Verslas

2021.06.29 05:30

Lietuvė paskolą būstui Vilniuje įsigyti gavo Vokietijoje – per kelerius metus sutaupys tūkstančius eurų

Jonas Deveikis, LRT.lt2021.06.29 05:30

Už būsto paskolas lietuviai sumoka net keliolika tūkstančių eurų daugiau nei kitų Europos Sąjungos šalių piliečiai. Viena išeičių – būstui Lietuvoje įsigyti skolintis užsienyje, tačiau tai pavyksta tik vienetams.

Nekilnojamojo turto sandoriams kaitinant rinką, auga ir bankų suteikiamų paskolų skaičius. Šių metų gegužę bankų valdomų būsto paskolų portfelis išaugo iki 9,5 mlrd. eurų, o tai yra beveik milijardu eurų daugiau nei prieš metus.

Nors paskolų portfelis auga, skolintis būstui šalies gyventojams vis dar tenka aukštesnėmis palūkanomis nei kitose euro zonos šalyse.

Remiantis Lietuvos banko informacija, 2021 m. balandžio mėn. vidutinė palūkanų norma būstui įsigyti Lietuvoje siekė 2,18 proc., o kitose euro zonos šalyse vidurkis siekė 1,32 proc. Taigi, šalies gyventojai už būsto paskolas susimoka tūkstančiais eurų daugiau nei kitų euro zonos šalių gyventojai.

Pavyzdžiui, būstui įsigyti 100 tūkst. eurų trisdešimčiai metų su 2,18 proc. metine palūkanų norma pasiskolinęs asmuo per visą paskolos laikotarpį bankui sumokės 36,3 tūkst. eurų palūkanų. Jeigu tokiam žmogui pavyktų pasiskolinti už euro zonoje esantį vidurkį – 1,32 proc., per tokį pat laikotarpį bankui tektų sumokėti 15 tūkst. eurų mažiau – 21,1 tūkst. eurų.

Siekiant sutaupyti, viena iš išeičių – būstui Lietuvoje įsigyti skolintis iš užsienyje esančių bankų. Teoriškai tokia galimybė egzistuoja, tačiau tikėtina, kad paskolą gautų tik vienetai.

Paskolą Vokietijoje gavo už 1,48 proc. palūkanų

Vokietijoje gyvenanti lietuvė Rima pasakoja dar 2020 m. nusprendusi Vilniuje įsigyti būstą, tačiau pažvelgusi į bankų pasiūlymus nusprendė paskolos prašyti Vokietijoje esančių finansų įstaigų.

„Prieš imdama paskolą pasidomėjau, kokios yra sąlygos Lietuvoje ir Vokietijoje. Krito į akį, kad paskolos palūkanos Lietuvoje yra daug didesnės negu Vokietijoje. Pasidomėjome, kad Lietuvoje paskolą geriausiu atveju būtų galima gauti su palūkanomis, kurios siektų apie 2 proc.“, – pasakoja Rima.

Dėl paskolos būstui ji teigė kreipusis į keletą bankų Vokietijoje, o teigiamą atsakymą jai davė bankas „Raiffeisen bank“, kurio klientė yra ir ji pati. Bankas būstui Vilniuje įsigyti moteriai suteikė 105 tūkst. eurų paskolą.

„Paskolą gavome 14 metų su metinėmis palūkanomis, kurios siekia 1,48 proc. Jos yra šiek tiek didesnės negu vidurkis Vokietijoje, tačiau vis tiek mažesnės nei Lietuvoje. Taip pat bankui įkeitėme Vokietijoje turimą būstą“, – teigia Rima.

Jeigu identiško dydžio paskolą moteris būtų ėmusi Lietuvoje, o paskolos palūkanų metinė norma atitiktų šalies vidurkį (2,18 proc.), per 14 metų moteris bankui būtų sumokėjusi 5,6 tūkst. eurų daugiau.

Lietuvos bankas: teoriškai galima, praktiškai neįmanoma

Lietuvos banko Kredito ir draudimo paslaugų priežiūros skyriaus vyriausioji teisininkė Justina Tarasevičienė sako, kad teisės aktai nenumato jokio draudimo skolintis kitoje valstybėje.

„Kai paskola teikiama kitoje šalyje, pavyzdžiui, asmuo pats susiranda banką kitoje valstybėje, tokiu atveju bus laikoma, kad paskola teikiama ne Lietuvoje, ir asmeniui bus taikomi tos šalies kredito teikimo reikalavimai“, – pažymi J. Tarasevičienė.

Nors gauti tarpvalstybinę paskolą teoriškai ir įmanoma, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojo patarėjas Tomas Garbaravičius tikina, kad tikimybė gauti tokią paskolą praktiškai yra neįmanoma.

„Galimybė gauti būsto paskolą tikrai egzistuoja, tačiau tikėtina, kad atsakymas dažniausiai būtų neigiamas, nebent paskola būtų labai didelė arba banko klientas būtų labai ypatingas“, – sako ekonomistas.

T. Garbaravičius akcentuoja, jog mažai tikėtina, kad tarpvalstybinės būsto paskolos ateityje taps įprastu reiškiniu.

„Pirma, tarpvalstybinį skolinimą stabdo mažos Lietuvos būsto paskolų rinkos apimtys, jos nesudaro prielaidų masto ekonomijai atsirasti. Antra, bet kuris skolintojas turi valdyti savo riziką ir pažinti, suprasti vietinę būsto rinkos situaciją bei praktinius, administracinius su NT įkeitimu, išieškojimu ir blogų paskolų valdymu susijusius aspektus. Trečia, būsto kreditai visose ES šalyse yra stipriai reglamentuota finansinė paslauga su itin stipria vartotojo apsauga, todėl, skolinimo apimtims padidėjus, užsienio kredito davėjui tektų registruoti veiklą Lietuvoje ir laikytis Lietuvoje galiojančių su nekilnojamuoju turtu susijusių kredito įstatymų ir kitų vartotojų teisių apsaugos reikalavimų“, – teigia ekonomistas.

Be to, anot T. Garbaravičiaus, vartotojui visada patogiau bendrauti ir ginti savo teises su tiesiogiai Lietuvoje veikiančiu kredito davėju, kuris, be kita ko, yra tiesiogiai prižiūrimas vietinių priežiūros institucijų.

Paklaustas, ar yra žmonių, kurie būstui Lietuvoje įsigyti gavo paskolą užsienyje, ekonomistas pažymėjo, kad Lietuvos bankas tokių duomenų neturi.

„Teko girdėti, kad užsienio bankai yra suteikę pavienių didelių būsto paskolų Lietuvos gyventojams, jų privačios bankininkystės paslaugų klientams, tačiau Lietuvoje registruotam NT įkeisti ir kitiems praktiniams bei administraciniams vietiniams veiksmams atlikti buvo samdomi vietos bankai“, – sako ekonomistas.

Lietuvos bankas taip pat pataria – norintiems skolintis užsienyje reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kokia kalba bus sudaroma paskolos sutartis ir kokia kalba bus komunikuojama.

„Taip pat reikia įsivertinti riziką, kad paskolos santykiams bus taikomi tos valstybės teisės aktų reikalavimai, taigi ir sutarčiai bus taikoma kitos šalies teisė. Be to, svarbu įsivertinti riziką, kad priežiūros institucija, kuri prižiūrės kredito davėją, taip pat nagrinės vartotojų skundus, bus atitinkamos valstybės kompetentinga institucija“, – atkreipia dėmesį Lietuvos banko specialistė J. Tarasevičienė.

Paskolų palūkanos mažėtų

Finansų ir kreditų valdymo asociacijos vadovas Marius Jansonas taip pat pažymi, kad fiziniam asmeniui paskolą gauti užsienyje yra beveik neįmanoma.

„Įmonės gali gauti, tačiau fizinis asmuo – ne. Tikėtina, kad užsienyje veikiantys bankai nesutiktų išduoti paskolos, nes hipoteką reikėtų įkeisti Lietuvoje.

Be to, gali būti užkulisinių susitarimų tarp bankų. Esu girdėjęs, kad Anglijoje gyvenantys lietuviai prašydavo paskolos būstui Lietuvoje įsigyti, tačiau jie būdavo siunčiami į mūsų skandinaviškus bankus. Manau, kad yra kažkokie susitarimai“, – svarsto M. Jansonas.

Jo teigimu, tikėtina, kad, sudarius galimybę lietuviams skolintis užsienio šalyse, palūkanų normos mažėtų.

„Puse lūpų kalbame su Lietuvos banku, kad to reikia. Jeigu gyvename atviroje rinkoje, tai turėtų būti galima ir iš bet kurio banko Lietuvoje pasiskolinti. Lietuviams tai būtų itin aktualu, nes šalyje turime mažai bankų, o jie diktuoja sąlygas.

Labai geras pavyzdys buvo su banku „Luminor“. Kada Lietuvoje veikė bankai SEB, „Swedbank“, „Nordea“ ir DNB, palūkanos buvo apie 2 proc., tačiau, pastariesiems dviem bankams susijungus į banką „Luminor“, iš karto banko marža pašoko puse procento. Paskui atėjo į skolinimo rinką „Citadele“ ir iš karto numušė būsto paskolų maržą 0,3 proc., paskui atėjo Šiaulių bankas ir paskolų marža krito iki 1,85–1,9 proc.“, – aiškina M. Jansonas.

Lietuvoje veikiantys bankai paskolas išduoda tik saviems

LRT.lt kreipėsi į 4 Lietuvoje veikiančius bankus, ar jie patys išduoda būsto paskolas ne Lietuvos gyventojams, kurie būstą nori įsigyti taip pat ne Lietuvoje.

Banko „Luminor“ būsto kredito produkto vadovas Andrius Kvakšys teigia, kad bankas teikdamas paskolas su nekilnojamojo turto įkeitimu fiziniams asmenims visuomet atsižvelgia į 2 kriterijus: ar asmuo turi tiesioginį ryšį su Lietuva (t. y. čia gyvena, dirba, yra sukūręs šeimą ar pan.) ir ar perkamas ir įkeičiamas turtas yra Lietuvoje.

„Jei šie kriterijai netenkinami, labai tikėtina, jog paskolos nesuteiksime. Kita vertus, nepastebime, kad tokių užklausų kiekis būtų reikšmingas – tai vienetiniai, visiškai atsitiktiniai atvejai“, – pažymi A. Kvakšys.

Banko „Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius pažymi, kad „Swedbank“ Lietuvoje nefinansuoja nekilnojamojo turto pirkimo užsienyje.

„Paklausos finansuoti būsto įsigijimą užsienyje nejaučiame, gyventojai tokio poreikio neturi. Užsienio šalių piliečiai į banką dėl būsto finansavimo nesikreipia“, – sako jis.

Banko „Citadele“ atstovė Jovita Bazevičiūtė pažymi, jog bankas minėtų būsto įsigijimo sandorių nefinansuoja, ji pataria, kad asmuo kreiptųsi į kredito įstaigą toje šalyje, kurioje yra įsigyjamas turtas ir kurioje jis bus įkeičiamas bankui kaip kredito grąžinimo užtikrinimo priemonė.

Banko SEB atstovė Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė aiškina, kad kiekvienas būsto kredito suteikimo atvejis yra individualus: „Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai ir sprendimas priimamas atsižvelgus į su konkrečiu atveju susijusių aplinkybių visumą“, – komentuoja SEB banko atstovė.

Kupšys: jūsų mandagiai paprašys grįžti į gimtąją šalį

Asociacijos už sąžiningą bankininkystę vadovas Kęstutis Kupšys tikina, kad neturintiems jokių ryšių su užsienio šalimi tikėtis joje gauti būsto paskolą butui Lietuvoje įsigyti šansų nėra.

„Sėkmingų atvejų nesu girdėjęs. Galėtų pavykti nebent žmonėms, kurie turi ryšių su abiejomis šalimis. Pavyzdžiui, jeigu esate Lietuvos pilietis, bet dirbate gerai žinomoje Vokietijos bendrovėje, ji jums moka pinigus į Vokietijos banke esančią jūsų sąskaitą, tuomet Vokietijoje esantis bankas galbūt ir galėtų pradėti svarstyti galimybę jums suteikti paskolą.

Tačiau atėjus iš gatvės jums užsienio šalyje net sąskaitos nepavyks lengvai atsidaryti, o ką jau kalbėti apie būsto paskolą. Jeigu dabar nuvažiuotumėte į Vokietiją ir neturėdamas jokių ryšių su šia šalimi paprašytumėte suteikti paskolą būstui, jūsų mandagiai paprašytų grįžti į gimtąją šalį ir nekvaršinti jiems galvos“, – sako K. Kupšys.

Tikimybę gauti būsto paskolą užsienyje, anot K. Kupšio, galėtų padidinti ir tai, jei asmuo Vokietijoje turėtų nekilnojamojo turto ir galėtų jį įkeisti bankui.

Vis dėlto asociacijos vadovas pažymi, kad bankiniame sektoriuje tarp šalių egzistuoja dideli barjerai.

„Bankiniame sektoriuje tarp šalių egzistuoja dideli barjerai ir bankai suras paaiškinimą, kodėl tokie barjerai egzistuoja ir kodėl juos yra sunku perlipti. Europos Sąjungoje yra užtikrinamas prekių ir paslaugų judėjimas, tačiau specifinės paslaugos, kurios reikalauja detalaus kliento pažinimo ir pasitikėjimo, jos negali būti taip lengvai perkeliamos, kaip kitos paslaugos. Man apsikirpti Vokietijoje būtų vieni niekai, kaip ir Vokietijos kirpėjui man suteikti tokią paslaugą būtų vienas malonumas. Tačiau kai kalbame apie finansines paslaugas, skolinimą, tai yra daug sudėtingiau.

Net jei norėtumėte turėti indėlį kitos šalies banke, reikėtų pasiruošti, kad bus priekabus tikrinimas, nes daug kam gali kilti įtarimų, kodėl nesinaudojate Lietuvoje veikiančių bankų paslaugomis. Jeigu žmonės nori naudotis kitų šalių bankais, tai vis dar mums yra egzotika. Net 90 proc. europiečių nesinaudoja užsienio bankų paslaugomis“, – sako K. Kupšys.

Palūkanų norma Lietuvoje šiuo metu yra didesnė nei 14 euro zonos šalių

Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas Paulius Morkūnas, apžvelgdamas būsto paskolų palūkanų normas Lietuvoje, pažymi, kad, vertinant ilgąjį laikotarpį, būsto paskolų palūkanų normos šiuo metu tebėra istoriškai žemo lygio.

„Žemiausias palūkanų normų lygis (1,7 proc.) buvo fiksuotas 2015 m., paskui palūkanų normos paaugo iki 2,4 proc. 2019 m., tačiau vėliau vėl pradėjo mažėti ir šiuo metu siekia 2,2 proc. Palyginti su kitomis euro zonos valstybėmis, būsto paskolų palūkanų norma Lietuvoje šiuo metu yra didesnė nei 14 euro zonos šalių ir mažesnė nei kitose 4 šalyse“, – aiškina ekonomistas.

Vis dėlto jis atkreipia dėmesį, kad panašios palūkanų normos vyrauja visose Baltijos šalyse, t. y. svyruoja tarp 2,2–2,5 proc., o tai rodo, kad Lietuvoje palūkanų normos yra artimos regiono vidurkiui.

„Būsto paskolų palūkanų norma priklauso nuo finansavimo išlaidų, įkainojamos skolininkų rizikos, administracinių kaštų, konkurencinės aplinkos ir kitų veiksnių. Pastaruoju metu mažėjančią palūkanų normą galima sieti ir su aktyvesne konkurencine aplinka – 2020 m. padaugėjo kredito įstaigų, teikiančių reikšmingas būsto paskolų sumas, augančią konkurenciją pastaruoju metu taip pat rodė Lietuvos banko atliekamos bankų apklausos rezultatai“, – sako P. Morkūnas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt