Lietuvoje jau beveik dešimtmetį kalbama apie IT specialistų trūkumą, kurio nepavyksta sumažinti ir dabar, vis labiau populiarėjant programavimo studijoms. Tuo pačiu metu auga ir įvairių programavimo akademijų populiarumas, kuriose, kaip skelbiama, per kelis mėnesius galima išmokti skirtingų programavimo kalbų. Vis dėlto, viešumoje pasigirsta abejonių, ar tokie kursai atneš sėkmę darbo paieškose.
Statistika apipinta sąmokslo teorijomis
„Susigundžiau išbandyti save testavimo kursuose, mokykla skelbė, kad net 85 proc. baigusiųjų kursus įsidarbina. Už 8 savaičių kursus sumokėjau 620 eurų, baigiau juos aukščiausiais pažymiais, tačiau nuėjus į darbo pokalbį supratau, kad mano įgūdžiai labai menki ir norit įsidarbinti teks daug daugiau papildomai išmokti, dėl to siūlau iškart investuoti daugiau laiko ir pinigų nuodugnesniems kursams“, – apie vieną iš Vilniuje veikiančių programavimo mokyklų sako buvęs jos studentas.
Dauguma programavimo akademijų nurodo, kad po kursų baigimo įsidarbina nuo 67 iki 80 proc. absolventų. Šie rodikliai geriausi „Sofware development academy“, kurios 80 proc. absolventų įsilieja į darbo rinką jau 3 mėnesiai po studijų baigimo, ir „CodeAcademy“, kuri nurodo, jog po pažengusiųjų studijų per pusmetį įsidarbina tokia pat dalis absolventų.
„CodeAcademy“ rinkodaros skyriaus vadovas Andrius Laktštutis, teigia, kad įsidarbinti yra lengviau tiems, kurie baigia pažangiųjų kursus, kurie yra kitas žingsnis po pradedančiųjų kursų. Be to, akademija įdeda nemažai pastangų, kad absolventai susirastų darbą: „Vykdome paskaitas apie įgūdžius, reikalingus dirbant IT įmonėse, padedame sukurti CV bei „LinkedIn“ profilius, paruošiame darbo pokalbiams. Absolventai taip pat yra suvedami į mūsų informacinę sistemą, prie kurios gali prisijungti potencialūs darbdaviai.“
Tokius pačius žingsnius atlieka ir „Software development academy“, tačiau pardavimų skyriaus vadovas Povilas Butkus prideda, kad dėstytojai, patys dirbantys programuotojais, padeda studentams gerai pasiruošti darbo pokalbiams, nes puikiai supranta, ko IT įmonės reikalauja ir apie ką bus kalbama darbo pokalbių metu.
Vis dėlto, yra manančių, kad įsidarbinimo rodikliai dirbtinai sukelti. To priežastis – valstybės parama studijoms. „Teigiama, jog 80 proc. baigusiųjų įsidarbina, tačiau tokia statistika dirbtina. Dalis studentų gauna užimtumo tarnybos finansavimą ir įsipareigoja per pusmetį nuo studijų baigimo pradėti dirbti pagal išsilavinimą. To nepadarius, reikėtų valstybei sugražinti pinigus už mokslus, dėl to nemažai absolventų artėjant šiam terminui tiesiog išsiima individualios veiklos pažymėjimus“, – apie Užimtumo tarnybos finansuojamus kursus įspėja buvusi studentė.
Iš tiesų, pasirašant sutartį dėl Užimtumo tarnybos studijų finansavimo, akademijų studentas įsipareigoja per pusmetį nuo studijų baigimo pradėti dirbti pagal įgytą profesiją. Be pateisinamos priežasties nepavykus to padaryti, valstybei turi būti sugražintos už studijas sumokėtos lėšos. Vis dėlto, tokių žmonių yra per mažai, kad statistika būtų dirbtinai iškreipta. Užimtumo tarnybos duomenimis, pernai profesinio mokymo programas IT sferoje baigė 242 žmonės – kiek mažiau nei 2019 metais, kai tokių asmenų buvo 309. Po pusės metų darbą pavyko susirasti 66,8 proc. mokslus baigusiųjų. Maždaug 66 proc. iš jų dirba savarankiškai.
Svarbu perspektyvi specialybė
P. Butkus teigia, kad visos jų akademijos siūlomos programos sulaukia panašaus susidomėjimo. Kas kelis mėnesius tendencijos keičiasi, tačiau „JAVA“ ir „Python“ programavimo kalbos visada išlieka populiariausios, be to vis labiau populiarėja testuotojų specialybė.
„Tai greičiausiai lemia dažniau matomi darbo skelbimai būtent į šias pozicijas. Tuo tarpu testavimo kursai yra perpus trumpesni ir juos baigus greičiau galima įsilieti į IT rinką“, – teigia P. Butkus.
A. Lakštutis pasakoja, jog populiariausios jų siūlomos programos – „Front-End“ programavimo ir tinklalapių dizaino kursai. Be to „JAVA“, „Python“ programavimo kalbos ir „Full-Stack“ programa. Pastaruoju metu tarp lyderiaujančių programų veržiasi „Big data“ ir testavimo mokymai.
„Didžiausia paklausa Lietuvoje yra „JavaScript“ programuotojų. Pas mus šios kalbos galima išmokti „Front-End“ programoje. Taip pat kompanijos intensyviai ieško PHP programuotojų – ši programavimo kalba Lietuvoje apskritai yra populiariausia. Vystantis dirbtiniam intelektui ir duomenų mokslui sparčiai auga „Python“ programavimo kalbos paklausa“, – įžvalgomis dalinasi A. Lakštutis.
Greiti, tačiau sunkūs mokslai
Pasak P. Butkaus, „Software development academy“ siūlomi kursai yra pranašesni už universitetinį išsilavinimą laiko ir piniginiu atžvilgiu: „Ilgiausi mūsų kursai trunka 9 mėnesius. Mokymai vyksta savaitgaliais, kas sudaro visas sąlygas įgyti išsilavinimą dirbantiems. Be to, mūsų kursų kaina yra kur kas mažesnė nei semestro kaina universitete.“
Paklaustas, kuo jo atstovaujama akademija yra pranašesnė už kitas tokias pačias paslaugas siūlančias įstaigas, P. Butkus nurodo studijų išbaigtumą: „Mūsų kursai dažnai būna ilgesni tiek dalykų, kuriuos išmokome kiekvienoje specialybėje, sąrašu, tiek mokymams skiriamo laiko dalimi. Kiek man yra žinoma, kitos akademijos deklaruoja akademinių valandų skaičių, kai mes nurodome kalendorinių valandų skaičių programose.“
Jo nuomone, renkantis tarp skirtingų akademijų siūlomų kursų derėtų atkreipti dėmesį į visas programos sudedamąsias dalis.
A. Lakštutis be sutaupyto laiko ir pinigų išskiria, kad „CodeAcademy“ siūlomi kursai pranašesni už universitetines studijas, nes dėmesys jų programose kreipiamas į vieną konkretų dalyką: „Darbdaviai ieško būtent vienos technologijos specialistų, o ne bendruosius IT įgūdžius turinčių asmenų. Be to, mūsų programa yra pastoviai atnaujinama, kad galėtume patenkinti IT kompanijų poreikius“.
Darbdavių lūkesčiai
Neretai svarstantiems įgyti programuotojo kvalifikaciją kyla klausimas – ar darbdaviai rimtai žiūrės į žmogų, baigusį pusmečio ar kelių mėnesių trukmės kursą, o ne universitetines studijas. Internete galima rasti nemažai atsiliepimų, kuriuose tokius kursus baigę žmonės dalijasi istorijomis, kuomet darbdaviai net nesvarsto jų kandidatūros.
Vilniuje veikiančios programinės įrangos kūrimo bendrovės „EIS Group“ žmogiškųjų išteklių skyriaus vadovė Ugnė Ritchik teigia, kad darbo rinkoje šiandien trūksta įvairių specialistų. Dėl to, programavimo akademijas baigę žmonės yra vertinami teigiamai ir darbą jiems surasti tikrai neturėtų būti sunku. Ne ką prasčiau vertinami ir savarankiškai programuoti išmokę asmenys.
„Mūsų patirtis rodo, kad savamoksliai taip pat gali pasiekti puikių rezultatų. Formalus, nebūtinai universitetinis, išsilavinimas padeda susisteminti žinias. Tačiau jeigu žmogus yra pakankamai motyvuotas pats mokytis naujų dalykų, jis gali tapti puikiu specialistu“, – teigia ji.
Vis dėlto yra tam tikrų išimčių. „Norit užimti svarbesnes pareigas, tokias kaip sistemų architektas ar vadovaujantis programuotojas, gilesnis techninis arba universitetinis išsilavinimas yra reikalingas“, – teigia specialistė.
Pasak U. Ritchik, norint dirbti IT sferoje svarbu turėti techninių žinių, darbo komandoje įgūdžių, patirties ir noro mokytis bei tobulėti: „IT industrija išgyvena labai dinamišką laiką. Svarbu mokėti prisitaikyti prie kintančių aplinkybių. Atvirumas naujovėms – labai svarbi savybė norit dirbti IT srityje“.
