizuoti augančias energetinių išteklių kainas.

Viena iš priemonių – elektros rinkos liberalizavimo antrojo etapo termino atidėjimas pusmečiui. Pritarus tokiam siūlymui Seime, pasirinkti elektros tiekėją gyventojai privalės ne iki šių metų gruodžio vidurinio, o iki kitų metų birželio pabaigos. Tokiu būdu siekiama stabdyti elektros kainų augimą gyventojams.

„Pirmiausia šiuo pakeitimu norime išvengti vadinamojo butelio kakliuko efekto, kuomet 2021 m. pabaigoje susikaups didžiulis skaičius vartotojų, kurie nepasirinko tiekėjo, nes šiandien iš 750 tūkst. yra pasirinkę, berods, 280 tūkst.

Esant audrai visoje energetikos rinkoje, žmonės, vartotojai yra pasimetę ir gali būti, kad didžiulis jų skaičius nepasirinks laiku, o nepasirinkus laiku (...) kainos automatiškai auga 25 proc. Taigi prie rinkos kainos augimo dar prisidėtų 25 proc. Daliai žmonių tai taptų nepakeliama našta. Todėl ir planuojama pratęsti šį laikotarpį“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį kalbėjo D. Kreivys.

Abejojo, ar pakeitimai padės išvengti chaoso

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ Algirdas Butkevičius atkreipė dėmesį, kad šiuo metu šildymui sunaudojama apie 80 proc. biokuro ir tik 20 proc. sudaro dujos.

„Kiek matau pagal „Baltpool“ teikiamą informaciją, biokuras brangsta ir brangsta labai sparčiais tempais. Manau, kad kaina nemažės biokuro. Tik vienu atveju galėtų mažėti – jeigu leistume įvežti iš Baltarusijos“, – akcentavo A. Butkevičius.

Dėl šios priežasties jis išreiškė abejonę, ar šilumos kainos išdėstymas per ilgesnį laikotarpį turės didesnės įtakos ir išspręs problemą.

Parlamentaras taip pat tikslinosi, ar atidėjus elektros tiekėjo pasirinkimą, iš tiesų bus išvengta chaotiško tiekėjo pasirinkimo.

Atsakydamas D. Kreivys patvirtino, kad 80 proc. šilumos ūkio yra grįsta biokuro deginimu.

„Prie mūsų viso paketo yra dar viena priemonė, kur Aplinkos apsaugos ministerija rengia reikalingus reikalingus teisės aktų pakeitimus, kad trečios rūšies kuras, t. y., miško kirtimo atliekos, šakos, kurių didžiulis kiekis visiškai nepanaudoja, supūna miške, (...) patektų į biokuro katilus. Yra paskaičiuota, kad kiekis yra toks didelis, kad praktiškai galėtų biokuro kainą numušti 10–15 proc.“, – sakė D. Kreivys.

Anot ministro, Aplinkos apsaugos ministerijai yra pavesta iki lapkričio 1 d. pateikti visus reikalingus teisės akto pakeitimus.

Kalbėdamas apie nepriklausomo tiekėjo pasirikinimą, D. Kreivys teigė, kad procesas nėra sustojęs – dalis gyventojų tiekėją jau yra pasirinkę, kiti tai dar turėtų padaryti. Ministras taip pat pridūrė, kad tiekėjai pradėjo siūlyti ir geresnius planus: „Tikiuosi, kad tas procesas nuosekliai toliau judės į priekį.“

Kėlė klausimą dėl „Independence“

Darbo partijos narys Artūras Skardžius skeptiškai vertino teikiamus siūlymus.

„Jūs siūlote imti paskolą gyventojams penkeriems metams, mokėti palūkanas ir per penkerius metus susimokėti išaugusias kainas. Ar jūs nemanote, kad galėtų monopolininkas energetikoje „Ignitis“ sumažinti savo apetitą, netaškyti lėšų, susimažinti savo atlyginimus ir apkarpyti tokius projektus, kaip „Equinor“ dujų tiekėjų, „Independence“ laivo nuoma? Kai dujos pigo, visi nuopelnai buvo „Independence“. Galbūt galite pasakyti, kodėl dabar brangsta? Jūs neišnaudojate „Independence“?“ – sakė A. Skardžius.

Atsakydamas D. Kreivys akcentavo, kad nesant suskystintųjų gamtinių dujų terminalo, dujų kaina brangtų dar daugiau.

„Noriu pastebėti, kad šiandien, jeigu neturėtume laivo „Independence“, savo dujų tiekimo sistemos, turėtume kainas, kokias šiandien turi Moldovoa – keturi kartai rinkos kainos. (...) Galime įsivaizduoti, kokios kainos yra tiems, kurie neturi saugaus tiekimo“, – tvirtino ministras.

Jis taip pat pabrėžė, kad ne žmonės, o įmonė yra priversta skolintis didžiules sumas, kurias galėtų investuoti į kitas veiklas ir uždirbti pelno, tačiau įmonė pasirenka prisidėti: „Manau, tai yra geras pavyzdys, kaip elgiasi socialiai atsakingas verslas. Taip pat noriu pastebėti, kad iš reguliuojamos veiklos „Ignits“ ar įmonės „Litgrid“ pelnas tesiekia 4 proc. Tai, lyginant su tuo, kaip auga rinkos kainos, yra niekas.“

Šilumos ir dujų kainos turėtų būti išdėstytos iki penkerių metų

Galutinė reguliuojama elektros kaina vartotojams, nepasirinkusiems nepriklausomo tiekėjo, nuo kitų metų turėtų didėti 21 proc.

Skaičiuojama, kad nieko nekeičiant elektra, priklausomai nuo pasirinkto tiekėjo ir plano, nuo sausio gyventojams galėtų brangti iki 50 proc.

Siekiant amortizuoti smarkiai augančias šilumos ir dujų kainas gyventojams siūloma išdėstyti jų augimą iki penkerių metų – iki 2027 m. pabaigos.

Dujų kaina virykles turintiems žmonėms kiltų iki 20 proc., vietoje prognozuotų 51 proc., o dujoms šildantiesiems namus – iki 30 proc., vietoje prognozuotų 83 proc.

Pataisose taip pat numatoma, kad šilumos gamintojams bus leista didesnę dalį gamtinių dujų įsigyti ne per biržą, o tiesiogiai iš dujų tiekėjo, jeigu dujų kaina neviršija vidutinės biržos kainos.

Remiantis dabar galiojančia tvarka, šilumos gamintojai per biržą privalo įsigyti ne mažiau kaip 50 proc. dujų metinio poreikio.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt