Verslas

2021.06.23 20:59

Dujų kainos šuoliu stebisi ir buvęs konservatorių ministras: tai nebe laisva, o laukinė rinka

Marius Jokūbaitis, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2021.06.23 20:59

Nuo liepos pradžios daugeliui Lietuvos gyventojų sąskaitos už elektrą ir dujas išaugs, o labiausiai tai pajus dujų, kurių kaina kai kam kils iki 50 proc., vartotojai. Brangimo priežastys žinomos, jos – toli nuo Lietuvos, tačiau ne visi sutinka, kad galimybių kainų augimą pristabdyti nebuvo.


Dujų kainų augimas aiškinamas keleriopai. Pastaroji žiema buvo šalta, pavasaris – vėlyvas, todėl dujų rezervuarai Europoje gerokai ištuštėjo. Suskystintos gamtinės dujos pabrango ir dėl padidėjusio poreikio Kinijoje, kurioje gamyba grįžo į vėžes, o pati šalis už dujas gali mokėti brangiau.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) sprendimu, visuomeninio elektros tiekimo kaina nuo liepos 1 d. pabrangs apie 8 proc., o dujų kaina namų ūkiams kils 26–50 proc. VERT pirmininkas Renatas Pocius aiškina, kad kaina potencialiai galėjo būti netgi didesnė.

„Nuo praėjusių metų balandžio-gegužės mėnesių, kuomet gamtinių dujų importo kaina siekė apie 5 eurus už megavatvalandę, šiandien turime jau 25 eurus už megavatvalandę. Tai reiškia, kad gamtinių dujų importo kaina padidėjo penkis kartus. Negana to, dar pasitikrinome, kokia biržos kaina, jeigu tarifas buitiniams vartotojams būtų skaičiuojamas šiandien – iki metų pabaigos prognozuojama importo kaina yra 28 eurai už megavatvalandę. Kitaip tariant, ji dar išaugo, palyginus su tuo, ką mes įtraukėme į tarifą buitiniams vartotojams antram pusmečiui“, – LRT RADIJUI sakė R. Pocius.

Dar viena kainodarai nepalanki aplinkybė yra sustojęs norvegiškų dujų tiekimas dėl praėjusiais Hammerfesto suskystintų gamtinių dujų gamykloje kilusio gaisro, dėl kurio tęsiasi neplaninis remontas. Lietuvai tenka dujas įsivežti iš tolimesnių šalių, tokių kaip Jungtinės Amerikos Valstijos ar Trinidadas ir Tobagas.

Tuo tarpu prie elektros kainų šuolio labiausiai prisidėjo pakilusios kainos tarptautinėse biržose, sakė valstybės įmonės „Ignitis“ atstovas Lukas Zadarackas.

„Labiausiai lėmė kelios priežastys. Pirmiausia, tai kainų pokyčiai Europos dujų biržose, nuo kurių priklauso ir įsigijimo kaina Lietuvoje. Ją didele dalimi lėmė mažėjantis COVID-19 pandemijos poveikis ekonomikai ir iš to sekančios optimistiškesnės nuotaikos dėl ūkio atsigavimo visame pasaulyje. Taip pat viena iš priežasčių yra užsitęsusi itin šalta žiema Europoje ir dėl to gerokai tuštesnės požeminės dujų saugyklos. Kalbant apie elektros kainų pokyčius, jiems didžiausią įtaką turėjo beveik 19 proc. išaugusios elektros įsigijimo kainos „NordPool“ biržose. Būtent į tai atsižvelgė VERT, nustatydama rinkos kainą antrajam šių metų pusmečiui“, – teigė L. Zadrackas.

Dėl kylančių kainų socialdemokratų frakcija situacijos paaiškinimui pasikvietė ir VERT pirmininką R. Pocių. Jog situacija beprecedentė, tvirtina ir buvęs energetikos ministras konservatorių ir liberalų Vyriausybėje Arvydas Sekmokas.

„Didžiausias iki šiol stebėtas, bent jau mano atsimenamas, kainų augimas buvo uždarius Ignalinos atominę – elektros kainos pakilo 30 proc. Tai buvo didžiulis smūgis rinkai ir visuomenės įsivaizdavimui apie rinką. Toks 50 proc. kainų augimas rodo, kad Vyriausybė visiškai nusišalina nuo kainų politikos ir paleidžia ne laisvą, bet laukinę rinką. Turėtume visų pirma pasižiūrėti į tai, kokie išlieka pelnai energetikos įmonių, ir ką Vyriausybė daro, tai ima dividendus, pakankamai didelius, skaičiuojamus milijonais. Tuo tarpu vartotojams ši našta uždedama“, – LRT RADIJUI komentavo A. Sekmokas.

„Ignitis grupė“ kovą skelbė, jog už praėjusius 2020-uosius metus išmokės 85 mln. eurų dividendų.

VERT vadovas nesenai dalyvavo susitikime prezidentūroje, jame kalbėta apie įstatymo pataisas, kurios leistų rinkos reguliatoriui kainas didinti nuosaikiau ir augimą išskirstyti ilguoju laikotarpiu. Tuo tarpu R. Pocių išsikvietę socialdemokratai kritikuoja Vyriausybę. Pasak frakcijos Seime nario Eugenijaus Sabučio, „tikrai yra svertų“, kaip dėl išorinių aplinkybių pakilusių kainų naštą galima būtų sumažinti Lietuvos vartotojams.

„Tie patys minimi viršpelniai, kitos sudedamosios kainos dalys, kurios gali būti reguliuojamos. Galėjo būti atsisėsta, pakalbėta ir tai puikiai pristatyta visuomenei. Dabar politikai klausinėja vieni kitų, tarybos pirmininko, ministrės pirmininkės, bet atsakymų nesulaukiama, dėl to ir kyla toks ažiotažas. Kai ateina metų pabaiga, bet kuri Vyriausybė pateikia valstybės įmonių statistiką ir džiaugiasi: „pažiūrėkite, koks didelis pelnas“. Ir visa tai, aišku, priskiria savo nuopelnams – jie valdžioje ir neva jie puikiai valdo tas įmones. Bet jeigu puikus valdymas susiveda į tai, kad buitiniams vartotojams pakeliami tarifai, tai tą padaryti tikrai nesudėtinga“, – sakė E. Sabutis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.