Verslas

2021.09.24 11:10

Lietuvos vežėjai trenkia durimis ir keliasi į kaimynines šalis: įmonės nuostolius skaičiuoja dešimtimis milijonų eurų

atnaujinta 11.41
Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2021.09.24 11:10

Dėl finansinių iššūkių, vairuotojų trūkumo, stringant logistikos grandinėms, o klientams nutraukiant sutartis su vežėjais, šio sektoriaus atstovų akys vis dažniau krypsta į Latvijos ir Lenkijos rinkas, teigia Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“.

Kaimyninėse šalyse, kur, anot asociacijos, investicinė aplinka yra kur kas palankesnė, kuriasi rekordinis skaičius įmonių.

Lietuvos vežėjai keliasi į kaimynines šalis: įmonės nuostolius skaičiuoja dešimtimis milijonų eurų

„Mūsų sektorius yra išties sudėtingoje ir įtemptoje situacijoje, ji yra peraugusi iš kritinės į ekstremalią. Lietuvos transporto įmonės patiria vis didesnių ekonominių sunkumų, skaičiuoja nuostolius dešimtimis milijonų eurų.

Jau yra pasiektas kritinis lygis dėl tolimųjų reisų vairuotojų trūkumo, vilkikai vis dažniau stovi tušti, stringa logistikos grandinė, o klientai vis dažniau nutraukia sutartis su vežėjais, reikalauja apmokėti baudas ir delspinigius dėl laiku nevykdomų sutarties įsipareigojimų“, – penktadienį žurnalistams teigė asociacijos generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.

Ypač sudėtinga situacija, anot jo, yra smulkiose įmonėse, turinčiose iki 49 darbuotojų: „Jos seniai balansuoja ties išlikimo riba, gyvena bankroto nuotaikomis.“

Vairuotojų trūkumas, Z. Buivydo teigimu, yra viena didžiausių problemų. „Jau keturi mėnesiai, kaip socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė niekaip negali mums panaikinti kvotų ir skirti papildomai 15 tūkst. kvotų, kurias buvo apskaičiavusi Užimtumo tarnyba. Dabar jau yra leidimų dirbti, kaip mes vadiname, mokamos kvotos, apie 12 tūkst. jau yra išpirkta, kad galėtume įdarbinti vairuotojus ne Europos Sąjungos (ES) piliečius, o iš trečiųjų šalių.

Apmaudu, kad ministrė M. Navickienė priėmė būtent tokį transporto ir logistikos verslą diskriminuojantį ir žlugdantį sprendimą, tikrai neįsigilinusi į šio sektoriaus specifiką. Mašinos be vairuotojų tikrai nevažiuoja“, – sako Z. Buivydas.

Asociacijos generalinis sekretorius atkreipia dėmesį, kad dėl tokių sprendimų kentės ne tik verslas, bet ir valstybė.

„Mes jau dabar patiriame strateginių ekonominių ir socialinių praradimų. Mokesčių surinkimas į valstybės biudžetą iš transporto sektoriaus yra sumažėjęs, nes įmonės, kaip ir minėjau, kuriasi ne Lietuvoje. Šis sektorius yra trečias pagal į biudžetą sumokamus mokesčius.

Žinome, kad dabar daugės darbo ieškančių žmonių, jiems reikės mokėti pašalpas, nes, įmonėms nutraukus veiklą arba persikėlus į užsienį, kai kurie liks be darbo. Pagal paskutinius duomenis, nuo pandemijos pradžios 250 smulkių ir vidutinių įmonių jau yra bankrutavusios. Mes žinome, kad spalio pabaigoje, kai pasibaigs „Sodros“ įmokų atidėjimai, šis procesas bus dar didesnis“, – tvirtina Z. Buivydas.

Bando gelbėtis visi, kas gali

Nepalanki aplinka verslus taip pat verčia dairytis į Vokietiją, Olandiją ir Belgiją, tvirtina Z. Buivydas.

Jo teigimu, Lietuvos įmonės norėtų ir toliau likti Lietuvoje bei prisidėti prie šalies ekonomikos stiprinimo, tačiau nemato galimybių veikti dabartinėmis rinkos sąlygomis.

„Ieškoma naujų galimybių, o viena iš jų – Latvija, ten palankesnės sąlygos verslams, paprastesnės įdarbinimo procedūros, mokestinė aplinka, nėra veiklos ribojimų. Gelbėtis bando visi, kas tik gali ir dar turi finansinių išteklių tęsti veiklą svetur“, – pažymi Z. Buivydas.

Asociacijos viceprezidentas Vytas Bučinskas antrina, jog vis daugiau įmonių atlieka žvalgytuves ir Latvijos rinkoje, analizuoja, kaip įsikurti ir tęsti veiklą šioje šalyje.

„Šioje šalyje [Latvijoje] nėra kvotų sistemos, įdarbinant vilkikų vairuotojus, kurių trūksta visame pasaulyje. Taip pat nėra ir koeficiento sistemos, koks taikomas pas mus apskaičiuojant lietuviškus atlyginimus, apmokestinant dienpinigius. Be to, patrauklus ir susisiekimas“, – sako V. Bučinskas.

Jis sako, kad didžiąją dalį transporto sektoriaus iš Lietuvos valdžios atstovai jau paleido.

„Bandoma prisidengti neva Mobilumo paketo reikalavimais, neva visoje Europoje yra vairuotojų trūkumas ir Lietuva ne išimtis. Bet iš tikrųjų reikėtų visiems suprasti, kad mūsų valdžios priimti sprendimai buvo paskutinis lašas į taurę, kai transporto įmonių migracija iš Lietuvos buvo išjudinta. Kaip kartais pajuokaujame, kaip smėlis tarp pirštų pradėjo byrėti.

Bus labai sudėtinga tai sustabdyti. Manau, kad šis procesas bus nesustabdomas. Sugrąžinti šią verslo šaką, kuri sukuria net 7 proc. BVP Lietuvos ekonomikoje, manau, nebus įmanoma“, – neslepia V. Bučinskas.

Jo manymu, ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės siūlymai sumažinti GPM į Lietuvą grįžtantiems darbuotojams transporto sektoriuje teigiamos įtakos neturėtų.

„Transporto verslas yra tarptautinis verslas. Verslas plėsis ir investuos ten, kur jam bus pačios palankiausios sąlygos“, – pabrėžia V. Bučinskas.

Rekordinis įmonių skaičius

Ekonomisto Mariaus Dubnikovo teigimu, vežėjai sudaro svarbią šalies ekonomikos dalį, todėl išstūmus vieną arba kitą sektorių galima susidurti su dideliais iššūkiais.

„Gali būti, kad prarasime tą impulsą, kurį turime šiandien, kurį įgijome per pandemiją, gerai išgyvendami tą laikotarpį“, – perspėja ekonomistas.

M. Dubnikovas taip pat pastebi, kad Lenkijos patrauklumo kriterijai yra sunkiai nurungiami, ypač geografinis artumas Vakarų Europai.

„Mūsų šalis turi pasistengti papildomais argumentais įveikti šiuos nepatogumus. Dar svarbiau, kad yra kriterijų, kuriuos galime reguliuoti, tai darbo jėgos iš trečiųjų šalių įdarbinimo greitis ir paprastumas. Lenkijoje jis labai aukštas, be to, lenkai nepabijojo įdarbinti net virš milijono ukrainiečių. Tuo pat metu Lenkijoje ir Latvijoje yra patrauklesnė reinvestuoto pelno apmokestinimo aplinka, ji skatina auginti įmones“,– vardija ekonomistas.

Vežėjams Lenkijoje padedančios įsikurti bendrovės „Savesta Consulting“ valdybos narys Ignas Volbikas akcentuoja, kad šiemet Lenkijoje kuriasi beveik 500 transporto įmonių.

„Tokio aktyvumo dar nėra buvę. Mano, kaip tarpininko, telefonas nuolat kaista nuo skambučių ir įvairių užklausų. Žinoma, sprendimai veiklas tęsti svetur nepriimami per dieną, verslas atsakingai vertina visas galimybes ir ruošiasi. Lenkijoje lietuviškos įmonės pradėjo kurtis prieš kelerius metus, tačiau šie metai – išskirtiniai. Pavyzdžiui, šių metų pradžioje buvo 90 įmonių, kurios kuriasi Lenkijoje, dabar – beveik 500“, – dėsto I. Volbikas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį į palankias verslo sąlygas Latvijoje. „Kol kas tai galimybių studijų lygmuo, kuomet vertinamos sąlygos kurtis Latvijoje, tačiau naujų tendencijų rinkoje jau matome. Neatmetame, kad prireikus ir tarpininkavimo paslaugas kuriantis Latvijoje galėtume teikti, jei tik būtų toks poreikis“, – nurodo jis.

Sprendimą tęsti veiklą kaimyninėje šalyje paskatino patraukli draudimo kaina, mokestinė aplinka ir paprasta trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarka, nurodo Lenkijoje įsikūrusios transporto įmonės „Nordic Trucking Logistics“ direktorius Kazimiras Narkevičius.

„Manau, kad dauguma Lietuvos vežėjų tiesiog pavargo būti nemėgstami, nepageidaujami ir kaltinami mokesčių nemokėjimu“, – neslepia K. Narkevičius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt