Verslas

2021.08.12 16:45

Nelikus baltarusiškų trąšų Klaipėdos uostas neteks nemažos dalies pajamų ir turės naują rūpestį – kur rasti naujus krovinių srautus

Radvilė Rumšienė, LRT.lt2021.08.12 16:45

Nuo šių metų gruodžio, kai per Lietuvą nebekeliaus baltarusiškos trąšos, Klaipėdos uostas bei su šių krovinių gabenimu susijusios įmonės neteks nemažos dalies pajamų. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovai neslepia – rasti, kuo pakeisti tokio masto krovinių srautą bus nelengva užduotis, o sumenkus pajamoms uosto direkcija į šalies biudžetą išmokės mažiau dividendų.

Baltarusiškų krovinių apyvarta Klaipėdos uoste sudaro net trečdalį visų krovinių arba apie 15 mln. tonų per metus. Kalio trąšos sudaro didžiąją dalį šio kiekio.

Tai, jog, anot susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, nuo gruodžio per Lietuvą nebebus pervežamos Baltarusijos kalio trąšų gamintojos „Belaruskalij“ produkcija, Klaipėdos uostui nebuvo netikėta žinia.

„Visi matome situaciją, kokia ji yra. Aišku, tai nėra kaip griaustinis iš giedro dangaus. Buvo vienokia informacija, buvo kitokia. Preliminariai vertinant, panašu, kad šio srauto nebebus nuo gruodžio 8 d., tai bus tam tikras ženklus sumažėjimas Klaipėdos uoste“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius, pavaduojantis generalinį direktorių, Vidmantas Paukštė.

Nelikus minėtų krovinių praradimų patirs ne tik uosto direkcija, kaip įmonė, bet ir kiti šiame procese dalyvavę verslo subjektai – Birių krovinių terminalas, Lietuvos geležinkeliai, agentavimo paslaugas teikiančios bei kitos įmonės.

„Vertinant, kad baltarusiškų krovinių srautas per metus mums atneša apie 18 mln. eurų pajamų, tai mes kalbame apie didžiąją dalį šių pajamų“, – uostui teksiančius praradimus apibendrino V. Paukštė.

Neslepiama, kad artimiausiu metu pakeisti tokios didelės apimties krovinį kitu, bus sudėtinga ir sunkiai įmanoma.

Šie procesai bus vertinami šiuo metu rengiant uosto direkcijos strateginį veiklos planą. Bus atsižvelgta į numatomus pinigų srautus, planuojamus projektus.

„Nepaisant to, aš tikiu, kad uosto infrastruktūra turi būti įrengta maksimaliai geriausia ir verslui tiek Lietuvos, tiek užsienio, būtų sudarytos geriausios sąlygos. Šita infrastruktūra, tikiu, gali pritraukti papildomų investicijų, papildomų srautų įvairių krovinių. Galbūt tai nebus tokio masiškumo kroviniai, tačiau bet kokiu atveju, naujos galimybės, ką mes planuojame uoste, turėtų ir domina verslą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje“, – dėstė V. Paukštė.

Anot pašnekovo, tikimasi, kad pavyks pritraukti tokių krovinių, kurių iki šiol Klaipėdos uoste nebūdavo.

Nors nelikus baltarusiškų trąšų uostas neteks ryškios pajamų dalies, tačiau suplanuotų projektų atsisakyti nežadama, tačiau numatoma išskirti prioritetus, kas turi būti vystoma pirmiausiai ir gali atnešti daugiausiai naudos.

„Vienareikšmiškai, mes vertinsime būsimą plėtrą jau žinodami, kiek pinigų turime. Yra galimybės ir skolintis, tai mes ir skolinamės ir tos galimybės yra gana palankios“, – pastebėjo V. Paukštė.

Vertinant pirmojo šių metų pusmečio rezultatus, minėtų krovinių mažėjimo nefiksuojama.

Kol kas apie planus prašyti kompensacijų iš Vyriausybės kalbėti neskubama. Klaipėdos uostas kasmet į Lietuvos biudžetą sumoka apie 24–25 mln. eurų dividendų.

„Turbūt negavus tokių pajamų, mažės uosto direkcijos pelningumas ir manau, kad mažės ir įmokos į valstybės biudžetą“, – sakė V. Paukštė.

LRT.lt primena, kad sankcijas baltarusiškų trąšų eksportui birželio pabaigoje įvedė ir Europos Sąjunga (ES), tačiau realiai jos apima tik apie 20 proc. per Lietuvą keliaujančių trąšų ir galioja tik sutartims, sudarytoms po birželio 25-osios.

JAV naujas sankcijas Baltarusijai paskelbė pirmadienį, minint pirmąsias opozicijos ir Vakarų suklastotais laikomų 2020 metų Baltarusijos prezidento rinkimų metines.

Iždo departamento pranešime nurodoma, kad į sankcijų sąrašą įtraukti 23 fiziniai ir 21 juridinis asmuo, tarp jų – ir „Belaruskalij“.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt