Verslas

2021.10.13 05:30

Elektros kainos fiksavimas – tarsi loterija: vieniems teks nerimauti dėl kainos kilimo, kitiems – dėl kritimo

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2021.10.13 05:30

Ar pasirinkus elektros tiekėją verta fiksuoti elektros kainą, nesutaria ir patys tiekėjai. Vieni ragina tai daryti visada, antri – fiksuoti, bet trumpam, treti – priimti sprendimą atsižvelgiant į individualią situaciją. Vis dėlto LRT.lt pašnekovai sutinka, kad bene labiausiai apsisprendimą lemia ne elektros rinkos situacija, o paties žmogaus poreikiai – nenorintieji ar negalintieji kiekvieną mėnesį mokėti vis kitos sumos turėtų fiksuoti kainą. Tačiau, jeigu kainos svyravimai netrikdo, ekspertai ragina labai gerai pagalvoti.

Visi LRT.lt kalbinti ekspertai atkreipė dėmesį į sparčiai kylančias elektros kainas ir tai, kad jau trečiadienį Vyriausybė turėtų priimti sprendimus, ką daryti, kad kylančios energetikos kainos netaptų našta gyventojams. Čia svarstoma ir nukelti elektros tiekėjo pasirinkimo terminą – pagal dabar galiojančią tvarką tai gyventojai turi padaryti iki metų pabaigos, tačiau siūloma galutinę datą nukelti iki kitų metų liepos.

Atsižvelgiant į tai, elektros tiekėjų atstovų nuomonės išsiskiria. Vieni siūlo stebėti situaciją ir atidžiai vertinti galimybę fiksuoti elektros kainą, kai šiuo metu ji ir taip pakilusi. Kiti rekomenduoja kainą fiksuoti ir sudaryti sutartį bent dėl vienų metų kainos, kad vartotojai apsisaugotų nuo dar didesnių išlaidų.

Tokius raginimus bendrovės „Perlas energija“ direktorius Vilius Juraitis vertina nevienareikšmiškai. Anot jo, jeigu, pavyzdžiui, klientas elektros kainą nuspręstų fiksuoti dvejiems metams, o elektros kaina rinkoje sumažėtų anksčiau, likusį sutarties laiką klientui tektų mokėti brangiau.

„Dalis nepriklausomų elektros energijos tiekėjų sąmoningai kreipia potencialius klientus rinktis terminuotas sutartis ir jomis užfiksuoti esamą elektros energijos kainą metams ar net trejiems. Kai kurie tiekėjai tai daro mainais už terminuotą kainos fiksavimą siūlydami nuolaidų elektros energijai. Ir čia reikia suprasti kelis svarbius momentus.

Visų pirma labai rekomenduojame smarkiai apsvarstyti, ar tikrai šiandien verta rinktis fiksuotą elektros energijos kainą ilgam laikotarpiui, kai ji rekordiškai didelė. Jei kaina anksčiau nei, pavyzdžiui, po dvejų metų pradėtų kristi, fiksuotą kainą pasirinkę klientai pralaimėtų ir už elektrą mokėtų daugiau. Tad verta svarstyti, kad galbūt geriau rinktis trumpesnį fiksavimo periodą ar sutartį, kuri leistų bet kada išeiti be jokių baudų ar nuolaidų grąžinimo“, – komentuoja pašnekovas.

Jis pabrėžia, kad Lietuvoje taikyti mokesčius už sutarties nutraukimą draudžiama, tačiau kai kurie tiekėjai reikalauja grąžinti suteiktas nuolaidas. Taigi, norint pakeisti elektros tiekėją, vartotojui tenka susimokėti.

Dalis tiekėjų tikina – fiksuodami kainas vartotojai apsidraudžia

Panašios pozicijos laikosi ir „Enefit“ generalinis direktorius Vytenis Koryzna. Jo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad elektros kainos pastaruoju metu auga itin sparčiai, fiksuoti kainą daugeliu atvejų klientui yra neparanku.

„Vis dėlto šiuo periodu klientams fiksuoti kainas yra naudinga tik tada, kai gaunamas tikrai geros kainos pasiūlymas. Dabar rinkoje jo nematyti. „Enefit“ verslo klientų praktika rodo, kad kainos fiksavimas ilgam laikotarpiui (10 metų ir ilgesniam) yra aktualus vertinant šiandienos biržos kainų dinamiką, tad racionalus ir gerai apskaičiuotos fiksuotos kainos produktas, suteikiantis stabilumą ilgą laiką, rinkai yra aktualus“, – teigia V. Koryzna.

Dalis elektros tiekėjų vis dėlto laikosi kitokios pozicijos ir tikina: fiksuodami kainą bent trumpam laikotarpiui patys vartotojai apsidraudžia, kad elektros kaina daugiau jiems nekiltų.

„Mes sakytume, kad reikia pagalvoti, pasižiūrėti. Kiekvienas tiekėjas, žinoma, siūlo savo sąlygas, turi paruošęs savo paketą, bet mes klientams rekomenduojame ir fiksuojame kainą metams. (...) Manytume, kad ilgesnis fiksavimas nėra labai naudingas“, – sako EGTO pardavimo ir marketingo vadovas Aurimas Janušauskas.

Jeigu elektros tiekėjas siūlo arba pats vartotojas svarsto galimybę elektros kainą fiksuoti ilgesniam laikui, A. Janušauskas ragina atidžiai pasižiūrėti į sutarties sąlygas – ar yra galimybė atsisakyti sutarties, ją nutraukiant ir nesumokant papildomai.

„Pasirašius ilgam laikui sutartį su elektros tiekėju, jeigu kaina rinkoje pasikeistų, o greičiausiai pasikeis, jam vis tiek tektų mokėti didesnę kainą, negu yra rinkoje“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.

Jis priduria: jeigu vartotojas svarsto pasirinkti rinkos kainą, t. y. kainos nefiksuoti, taip pat derėtų įsivertinti visas sąlygas, atsižvelgti į ilgesnį kainų laikotarpį ar perspektyvą, nepriimti sprendimo, remiantis vieno mėnesio kaina.

UAB „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga laikosi pozicijos, kad kainą užfiksuoti derėtų, net jeigu tai daroma dabar, kai kainos yra gana aukštos.

„Fiksuoti kainą reiškia užsidėti tam tikras lubas, kad tikrai blogiau nebus. Jeigu pasilieki su rinkos kainos rizika, žinai, kad tikrai gali būti blogiau. Ar gali būti geriau? Tikrai taip. Mes gausime atsižvelgti į tai, kokie bus priimti [Vyriausybės] sprendimai, nes šiandien, kai fiksuojame kainas, jas fiksuojame nuo sausio 1 dienos“, – sako M. Giga.

Jis priduria, kad dauguma elektros tiekėjų yra lankstūs ir turėtų suteikti vartotojams palankias sąlygas: „Nesiekiame vartotojų padaryti įkaitais vien dėl to, kad jie užfiksavo kainą. (...) Mes žinome, ką reiškia tęstinumas, ką reiškia geras santykis.“

Vis dėlto jis svarsto, kad kainą būtų geriausia fiksuoti artimam laikotarpiui, kai ateities tendencijos yra gana aiškios.

„Daugiau ar mažiau žinome, kad tikrai bus brangi žiema. Tai daugiau ar mažiau garantuota. Tad nefiksuodamas kainos mokėsi brangiai. Tik klausimas, ar mokėsi labai labai brangiai, ar ne taip brangiai. Artimiausias periodas visada aiškiausias. Kas labai neaišku – tai, kas yra labai toli“, – sako M. Giga.

Fiksuoti kainą pataria tiems, kam itin svarbus stabilumas

Bendrovės „Ignitis“ ryšių su visuomene projektų vadovas Lukas Zadarackas pateikia dar kitą poziciją – fiksuoti kainas labiausiai vertėtų tiems vartotojams, kuriems itin svarbus stabilumas.

„Tiems klientams, kuriems itin svarbus kainos stabilumo veiksnys, rekomenduojame fiksuoti kainą. Kol kas šiais metais stebime elektros kainų kilimą, todėl visiems norintiesiems apsisaugoti nuo tolesnio kainų augimo rizikos siūlome fiksuoti kainą. Tačiau svarbu pažymėti, kad tinkamiausio laiko fiksuoti kainą nėra. Kai elektros kaina šių metų vasarą pradėjo didėti, atrodė, kad kainos fiksavimas nėra patrauklus, lyginant su pavasariu“, – nurodo L. Zadarackas.

Į tai dėmesį atkreipia ir kiti LRT.lt pašnekovai. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos LRT.lt pateiktame atsakyme taip pat teigiama, kad fiksuotas elektros energijos kainos pasiūlymas yra orientuotas į vartotojus, kurie mano, kad geriau iškart žinoti, kiek teks mokėti kitą mėnesį.

„Atsakyti, kada verta pasirinkti pasiūlymą su fiksuotu elektros energijos tarifu, tikrai labai sunku, nes elektros energijos rinka šiuo metu sunkiai prognozuojama. Įprastai fiksuoti kainas tikslinga, kai jos yra nedidelės ir tikėtina, kad jos kils.

Dabar elektros energijos kainos, lyginant su praėjusiais metais, gana aukštos. Atrodytų, kad geriau būtų luktelėti ir nefiksuoti kainos, tačiau, kaip minėjome, rinka sunkiai nuspėjama, todėl išlieka rizika, kad elektros kaina gali dar didėti ir laimės tie, kurie pasirinko pasiūlymus su fiksuotomis kainomis“, – nurodoma VERT atsakyme.

Dubnikovas: pagrindinis kriterijus – tolerancija svyravimui

Ekonomistas Marius Dubnikovas LRT.lt teigia, kad sprendimas, ar fiksuoti, ar nefiksuoti kainos, labiau turėtų būti nulemtas asmeninių žmogaus poreikių. Vis dėlto jis svarsto, kad fiksuoti kainą būtent dabar gali būti neparanku, nes gali būti stebimas kainos kilimo pikas.

„Gali būti, kad matome kažką arti piko ir šiuo atveju, užsifiksavus kainą, tektų mokėti ją aukštą net ir tuo atveju, jeigu ji nukristų ir sumažėtų. Čia kiekvieno pasirinkimo reikalas, bet sakykime taip: tiems, kas mėgsta stabilumą, gauti tokias pačias ar panašias sąskaitas, tikrai verta tai daryti, nepaisant to, koks tas kainos lygis yra, nes, praėjus nustatytam laikui, vėl bus kainos fiksacija ir bus galima persvarstyti“, – sako M. Dubnikovas.

Ekonomisto teigimu, jeigu žmogus toleruoja kainų svyravimą, jam nėra svarbu, kad kiekvieną mėnesį būtų mokama ta pati suma, tuomet vertėtų nefiksuoti kainos.

„Manau, kad pagrindinis kriterijus vis dėlto yra žmogaus tolerancija svyravimui. Lygiai taip pat imant banko paskolą galima fiksuoti palūkanas, galima jų nefiksuoti. Šiuo atveju yra lygiai taip pat. Yra žmonių, kurie nemėgsta pokyčių iš esmės. Jiemslabai tinka kainos fiksacija. Žmonės, kurie toleruoja kainos svyravimą, suvokia, kad kaina gali keistis, jie gali pasirinkti“, – teigia M. Dubnikovas.

Ekonomistas teigia jau pasirinkęs elektros tiekėją ir priėmęs sprendimą kainos nefiksuoti. „Man patinka, kai prekės man yra pateikiamos rinkos kaina, tokia, kokia yra“, – argumentuoja M. Dubnikovas.

Paaiškino, kas lemia skirtingas kainas

Paprašyti paaiškinti, kodėl skirtingų tiekėjų kainos skiriasi, nors visi parduoda tą patį produktą – elektrą, tiekėjų atstovai teigia, kad kainų skirtumus iš esmės lemia pačių tiekėjų nustatoma dalis.

Ekonomistas M. Dubnikovas tai lygina su maisto produktais: nors maisto produktai gali būti iš pažiūros vienodi ir pagaminti iš panašių žaliavų, jų kaina gali smarkiai skirtis.

„Kaip dešrų gamintoja gali nusipirkti pigios mėsos arba brangios mėsos, taip ir elektros tiekėjai prognozuoja savo srautus, kiek jiems reikės elektros pateikti, kiek jie turės vartotojų. Jie sprendžia, kokiu momentu mokėti tą kainą. Vieniems pavyksta gauti pigesnę savikainą ir jie gali konkuruoti, kitiems to padaryti nepavyksta (pavyks kitą kartą) ir jie konkurencinėje kovoje gali pasiūlyti aukštesnę kainą.

Antras dalykas, vartotojams teikiamos ir paslaugos. Manau, ateityje kainos skirsis ir didesniais rėžiais, nes tiekėjai konkuruos ne tik kaina, bet ir paslaugomis. Pavyzdžiui, išmanieji elektros skaitikliai, kurie nuskaitomi automatiškai, taip pat – klientų aptarnavimo būdai, įvairūs planai, pavyzdžiui, suvartojant daugiau ar mažiau elektros“, – vardija M. Dubnikovas.

Kaip akcentuoja elektros tiekėjai, elektros kainą sudaro dvi dalys – viena jų nustatoma valstybės, kitą, įvertinę riziką, patiriamas išlaidas ir kitus aspektus, nustato patys tiekėjai.

„Kainos visur nustatomos panašiai, mat jų dedamosios yra tokios pačios, jas sudaro reguliuojamos ir nereguliuojamos dalys. Reguliuojamos dalys – elektros energijos skirstymo vidutinės ir žemosios įtampos tinklais kaina, perdavimo paslaugos, sisteminių paslaugų bei viešuosius interesus atitinkančios paslaugos kaina. Nereguliuojamos dalys – tiekimo ir įsigijimo kaina. Kiekvieno tiekėjo kainos skiriasi dėl skirtingo nereguliuojamų dalių skaičiavimo“, – komentuoja V. Juraitis.

Kaip paaiškina A. Janušauskas, reikėtų nepamiršti, kad elektros energija nėra sandėliuojama, todėl elektros tiekėjai, norėdami užtikrinti sklandų elektros tiekimą, privalo įvertinti įvairias rizikas.

„Žmonėms sunku suprasti, kad elektra yra nesandėliuojama. Mes negalime nusipirkti elektros labai daug šiandien ir pasidėti. Mes turime užtikrinti, kad tą valandą, kai vartotojas vartos elektrą, mes ją tieksime. Mes turime tai užtikrinti ir, pavyzdžiui, po dvejų metų liepos 17 d. 6 val. ryto.

Turime kiekvienai valandai taip prognozuoti suvartojimą ir kiekvienai valandai prognozuoti kainą. Tada tą kainą bandome užsitikrinti per savo gamybą, finansinius sandorius ar kitus dalykus. Dėl to ir atsiranda šokinėjimas bei didžiausias neaiškumas, dėl ko kainos taip keičiasi“, – sako A. Janušauskas.

LRT.lt pašnekovai teigia pastebintys, kad būtent kaina labiausiai lemia vartotojų pasirinkimą ir jiems vartotojai skiria didžiausią dėmesį, prioritetą. Vs dėlto elektros tiekėjai taip pat ragina, prieš sudarant sutartis, dėmesį atkreipti į kitus aspektus, pavyzdžiui, sutarties nutraukimo sąlygas, sudaromas galimybes atsiskaityti klientui patogiausiu būdu, gaunamas papildomas naudas ir kitus aspektus.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt