Verslas

2021.07.09 05:30

Pandemija įsuko čirškiantį verslą – keptais svirpliais bando pavergti lietuvių skrandžius

Jonas Deveikis, LRT.lt2021.07.09 05:30

„Mintį, kad valgai vabzdį, reikia prisijaukinti. Kai pirmą kartą lankėmės svirplių ūkyje, jautėmės gerai, bet kai reikėjo jų paragauti, teko lažintis iš 50 eurų, ar išdrįsime. Tikrai nebuvo taip paprasta. O dabar juos kasdien valgome“, – sako Suvalkijoje vos prieš metus svirplius pradėjusi auginti šeima. 

Iš lėto praveriame duris ir žengiame į nedidelę, iki 30 laipsnių įkaitusią patalpą. Joje – šimtai tūkstančių plastikinėse dėžėse lakstančių svirplių. Išsiritę vos prieš mėnesį ir jau po 2 savaičių keliaus į orkaitę.

Greta ir Vaidas Budreikai pasakoja net nesapnavę, kad kada nors įkurs svirplių ūkį, tačiau pandemija ir vienas straipsnis internete viską apvertė aukštyn kojomis.

„Aš dirbau Lietuvos mokslų akademijoje, o vyras pardavinėjo automobilius. Atslinkus virusui, taip nutiko, kad likome uždaryti namie, darbai sustojo, pradėjau lauktis. Vieną dieną naršant internete akis užkliuvo už straipsnio apie svirplių auginimą. Paklausėme savęs, negi karantiną praleisime nieko neveikdami, todėl su vyru nusprendėme pabandyti auginti svirplius“, – pasakoja Greta.

Kaip tarė, taip ir padarė. Prieš metus pora įkūrė įmonę „Suvalkijos svirpliai“, o dabar džiaugiasi pirmaisiais maisto produktais, kuriuos patys gamina iš užaugintų svirplių.

Verslas pelningas, bet viskas nukeliauja investicijoms

Svirpliams auginti pora pasirinko Liudvinavo miestelį, esantį netoli Marijampolės, kur įsikūrę Vaido tėvai. Greta pasakoja prieš lemtingą sprendimą įkurti svirplių ūkį gyvenusi Vilniuje, mėgdavusi lankytis restoranuose, tačiau atsiradus naujai galimybei nesudvejojo.

„Persikelti į kitą miestą ir pradėti auginti svirplius man niekada nebuvo baisu. Baisu buvo tik aplinkiniams. Jie stebėjosi, kaip aš, asfalto vaikas, kuris mėgsta lankytis restoranuose, dabar galiu važiuoti kažkur į kaimą ir ūkininkauti“, – prisimena moteris.

Baisu buvo tik aplinkiniams. Jie stebėjosi, kaip aš, asfalto vaikas, kuris mėgsta lankytis restoranuose, dabar galiu važiuoti kažkur į kaimą ir ūkininkauti.

Atvykusi į Liudvinavą nedideliame ūkiniame namelyje pora svirpliams auginti įsirengė 15 kv. m dydžio patalpą bei nedidelę virtuvėlę produkcijai apdirbti. Jaunieji ūkininkai teigia viską darę savo rankomis, tad pavyko sutaupyti.

Tiksliai pasakyti, kiek pinigų reikėjo verslo pradžiai, ūkininkai kol kas negalintys, mat pinigus į jauną verslą tenka investuoti ir investuoti.

Tęsiasi projektas „Aplink Lietuvą“: Suvalkijoje gyvenantis ūkininkas augina svirplius

„Vis dar investuojame. Daug išlaidų reikalauja patalpos. Vieni jas turi, kitiems reikia pirkti ar nuomoti. Patalpas reikia įsirengti, apšildyti. Reikia įsigyti kiaušinėlių, pašaro ir vandens. Be to, mūsų ūkis orientuotas į maisto rinką, tad čia investicijos beribės. Gali kišti pinigus į marketingą, tyrimus, pakuočių kūrimą“, – aiškina Greta.

Vis dėlto ji patikina, kad, norint pradėti auginti svirplius, užtenka apie 5 tūkst. eurų. „Verslo su tokiu kapitalu nepadarysi, bet paragauti užteks“, – priduria moteris.

Pora prasitaria, kad uždirbti iš svirplių pavyksta, bet kol kas visą uždarbį tenka investuoti. „Vykdome veiklą, uždirbame, bet viską investuojame. Kol kas žiūrime į ateitį ir tikimės, kad vėliau iš šios veiklos gyvensime. Dabartinės patalpos yra tarsi eksperimentas. Turime planų plėstis. <...> Esame nusipirkę sklypą ir netolimoje ateityje tikimės pradėti patalpų statybą. Dabartinis tikslas – pažiūrėti, kaip kavinėse žmonės priims svirplius, ar juos valgys, kaip mūsų klientai pirks šiuos vabzdžius“, – atvirauja verslininkai.

Jie sako, kad plėstis būtų galima ir sparčiau, bet svirplių augintojams valstybė jokios paramos nesuteikia.

„Tai labai opi problema, nes kol kas svirplių augintojai negali gauti jokios paramos. Kiek teko bendrauti su Žemės ūkio ministerijos bei Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovais, kvietimų teikti paraiškas jauniems verslams, jauniems ūkininkams yra įvairiausių, bet mes negalime pretenduoti nė į vieną iš jų, nes svirpliai nėra apskaityti jų sistemoje. Mes, kaip augintojai, negalime jiems deklaruoti savo derliaus“, – ūkininkavimo sunkumus vardija pora.

Svirplius skaičiuoja kilogramais

Šiuo metu ūkyje pora įdarbinusi per 600 tūkst. svirplių, tačiau, kaip patys sako, vabzdžius skaičiuoja ne vienetais, o kilogramais. Per 1,5 mėnesio ūkininkams pavyksta užauginti iki 100 kilogramų svirplių. Termiškai apdorojus iš 100 kilogramų telieka apie 30 kilogramų.

„Svirplių auginimo ciklas yra 1,5 mėnesio. Su dabartiniais turimais pajėgumas per 1,5 mėnesio svirplių derlius gali siekti nuo 70 iki 100 kilogramų. Svirplys galėtų gyventi ir iki 3 mėnesių, bet optimalus laikas yra 1,5 mėnesio. Tokio amžiaus svirpliai pradeda dėti kiaušinėlius. Kai juos padeda, svirplius surenkame“, – pasakoja Vaidas.

Visi svirpliai auga plastikinėse dėžėse, o jose pridėta kiaušinių indelių. Jie svirpliams atstoja namus. Nors iš pažiūros atrodo nesunku, svirplių auginimas reikalauja specifinių žinių, todėl, Vaido teigimu, yra tekę ne kartą atsisveikinti su svirplių vadomis.

„Svirpliai turi būti laikomi labai steriliai, kad nebūtų jokių bakterijų ar nešvarumų. Svirpliai yra labai lepūs ir imlūs ligoms. Pačioje pradžioje, kol mokėmės auginti, teko jų ir prarasti. Svirpliai jautrūs ir temperatūros pokyčiams. Negerai, kai per karšta, kai per didelė drėgmė. Yra buvę, kad dėl per didelės drėgmės svirpliai ėmė gaišti“, – sako Vaidas.

Ūkininkai svirplius šeria specialiai tam skirtu pašaru, o girdo suvalkietišku vandeniu iš čiaupo, kuris kuo puikiausiai tinka ir vabzdžiams. Vieno mėnesio 2 kilogramų vabzdžių būriui per dieną reikia maždaug vieno puodelio pašaro.

„Svirpliai minta specialiu pašaru, bet jiems tinka ir salotų lapai, įvairūs vaisiai. Bet didelį kiekį svirplių maitinti vaisiais būtų sunku. Be to, dėl tropinio klimato patalpose atsirastų muselių, todėl svirplius šeriame tam skirtu pašaru“, – aiškina svirplių augintojas.

Dėl aukštų kainų nesibaimina

Nuėmus derlių pirmiausia svirpliai užšaldomi. Vėliau apie 10 minučių apverdami, tada 10 valandų džiovinami. Taip paruoštus svirplius jau galima patiekti kaip alternatyvą užkandžiams arba iš jų gaminti miltus, o jų naudojimo galimybės labai plačios – galima įmaišyti į kepinius, salotas, kokteilius.

Greta ir Vaidas iš svirplių gamina įvairius produktus. Klientams jie siūlo keturių skonių kepintų svirplių, pusryčių granolą, kurioje yra smulkintų svirplių, svirplių prieskonius bei svirplių miltus.

Produktų kainos nėra itin žemos. 25 g džiovintų svirplių pakelis kainuoja 3,95 euro, 15 g prieskonių su svirpliais – 1,65 euro, 250 g svirplių granolos pakelis – 4,60 euro, o 100 gramų svirplių miltų – 12,9 euro.

„Tų, kurie bijo didelių kainų, visada klausiame, kas jiems brangiau: ar sveikata, ar produktai, kuriuos valgo. Kiek galima maitintis perdirbu maistu, pusgaminiais, riebiais gaminiais, dešromis? Taip, visa tai pigiau, bet ar sveikiau – čia jau kitas klausimas“, – sako moteris.

Greta įsitikinusi, kad svirplys privalo atsirasti kiekvieno lietuvio racione. „Jų maistinė vertė labai didelė. Tai gyvūninės kilmės baltyminis maistas, todėl lengvai įsisavinamas. Pavyzdžiui, 100 g mūsų svirplių yra 67,7 g baltymų. Be to, svirpliai turi B12 vitamino, geležies, kalcio, skaidulinių medžiagų“, – aiškina ji.

Jaunieji ūkininkai pasakoja iš svirplių miltų darantys ledus, kepantys keksiukus, duoneles, gaminantys padažus bei svirpliais gardinantys trintas sriubas.

Kepintų svirplių ir mes paragaujame. Pirmas įspūdis lyg suvalgius traškutį. Pats svirplys neturi ryškaus skonio, šiek tiek primena riešutą. Bet dėl svirplių išvaizdos ne kiekvienas susigundys jų paragauti.

„Mes niekada nesistengiame kovoti su žmonių nuomone. Jei sako, kad fui, neskanu, ar labai bijo paragauti, mes sakome, kad viskas gerai. Mintį, kad valgai vabzdį, reikia prisijaukinti. Kai pirmą kartą lankėmės svirplių ūkyje, jautėmės gerai, bet kai reikėjo jų paragauti, teko lažintis iš 50 eurų, ar išdrįsime. Tikrai nebuvo taip paprasta. O dabar juos kasdien valgome“, – sako Greta.

Žmonės perka, bet nežinia – dėl skonio ar iš smalsumo

Pietryčių Azijos šalių gyventojams valgyti vabzdžius nėra keistenybė, o štai lietuviai į svirplius kol kas žiūri atsargiai. Greta pabrėžia, kad svirplių paragauti drįsta ne visi – net ir patys artimiausi giminaičiai nesiryžta.

„Yra tėvelių, kitų giminių, kurie iki šiol nėra paragavę svirplio, nors ir supranta jų naudą organizmui. Paprasčiausiai jiems nedrąsu. Tačiau palaikymą jaučiame didžiulį, be jo nebūtume net pradėję. Tai ateities maistas, todėl dedame visas pastangas, kad tas ateities maistas būtų valgomas ne rytoj, o šiandien“, – sako Greta.

Ji įsitikinusi, ateityje svirplius lietuvio lėkštėje matysime vis dažniau. „Jei nemanytume, kad lietuviai pamėgs svirplius, šio verslo net nebūtume pradėję. Esame 100 proc. įsitikinę, kad svirpliai patiks ir mūsų šalies gyventojams“, – įsitikinusi pašnekovė.

Nors kai kurie ir bijo paraugti svirplių, Greta sako, kad vos kelis mėnesius šiuos produktus parduodanti jų įmonė užsakymų skaičiumi nesiskundžia.

„Pardavimu užsiimame vos 3–4 mėnesius. Paklausa kol kas labai didelė, tik nežinome, ar tai iš smalsumo, ar susiję su tam tikromis aplinkybėmis, pavyzdžiui, futbolo čempionatu, Joninėmis, Tėvo diena. Susidomėjimą jaučiame, todėl tikimės, kad paklausa augs.

Be to, planuojame dalyvauti mugėse, keletas restoranų jau sutiko pirkti mūsų produkciją. Vieni svirplius pardavinės kaip užkandžius prie gėrimų, kiti restoranai netgi į savo meniu mūsų svirplius įtraukė“, – pasakoja Greta.

Dalį produkcijos, gavę reikiamus leidimus, jaunieji ūkininkai jau rudenį planuoja vežti į užsienį.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt