Verslas

2021.09.28 15:07

Brangstant dujoms ir elektrai, ekspertai pateikia pluoštą priežasčių, kodėl teks mokėti daugiau: įtakos turi ir Rusija, ir šalta žiema

LRT TELEVIZIJOS laida „LRT Forumas“, LRT.lt2021.09.28 15:07

Šalta praėjusių metų žiema, karšta vasara, COVID-19 pandemija ir Rusijos lūkesčiai – šios ir kitos priežastys lemia, kodėl artimiausiu metu Lietuvos vartotojai gali sulaukti dešimtimis procentų padidėjusių dujų kainų, o mažiausiai elektros suvartojantiems gyventojams ji gali brangti apie 20 proc. Priežastis, kurios lemia dujų ir elektros kainų brangimą, ir tai, kaip sumažinti kainų augimo naštą gyventojams, valdžios atstovai ir ekspertai aptaria LRT TELEVIZIJOS laidoje „LRT forumas“.

Kaip teigia Vilniaus universiteto profesorius Ramūnas Vilpišauskas, yra daugybė priežasčių, kurios turi įtakos dujų kainos augimui, ir, pabrėžia profesorius, šios priežastys yra globalios.

LRT forumas. Augančios dujų, elektros kainos – kokio dydžio našta gali tekti gyventojams ir kaip tai spręs valdžia?

„Svarbiausia, kad tos priežastys yra globalios. Tai ir spartesnis, nei prognozuota, ekonomikų atsigavimas – tiek didžiųjų Azijos ekonomikų, tiek JAV po to, kai buvo investuotos didžiulės sumos, kad būtų palaikomas verslas, gyventojai COVID-19 pandemijos metu. Tad, pradėjus vėl sparčiai augti ekonomikoms, išaugo paklausa.

Dalis žmonių, vis dar saugodamiesi galimo užkrato, naudoja mažiau kontaktinių paslaugų, dėl to išaugo įvairių vartojimo prekių paklausa, daugiau perkama, ypač to, ką galima įsigyti internetu. Taip pat sutriko pasiūla, tad abiejose – ir paklausos, ir pasiūlos – pusėse yra priežasčių. Trinka tiekimo grandys visame pasaulyje“, – priežastis vardija R. Vilpišauskas.

Jis pateikia pavyzdį, kad transportavimo kainos išaugo 4–5 kartus. Kai kuriais skaičiavimais – net ir daugiau.

„Tiek kartų brangiau kainuoja pergabenti komponentus, kurie reikalingi įvairioms elektronikos prekėms, automobiliams. Lietuvoje ne vienas, užsisakęs tokio tipo prekes, jau susidūrė su tuo, kad reikia laukti ne vieną mėnesį“, – teigia R. Vilpišauskas.

Anot jo, galiausiai prie kainų augimo prisidėjo ir klimato sąlygos – praėjusi žiema buvo šalta, todėl buvo sunaudota nemažai gamtinių dujų atsargų visoje Europoje. Maisto produktų kainoms taip pat turėjo įtakos klimato sąlygos, jos šią vasarą buvo palankios ne visoms kultūroms.

„Taigi, turime visą puokštę priežasčių. Dar kartą pabrėžčiau, kad su tuo susiduria daugelis pasaulio šalių. Nenoriu dėl to guosti Lietuvos gyventojų, kuriems jau tampa sunku susimokėti už šildymą ar elektrą, bet Jungtinėje Karalystėje jau apskritai kai kur trūksta degalų, degalinėse yra didžiulės eilės.

Vartotojų apklausų duomenimis, apie 40 proc. apklaustųjų sako, kad per paskutines dvi savaites pasigenda maisto produktų, kurie yra įprasti parduotuvėse. Vienam iš šešių trūksta esminių maisto produktų parduotuvėse. Tad čia dar prisidėjo ir „Brexit“, bet visa tai dabar susideda kartu“, – dar vieną pavyzdį pateikia R. Vilpišauskas.

Anot jo, prie pokyčių taip pat prisideda ir centrinių bankų taikomos ekonomikos skatinimo priemonės. Centriniai bankai, profesoriaus teigimu, pradėjo rimtai galvoti apie palūkanų normos didinimą ir vertybinių popierių supirkimo mažinimą. „Norvegijos centrinis bankas jau priėmė sprendimus, atverdamas kelią ir kitiems“, – sako R. Vilpišauskas.

Jam antrina ir Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus. Jo tvirtinimu, kol kas per anksti kalbėti apie ekonomikos krizės kilimą. A. Bartkaus teigimu, šiuo metu matomas pokovidinis atsigavimas.

Kaip primena A. Bartkus, Azijos šalyse antrasis karantinas praėjusių metų rudenį buvo švelnesnis ir trumpesnis, todėl jam pasibaigus gana sparčiai atsigavo ir vartojimo tempas. Ta pati tendencija, pasak ekonomisto, buvo matoma ir Europoje, kur karantinas baigėsi šių metų pavasario ir vasaros sandūroje.

„Lygiai taip pat visi vartojimo sprendimai, kurie buvo atidėti karantino metu, atsitaisius žmonių finansinei padėčiai, buvo paleidžiami į rinką. Azija yra labai didelis pasaulio fabrikas, didelė pasaulio gamykla. Atitinkamai tiek nuo metų pradžios, tiek metų viduryje dujų ir visokių kitokių išteklių poreikis Azijoje buvo labai didelis, dėl to didelė dalis gamtinių išteklių tiekėjų iš Europos rinkos pasitraukė į Azijos rinką“, – tvirtina A. Bartkus.

Jis atkreipia dėmesį, kad Azijos rinkoje energijos išteklių kainos šiuo metu yra netgi didesnės nei Europoje.

„Matome įprastą po vartojimo atidėjimo vartojimo bumą, jis, žinoma, nebus amžinas. Šitas reikalas nėra amžinas. Klausimas – kiek jis truks. Matyt, dar keletą mėnesių galima to tikėtis. Tai, kas lietė klimatines sąlygas, tai taip, buvo šalta žiema, bet paskui – karšta vasara. Turėjome labai šaltą žiemą, dėl to dujų suvartojimas buvo didesnis, bet ir ypač karštą vasarą, dėl to reikėjo, kad veiktų kondicionieriai. Atitinkamai buvo dujų suvartojimas didesnis. Ir vėjo jėgainės neprigamino tiek elektros, kiek galėjo prigaminti. Kodėl? Nes nebuvo vėjo. Yra visa krūva tokių faktorių“, – vardija A. Bartkus.

Jis taip pat pabrėžia, kad tai – ne nuo Lietuvos priklausantys faktoriai, o globalios ekonomikos nulemti reiškiniai.

„Tai globalios ekonomikos dalykai ir tai yra laikina problema. Bėda ta, kad ji mus sukaustė dabar, kai artėja šildymo sezonas ir žinoma, kad dujų kainos dėl augančios paklausos greičiausiai nekris. Tą kainų kritimą, sugrįžimą į normalų lygį, galime tikėtis pamatyti kitą pavasarį. Energetiniai ištekliai ir jų kaina yra problema, bet mes nesame šios problemos priežastis. Sprendimas, ko gero, [...] ieškoti kompensacinio mechanizmo“, – svarsto A. Bartkus.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sutinka, kad visos išvardytos kainų kilimo priežastys – teisingos, tačiau tvirtina, kad pridurti reikėtų ir dar kelias.

„Pirmiausia mes turime kalbėti apie dujų kainas, nes dujų kainos yra epicentre viso šito brangimo, nes paskui dujų kainas bėga ir elektros kainos. Dujų kainų kilimo yra trys priežastys. Viena, kaip ir buvo minėta, atsigaunančios Azijos rinkos, jos susiurbia didžiulį kiekį suskystintųjų dujų krovinių. Antra priežastis – taršos leidimai. Taršos leidimai pabrangę daugiau nei 50 proc. – nuo 40 eurų iki 60 eurų, tai taip pat atsiliepė tiek dujų, tiek pirmiausia elektros kainai“, – vardija D. Kreivys.

Kaip dar vieną priežastį jis įvardija ir Rusijos įtaką. Anot ministro, Europa pusę reikiamo dujų kiekio įsigyja vamzdžiais, likusią dalį – biržoje, kurioje Rusija tiekdavo pusę dujų.

„Šiandien [Rusija] atsisako pateikti dujų į biržą. Kodėl? Nes „Nord Stream“ beveik baigtas, jį reikia licencijuoti. Licencijavimo tvarka yra tokia, kad yra trys etapai, du iš jų yra Vokietijoje, vienas – Europos Komisijoje. Taip kalba eina ne tik apie licencijavimą, bet ir apie trečiojo paketo pritaikymą, kur realiai „Gazprom“ yra nustumiamas nuo dujų vamzdžio valdymo. Ponui Putinui tai yra nepriimtina ir jis labai aiškiai yra pasakęs (čia jau iš vidinių pokalbių galiu pasakyti), kad, jeigu iki spalio pabaigos jis tas licencijas gaus, dujos pradės tekėti“, – sako D. Kreivys.

Jis priduria, kad šiandien dujų saugyklos yra tuščios ne tik Vokietijoje, bet ir kitose Europos šalyse. Dėl šios priežasties, nurodo D. Kreivys, kainų augimo tendencijos lygiai taip pat vyrauja visoje Europoje.

„Tokios yra realijos visoje Europoje, ne tik Lietuvoje. Turbūt ne tik Lietuvos Vyriausybė ieško sprendimų, kaip padėti žmonėms. To ieško visos Europos šalys“, – tvirtina D. Kreivys.

A. Bartkus vis dėlto teigia nemanantis, kad Rusija elgiasi piktavališkai, anot VU docento, pati Rusija nėra užpildžiusi savo dujų rezervų, kaip ir Europa, todėl ji nesinaudoja per Baltarusiją ir Lenkiją bei Ukrainą einančiais dujotiekiais.

„Tai reiškia, kaip europiečiai pavasarį ir vasarą neužpildė dujų rezervų, lygiai taip pat ir dabar rusai pumpuoja dujas į savo rezervus, nes kontraktuose esančias sąlygas jie visiškai įgyvendina, tam neturi niekas jokių priekaištų.

Kodėl į biržą nepateikia papildomų dujų kiekio? Paaiškinimas toks, kad „pas mus tušti rezervai, mums reikia pirmiausia juos užsipildyti, tada galbūt ir jums duosime dujų“. Tikriausiai nėra piktybiško Rusijos veikimo, nes, kai faktus sudedame, jo nesimato, bet matosi jų noras, kaip visada, pasinaudojus palankiai susiklosčiusiomis aplinkybėmis (tiesiog aplinkybės taip susiklostė), persvarstyti trečiąjį energetinį paketą, kuriuo jie visada buvo nepatenkinti“, – teigia A. Bartkus.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius sako, kad, jeigu veiksmų nebūtų imtasi, vartotojams tiek dujų, tiek elektros kainos augtų keliomis dešimtimis procentų.

„Dujos buitiniams vartotojams, t. y. tiems, kurie naudoja dujas maistui ruošti, pirmos grupės vartotojams, kurie suvartoja iki 500 kubinių metrų per metus, galėtų brangti apie 50 proc., o tiems vartotojams, kurie dujas naudoja šildyti, galėtų brangti apie 80 proc.“, – preliminarius skaičiavimus pateikia R. Pocius.

Dabar pirmos grupės vartotojai moka 63 centus už kubinį metrą, jie mokėtų 95 centus už kubinį metrą. Antrosios grupės vartotojai, naudojantys dujas šildyti ir dabar mokantys 41 centą už kubinį metrą, mokėtų 75 centus.

Jeigu vis dėlto į procesą būtų įsikišta ir mokėjimai būtų ilguoju laikotarpiu išdėlioti, kad kainų kilimas nebūtų toks drastiškas, didėjimas galėtų būti menkesnis, sako R. Pocius. Anot jo, VERT siūlo didėjimą sureguliuoti taip, kad didėjimas būtų perpus mažesnis – atitinkamai 25 proc. ir 40 proc.

„Atlikome elektros energijos kainų modeliavimą. Čia lygiai taip pat norėčiau pabrėžti, kad tai yra prognozės. Pagal tai, kaip mes prognozuojame elektros energijos kainą, ji sudarytų apie 60 Eur/MWh. Grubiai kalbant, apie 6 ct/kWh planuojamas augimas.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad šiandien mes turime liberalizavimo procesą ir reguliuotojas arba taryba nustatys kainas tik patiems mažiausiems vartotojams, t. y. tiems, kurie sunaudoja mažiau nei 1 000 kWh per metus. Tai mūsų prognozėmis tos kainos, lyginant su dabar galiojančiomis, galėtų augti apie 20 proc. Visi kiti vartotojai, kurie sunaudoja daugiau nei 1 000 kWh, turi pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją ir sutartyse šios kainos būtų fiksuojamos, išskyrus reguliuojamą dalį, kuri būtų reguliuojama visiems, t. y. infrastruktūrinė dalis“, – akcentuoja R. Pocius.

„Ignitis“ vadovas Artūras Bortkevičius teigia, kad, bendrovės turimais duomenimis, biržose kainos turėtų išsilaikyti iki kitų metų vidurio.

Anot R. Vilpišausko, elektros kainų kilimo priežastys iš esmės yra tokios pačios, kaip ir gamtinių dujų. Vis dėlto jis atkreipia dėmesį ir į tai, kad elektros rinkos liberalizavimo reforma vyksta gana nepalankiomis sąlygomis, nors ilgainiui ir turėtų atnešti naudos.

„Aš tikiuosi, kad šios aplinkybės nediskredituos pačios reformos idėjos. Visgi ilgainiui, bent jau daugelis ekonomistų sutinka – konkurencija yra kainų augimą ribojantis veiksnys. Galbūt vyresni žiūrovai prisimena tokius dalykus, kaip vieši protestai prie „Lietuvos telekomo“ būstinės, kai ši įmonė dar buvo monopolininkė ir tos kainos buvo reguliuojamos.

Prisiminkime, kokia dabar situacija telekomunikacijų rinkoje po to, kai dėl konkurencijos ir technologinės pažangos mes iš tiesų matėme radikalų telekomunikacinių paslaugų kainų mažėjimą. Mobiliosios komunikacijos, mobilieji telefonai nuolat pinga. Dabar jau seniai tai nebėra prabangos prekė. Aš tikiuosi, kad ateityje tas pats įvyks ir elektros tiekimo sektoriuje“, – sako R. Vilpišauskas.

Kad elektros ir dujų kainų kilimas nebūtų toks skausmingas gyventojams, valdžios atstovai teigia sieksiantys didinti gyventojų pajamas ir galbūt taikyti lengvatinį PVM tarifą. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys, socialdemokratas Algirdas Sysas siūlo ne tik taikyti lengvatinį PVM ar didinti minimaliąją algą, bet atsižvelgti ir į valstybės tarnautojų bazinį algos dydį bei pensijų dydį.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas tvirtina, kad siūlymas taikyti lengvatinį PVM iš tiesų jau yra pateiktas Seime. Siūlymą pateikė socialdemokratai. Vis dėlto Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas mano, kad didesnę naudą iš tokios lengvatos gautų tiekėjai, o ne vartotojai.

„Opozicija yra pateikusi keletą svarstytinų pasiūlymų, kaip būtų galima plėsti [kompensaciją už šildymą] gaunančių asmenų skaičių, didinant normatyvą, kokio dydžio būstui kompensacijos taikomos, kokio dydžio kompensacija yra taikoma. Manau, kad tuos klausimus artimiausiu metu svarstysime“, – sako M. Majauskas.

Taip pat, anot jo, įtakos gyventojų pajamoms turėtų turėti nuo kitų metų didėsianti minimali mėnesinė alga. Be to, priduria M. Majauskas, prezidentas yra pateikęs siūlymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimo.

Planuojama didinti ir A. Syso minėtą bazinį algos dydį, sparčiau indeksuoti pensijas.

„Bendras paketas tikrai yra reikšmingas ir aš manau, kad jis viršys milijardą eurų ir žmonių pajamos į rankas didės greičiau, nei didėjo kainos“, – teigia M. Majauskas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt