Verslas

2021.09.22 05:30

Tiekėjai neslepia – elektros kaina ir toliau keičiasi gyventojų nenaudai, dvejojantiesiems pasiūlyta skaičiuoklė bendrovei išsirinkti

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2021.09.22 05:30

Dalis nepriklausomų elektros tiekėjų neslepia – elektros kainų padidėjimas gali laikytis iki pat pavasario, todėl tikėtis greito kainų sumažėjimo neverta. Anot jų, elektros kaina ir toliau keičiasi gyventojų nenaudai – šiomis dienomis pasirašantys sutartis klientai mokės daugiau nei tie, kas tai jau padarė ir užfiksavo kainą prieš mėnesį ar pusmetį.

Pamažu renkasi tiekėją

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, iki šiol daugiausia (beveik 66 proc.) vartotojų kaip nepriklausomą elektros energijos tiekėją pasirinko bendrovę „Ignitis“. Kiek mažiau (beveik 21 proc.) vartotojų pasirinko bendrovės „Perlas Energija“ paslaugas.

Gyventojai, patenkantys į šiemet vykstantį antrąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą, nepriklausomą tiekėją privalo pasirinkti iki gruodžio 18 dienos.

Pasitikrinti, kuris elektros tiekėjo pasiūlymas jums yra tinkamiausias, galite pasinaudodami VERT skaičiuokle.

„Kurdami kainų palyginimo skaičiuoklę pasinaudojome gerąja Airijos bei Suomijos praktika. Šiose šalyse liberalizacijos procesas jau baigtas“, – sako VERT vadovas Renatas Pocius.

Vartotojams patiems pasirenkant elektros energijos tiekėją, VERT reguliuos tik apie pusę kainos už elektros energijos kilovatvalandę (infrastruktūros ir sisteminių paslaugų, kurias teikia bendrovės „Litgrid“ bei ESO, kainos dedamąsias). Kitą pusę kainos lems elektros biržos kaina ir tiekėjų konkurencija.

Dešimtmetį nematytas kainų šuolis

Nacionalinė Lietuvos energetikos asociacija nurodo, kad vasaros pabaiga ir pirmasis rudens mėnuo visoje Europoje pažymėtas kai kur net dešimtmetį nematytais elektros energijos kainų šuoliais. Pavyzdžiui, vidutinė savaitinė vienos megavatvalandės kaina „Nord Pool“ elektros biržos Lietuvos kainų zonoje antrąją rugsėjo savaitę pasiekė 124,12 Eur, o lygiai prieš metus ji buvo lygi 43,43 Eur.

Rekordinės didmeninės elektros energijos kainos minėtu laikotarpiu fiksuotos ir Vokietijoje (126,19 Eur/MWh), Prancūzijoje (125,40 Eur/MWh), pietinėje Norvegijos kainų zonoje (106,70 Eur/MWh), o Didžiojoje Britanijoje jos peržengė net 193,23 svaro už megavatvalandę (virš 226 Eur/MWh) ribą.

Asociacijos teigimu, Europoje artėjant šaltajam metų laikui, didinančiam energetinių išteklių paklausą, o rinkose ir toliau liekant išvardytoms elektros energijos brangimo priežastims, kainų atoslūgio tikimybė išlieka nedidelė. Europos energetikos rinkų apžvalgas sudarančio portalo „Montel“ kalbintų ekspertų teigimu, panašios kainos elektros energijos rinkoje gali išsilaikyti ateinančius 18 mėnesių.

„Spartus pramonės augimas pakaitino gamtinių dujų ir elektros paklausą daugelyje pasaulio regionų, ypač Kinijoje. Didesnė dalis suskystintų gamtinių dujų keliauja ne į Europos valstybes, o į Aziją. Todėl net jei pradėjus veikti „Nord Stream II“ padidėtų dujų importas iš Rusijos, didelio atokvėpio Europoje greitu metu tikėtis nereikėtų. Jei dujų paklausą didins ir šalta žiema, kainos normalizuotis pradėtų ne anksčiau nei antroje kitų metų pusėje“, – pranešime spaudai cituojamas „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Nepriklausomų tiekėjų kainos nustatomos panašiai

„Perlo Energijos“ direktoriaus Viliaus Juraičio teigimu, nepriklausomų elektros energijos tiekėjų paslaugų kainos yra nustatomos panašiai, mat jų dedamosios yra tokios pačios: jas sudaro reguliuojamos ir nereguliuojamos dalys.

„Kiekvieno tiekėjo kainos skiriasi dėl skirtingo nereguliuojamų dalių skaičiavimo“, – sako V. Juraitis.

Paklaustas, kokios yra vidutiniškai „Perlo Energijos“ klientų, sunaudojančių iki 100 kilovatvalandžių per mėnesį, sąskaitos už elektrą, bendrovės vadovas nurodo, jog galutinę sumą lemia įvairūs veiksniai.

„Jei vartotojas yra pasirinkęs vienos laiko zonos tarifą ir per mėnesį sunaudoja 100 kwh, tuomet mėnesio sąskaita bus apie 17 eurų. Žinoma, kiekvienas vartotojas turi skaičiuoti savo suvartojimą ir pagal jį rinktis geriausią planą: ar fiksuotos kainos, ar biržos planą, kuriame kaina kinta pagal biržoje tuo metu esančias kainas pamėnesiui. Taip pat svarbu žinoti, kad kaina kinta, jei vartotojas pasirenka dviejų laiko zonų planą“, – paaiškina V. Juraitis.

Paklaustas, ar dėl smarkiai kylančių elektros kainų nuo 2022 m. bendrovės klientai galėtų mokėti šiek tiek daugiau nei dabar, V. Juraitis neslepia – prognozuoti ir numatyti elektros kainas nėra lengva, nes jas lemia daugybė ne visada galimų nuspėti faktorių.

„Pavyzdžiui, dabar elektros kainos yra smarkiai išaugusios ne tik dėl pabrangusių energetinių žaliavų, išaugusių taršos leidimų kainų elektrinėms, kurios išmeta anglies dvideginį, bet ir dėl to, kad Skandinavijoje orai buvo labai sausi, tai riboja hidroelektrinių darbą regione“, – komentuoja V. Juraitis.

Elektros energijos kainoms augant, anot jo, reikėtų rinktis nefiksuotą elektros energijos kainą.

„Ją fiksuodami galite porai metų užfiksuoti esamą aukštą elektros energijos kainą, o jai pingant dvejus metus ir toliau mokėsite aukštesnę nei esamą kainą. Tad pasirašydami sutartį atkreipkite dėmesį, ar tiekėjas leidžia rinktis nefiksuotos kainos planą, kuris bus peržiūrimas ir keičiamas du kartus per metus pagal realią elektros energijos kainų situaciją rinkoje. Šioje situacijoje svarbiausia pasinaudoti visomis priemonėmis nepermokėti ir apsvarstyti galimybę nefiksuoti dabartinės esamos elektros energijos kainos itin ilgam laikotarpiui“, – pataria V. Juraitis.

Pataria rinktis fiksuotą tarifą

Įmonės „Vilniaus elektra“ atstovė Austėja Meilutė akcentuoja, kad bendrovė yra automatizavusi daugybę vidinių procesų, todėl sąnaudos yra mažesnės. „Dėl šios priežasties bendrovė klientui ir gali pasiūlyti patrauklesnę kainą“, – tikina ji.

Anot A. Meilutės, namų ūkių, sunaudojančių iki 100 kilovatvalandžių per mėnesį, sąskaitos už elektrą, priklausomai nuo konkretaus kliento elektros suvartojimo, svyruoja nuo 0 iki 15 eurų.

Reaguodama į augančias elektros kainas, A. Meilutė taip pat atkreipia dėmesį, kad klientai turi galimybę pasirinkti fiksuoto įkainio terminą, tada tam tikrą laiką tiekėjas neturi teisės kelti elektros kainos.

„Pasirinkus kintamą įkainį, o elektros kainoms toliau augant, panašu, kad visų tiekėjų elektros įkainis gali augti. Tokiu atveju bendrovė nusimačiusi gana nedidelį elektros tarifo pokytį, jis vidutiniam vartotojui neturėtų labai jaustis“, – tikina A. Meilutė.

Vis dėlto, anot A. Meilutės, prognozuoti elektros kainas yra išties nelengva: „Elektros kainos pokyčiai vyko visada, ir prieš liberalizuojant elektros rinką. Taigi, dabartinis kainų kilimas nereiškia, kad kainos kils ir toliau, galbūt net atvirkščiai – gali sumažėti.“

Pateikia nuo 2022 metų galiosiančias kainas

„Ignitis“ atstovas Lukas Zadarackas akcentuoja, kad visuose bendrovės pasiūlymuose matoma galutinė kilovatvalandės kaina. Apie 39 proc. kainos vartotojams sudaro elektros energijos įsigijimo kaina, kurią lemia elektros kaina biržoje (ši dalis nuolat kinta) ir tiekimo kaina, kurią nustato pats nepriklausomas tiekėjas, sako L. Zadarackas. Likęs 61 proc. yra valstybės reguliuojama kainos dalis, kurią sudaro skirstymo vidutinės ir žemos įtampos tinklais paslaugos kaina, perdavimo paslaugos kaina, sisteminių paslaugų kaina ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kaina.

100 kWh per mėnesį suvartojančio „Ignitis“ kliento sąskaita svyruoja nuo 14 iki 18 eurų, teigia bendrovės atstovas.

„Konkreti kaina priklauso nuo to, kada klientas pasirašė nepriklausomo tiekimo sutartį (žemesnė kaina yra sudariusiems sutartį praėjusių metų rudenį, aukštesnė – šių metų rudenį), taip pat nuo kitų sutarties ar konkretaus pasirinkto plano sąlygų, pavyzdžiui, ar kaina yra fiksuota“, – paaiškina L. Zadarackas.

L. Zadaracko teigimu, „Ignitis“ nepriklausomo tiekėjo klientai jau dabar gali susipažinti su nuo 2022 metų galiosiančiomis kainomis ir sudaryti sutartis, kuriose kainos yra nereguliuojamos (tiekėjo dalyje) bei atspindi šiuo metu esančią situaciją rinkoje.

„Pavyzdžiui, pasirinkus planą „Minimalus“ ir fiksuojant elektros kainą 24 mėnesiams, nuo 2022 m. sausio ji būtų 0,187 ct/kWh (be nuolaidos) arba 0,183 Eur/kWh (su nuolaida), be pastovaus mėnesio mokesčio“, – kaip pavyzdį pateikia L. Zadarackas.

Sąskaita priklauso ir nuo to, kada pasirašyta sutartis

Įmonės „Elektrum Lietuva“ direktorius Martynas Giga pažymi, kad bendrovė visiems taiko vienodą elektros tarifą, suteikia nuolaidas.

„Pavyzdžiui, įsipareigojusiems naudotis mūsų paslaugomis 24 mėnesius klientams taikome 15 eurų nuolaidą sąskaitai. Kuo daugiau elektros gyventojai suvartoja, tuo didesnę nuolaidą gauna. O įsipareigoti kuo ilgesniam laikotarpiui, kaip matome, apsimoka. Tai yra saugumo garantija klientui augant elektros kainoms biržoje“, – sako M. Giga.

M. Giga teigia, kad klientų, suvartojančių iki 100 kilovatvalandžių, sąskaitos vidurkis šiuo metu yra apie 18 eurų per mėnesį. Vis dėlto, visus metus kylant elektros kainoms, sąskaitos dydis priklauso ir nuo to, kada pasirašyta sutartis, atkreipia dėmesį jis.

„100 kWh per mėn. vartojantis klientas, pasirašęs elektros tiekimo sutartį su mūsų bendrove šių metų vasarį, per mėnesį moka apie 13,7 Eur. Pirma sąskaita – 0, nes suteikta nuolaida. 100 kWh per mėn. suvartojantis klientas, pasirašęs elektros tiekimo sutartį su mūsų bendrove šių metų birželį, per mėnesį moka apie 14,9 Eur. Pirma sąskaita – 0, nes suteikta nuolaida. 100 kWh per mėn. suvartojantis klientas, pasirašęs elektros tiekimo sutartį su mūsų bendrove dabar, už nuo sausio 1 d. tieksimą elektrą kas mėnesį mokės 18,3 Eur. Pirma sąskaita – apie 4 Eur, nes suteikta nuolaida“, – vardija M. Giga.

Jis teigia, kad bendrovė, kaip ir kiti nepriklausomi tiekėjai, savo kainas reguliariai peržiūri, nes situacija rinkoje nuolat keičiasi.

„Deja, šiuo metu ji keičiasi gyventojų nenaudai – elektros kainos visus 2021-uosius kyla ir jau pasiekė rekordines aukštumas. Tai natūralu, kad šiomis dienomis pasirašantys sutartis tiekimui nuo 2022 sausio 1 dienos klientai mokės daugiau nei tie, kas pasirašė sutartis ir užfiksavo kainą prieš mėnesį ar pusmetį“, – neslepia M. Giga.

O štai visuomeninio tiekimo kainos šiais metais yra kardinalioje žemumoje ir, anot jo, iš esmės neturi nieko bendro su rinkos kaina.

„Todėl ši situacija nepadeda gyventojams renkantis elektros tiekėją, nepadeda ji ir mums, nepriklausomiems elektros tiekėjams, kadangi sulaukiame priešiškumo ir kaltinimų. Tačiau elektra yra biržos prekė, būtent čia nuperkama daugiau kaip 60 proc. visos Lietuvai reikalingos elektros. Išeitis – gaminti daugiau patiems, investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius, skatinti vartoti atsakingai. Šiuo metu elektros kainos galutiniam vartotojui brangsta visose Europos šalyse be išimties dėl pabrangusios žaliavos“, – pažymi M. Giga.

Sako, kad padidėjusios kainos laikysis bent iki pavasario

Anot „Enefit“ generalinio direktoriaus Vytenio Koryznos, fiksuotos kainos variantas patrauklus tiems, kurie detaliai planuoja savo išlaidas ir nori apsisaugoti nuo elektros kainų padidėjimo.

Taip pat galima rinktis nuo biržos priklausančią kainą. „Vartotojai patys gali planuoti didesnį elektros suvartojimą tuomet, kai formuojasi mažiausia kaina biržoje“, – aiškina jis.

„Akivaizdu yra tai, kad iki šiol daugiausia išlošė tie „Enefit“ klientai, kurie nelaukė paskutinės minutės ir sutartis sudarė kuo anksčiau, kainas užfiksavę ilgesniam laikotarpiui. Lygiai tą patį rekomenduotume daryti ir tiems vartotojams, kurie dar nėra sudarę sutarčių su nepriklausomu elektros energijos tiekėju ir nori išvengti galimų rizikų.

Remiantis ekonomistų prognozėmis, nestabilumas rinkoje dar išliks kurį laiką ir artimiausiu metu elektros kainos Europoje negrįš į priešpandeminį laikotarpį“, – perspėja V. Koryzna.

Jis pabrėžia, kad elektros kainų pokyčiai ir rinkos liberalizacija Lietuvoje nėra susiję, elektros energija brango kone visoje Europoje.

„Pavyzdžiui, Estijoje fiksuojamas dar didesnis kainų šuolis nei Lietuvoje. Itin didelę įtaką elektros kainoms Baltijos šalių regione daro situacija Šiaurės šalyse, taip pat išaugęs bendras elektros energijos poreikis visame žemyne.

Kadangi atominių elektrinių pajėgumai Skandinavijoje yra sumažėję dėl planuotų sezoninių darbų, vandens lygis hidroelektrinių rezervuaruose yra ženkliai sumažėjęs, o dėl gana ramių orų vėjo jėgainės taip pat pagamina mažiau elektros energijos nei įprastai, į pagalbą tenka pasitelkti taršias šilumines elektrines. Tiesa, jų elektros savikaina yra didelė, kadangi šiluminėms elektrinėms būtinas kuras, t. y. gamtinės dujos, brangsta, taip pat auga CO2 taršos leidimų kainos“, – paaiškina V. Koryzna.

Jo teigimu, elektros kainas iš esmės galėtų sumažinti šiltesnė, drėgnesnė ir vėjuota žiema, ji lemtų elektros ir dujų paklausos mažėjimą patalpoms šildyti ir padidintų elektros pasiūlą hidroelektrinėse ir vėjo jėgainėse.

„Visgi visos prognozės rodo, kad šiuo metu matomas elektros kainų padidėjimas gali laikytis iki pat pavasario, todėl delsti tikintis greito kainų sumažėjimo neverta“, – neslepia V. Koryzna.

Gali pasirinkti elektros tiekimo pradžią

UAB „EGTO energija“ atstovas Aurimas Janušauskas akcentuoja, kad bendrovės klientai gali vartoti pigesnę elektrą, pasirinkę atidėtą elektros tiekimo pradžią.

„Suteikiame galimybę patiems pasirinkti elektros tiekimo pradžios datą. Sutartį su mumis pasirašyti galima dabar, o elektros tiekimo pradžios datą rinktis nuo 2022 metų sausio 1 dienos. Taip klientas gali užfiksuoti šiuo metu galiojančias kainas ir iki metų pabaigos dar mokėti už elektrą visuomeninio tiekimo kainą, o jau nuo 2022 metų sausio 1 d. klientams įsigalios nepriklausomas elektros tiekimas ir sutarties sąlygos. Kitas pasirinkimas – sudaryti sutartį nurodant tiekimo pradžios datą kuo greičiau“, – teigia A. Janušauskas.

Klientų, suvartojančių iki 100 kilovatvalandžių per mėnesį, sąskaitos už elektrą, anot A. Janušausko, priklauso nuo pasirinkto plano – fiksuoto arba biržos. Norint sužinoti konkrečią sumą, bendrovės atstovas rekomenduoja pasinaudoti tam skirta skaičiuokle.

„Pavyzdžiui, vieną laiko zoną ir fiksuotą planą pasirinkusio kliento, per mėnesį suvartojančio 100 kWh, mėnesio sąskaita nuo 2022 sausio 1 d. būtų 18,25 euro“, – atskleidžia A. Janušauskas.

Tiems, kam reikia pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją, A. Janušauskas taip pat rekomenduoja nelaukti paskutinės minutės, nes elektros kaina rinkoje pastaruoju metu greitai kinta ir turi tendenciją didėti.

„Prognozuoti, kaip bus ateityje, nelengva, tačiau dažniausiai laimi tie klientai, kurie anksčiau padaro tinkamus sprendimus“, – pažymi jis.

LRT.lt kreipėsi ir į MB „Birštono elektra“, ir į Kauno termofikacijos elektrinę, tikimasi papildyti komentaru.

Privalo pasirinkti patys

LRT.lt primena, kad, įsigaliojus 2020 m. gegužės 7 d. Seimo priimtoms Elektros energetikos įstatymo pataisoms, Lietuva prisijungia prie daugumos Europos Sąjungos šalių, kurių buitiniai vartotojai gali patys pasirinkti elektros energijos tiekėją. Iki šiol elektrą visi buitiniai vartotojai pirko iš visuomeninio tiekėjo, o jos kainą nustatydavo Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).

Nuo 2021 m. buitiniai vartotojai, suvartojantys daugiau nei 5000 kWh elektros per metus, turės pirkti elektros energiją iš pasirinkto nepriklausomo tiekėjo. Mažiau elektros suvartojantys vartotojai į laisvąją rinką galės išeiti palaipsniui iki 2023-iųjų.

Buitinis vartotojas turės deklaruoti elektros energijos apskaitos prietaiso rodmenis, gaus galutinę sąskaitą už elektros energiją, o elektros energijos tiekėjas atsiskaitys su ESO.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt