Verslas

2021.06.22 11:27

Seimas apsisprendė dėl biudžeto tikslinimų: daugiau lėšų šalies saugumui, atsigavimui po pandemijos

atnaujinta 13.25
Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2021.06.22 11:27

Seimas po balsavimo antradienį pritarė patikslintam valstybės biudžetui. Pakoregavus biudžetą, jame numatomas mažesnis deficitas ir didžiausias dėmesys skiriamas šalies saugumui bei atsigavimui po pandemijos.

Po galutinio balsavimo už pakoreguotą biudžetą balsavo 75 Seimo nariai, prieš buvo 2, o susilaikė 35 parlamentarai.

Balsuojant dėl privalomojo sveiktos draudimo fondo (PSDF) biudžeto, Seimo nariai taip pat pasisakė už. Korekcijas palaikė 84 parlamentarai, prieš buvo vienas, susilaikė 30 Seimo narių.

Balsuojant dėl „Sodros“ biudžeto už pasisakė 89 Seimo nariai, prieš balsavusiųjų nebuvo, susilaikė 15 parlamentarų. Pasiūlymui pritarta.

Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, didžiausias dėmesys biudžete skiriamas atsigavimui po COVID-19 pandemijos. Būtent ši situacija ir paskatino korekcijas.

„Pagrindinės pokyčių priežastys buvo susijusios su COVD-19 situacija, kai tam tikri poveikiai truko ilgiau, nei buvo prognozuota“, – pristatydama biudžetą teigė G. Skaistė.

Anot jos, pagrindinė žinia – numatomas biudžeto deficitas bus gerokai mažesnis. Pasak jos, biudžetas tikslinamas siekiant suvaldyti pandemijos pasekmes ir finansuoti verslą bei gyventojus pasibaigus karantinui, kad būtų galima sklandžiai grįžti į normalų gyvenimą.

Numatoma, kad ekonomika augs 4,1 proc. Skaičiuojama, kad valstybės biudžeto pajamos didės 613,1 mln. eurų, iš kurių 382,4 mln. eurų – pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio dėl didesnio gyventojų vartojimo ir atidėtų mokesčių.

Finansavimas savivaldybėms didėja 141 mln. eurų.

Atnaujintame biudžete taip pat mažėja valdžios sektoriaus deficitas ir skola. Deficitas, remiantis atnaujintu projektu, turėtų siekti 6,9 proc. BVP. Anksčiau buvo prognozuojamas 8,4 proc. deficitas.

Pagrindinis dėmesys atnaujintame biudžete skiriamas sveikatos apsaugos sričiai: vakcinoms, medikų priedams, įrangai ir testavimui. Tam numatyta 253,9 mln. eurų. Taip pat dalis lėšų skiriama socialinei sričiai – 238,5 mln. eurų.

Taip pat, reaguojant į saugumo situaciją, didelis dėmesys skiriamas valstybės sienos apsaugai ir Lietuvos finansiniams įsipareigojimams NATO. Atnaujinus ekonomikos augimo prognozes, papildomai reikėjo numatyti 20,7 mln. eurų šiai sričiai. Siekiant stiorinti sienos su Baltarusijos saugumą, numatyta dar 15,9 mln. eurų.

„Sodrai“ iš valstybės biudžeto numatyta 60 mln. eurų kompensuoti ligos išmokas, padidėjusias dėl pandemijos. Papildomai medikams numatyta beveik 75 mln. eurų. Dar 37,2 mln. eurų numatyta PSDF biudžeto rezervui papildyti.

Iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) šiemet numatyta apie 150 mln. eurų investicijų, vienišo asmens išmokai ir neįgaliųjų įdarbinimui – apie 30 mln. eurų.

Tačiau numatomos pajamos iš visų pagrindinių mokesčių didėja.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pajamos didinamos 382 mln. eurų, pelno mokesčio – 40 mln. eurų, akcizų – 30 mln. eurų, gyventojų pajamų mokesčio – 232 mln. eurų. Taip pat didinamos pajamos iš dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų ir didėja 25 mln. eurų.

Dėl laikinos PVM lengvatos maitinimo, kultūros ir sporto sektoriams šiemet nebus surinkta 36,5 mln. eurų.

Vyriausybė biudžeto deficitui finansuoti ir kitoms reikmėms šiemet ketina pasiskolinti 5,7 mlrd. eurų – apie 0,4 mlrd. eurų daugiau nei buvo planuojama gruodį (5,3 mlrd. eurų).

Papildomus 600 tūkst. eurų prašytą skirti ugniagesiams

Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Vytautas Bakas atkreipė dėmesį, kad biudžete prašoma rasti dar 600 tūkst. eurų ugniagesiams, siekiant atlyginti už praėjusį laikotarpį ir likusius metus, dirbant sudėtingomis sąlygomis. Tokį siūlymą pateikė 52 Seimo nariai.

Reaguodama į pateiktą siūlymą, G. Skaistė teigė, kad iš Vyriausybės rezervo buvo skirta papildomai daugiau kaip 380,5 tūkst. eurų ugniagesiams, kurių vykdoma veikla susijusi su COVID-19 pandemija.

„Todėl šiam jūsų siūlymui siūlome nepritarti“, – apibendrino G. Skaistė.

Reaguodamas į ministrės teiginius, Darbo partijos atstovas Vytautas Gapšys akcentavo, kad pasitaiko situacijų, kai atskirti, ar darbuotojo veikla susijusi su COVID-19, gana sudėtinga, todėl, jo vertinimu, būtų tikslingiau skirti prašomus 600 mln. eurų.

Prieš pasiūlymą kalbėjęs Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas teigė suprantantis Seimo narių susirūpinimą, tačiau pridūrė, kad Vyriausybė yra pateikusi sprendimą ir įsipareigojimą skirti lėšas.

„Čia nėra, kaip nepritarti Seimo narių išsakytam rūpesčiui. Visi puikiai suprantame, kad PAGD turime suteikti pagalbą, kad jie galėtų suteikti pagalbą mums“, – tvirtino M. Majauskas ir ragino laikytis Vyriausybės pozicijos.

Po balsavimo šiam siūlymui nebuvo pritarta.

Taip pat papildomų lėšų buvo prašoma ir ugniagesių gelbtojų darbo užmokesčio didinimui, kuris buvo priimtas dar praėjusiais metais padidinus koeficientą. Kaip akcentavo „valstietis“ V. Ąžuolas, nors koeficientas ir buvo padidintas, lėšų biudžete valdantieji nenumatė.

Reaguodama į pastabą G. Skaistė akcentavo – dabartinė Vyriausybė skiriamo finansavimo nemažino, tad lėšos nebuvo skirtos dar ankstesnės Vyriausybės. Jos teigimu, Vyriausybė pasiūlymui pritarė iš dalies ir šiam tikslui papildomai numatė 2,9 mln. eurų.

„Valstietė“ Laima Nagienė ragino vis dėlto ragino balsuoti už visą prašomą sumą – 4,5 mln. eurų. To prašė ir pasiūlymo autorius V. Ąžuolas.

Vis dėlto po balsavimo už didesnės sumos skyrimą nubalsuota nebuvo – pasiūlymui nepritarta.

Balsuodamas Seimas pritarė Vyriausybės suformuluotam pasiūlymui.

Atlyginimus siūlyta kelti pedagogams ir dėstytojams

„Valstietis“ Eugenijus Jovaiša teikė siūlymą 10 proc. didinti darbo užmokestį pedagogams, tačiau G. Skaistė atkreipė dėmesį, kad, koreguojant biudžetą dėmesys skiriamas COVID-19 pandemijai suvaldyti, nauji ilgalaikiai įsipareigojimai nėra priimami. Dėl šios priežasties Vyriausybė pasiūlymui nepritarė.

Lietuvos regionų frakcijoje dirbantis Remigijus Žemaitaitis stebėjosi ministrės teiginiais, tvirtindamas, kad anksčiau nebuvo teigiama, jog biudžetas koreguojamas dėl COVID-19 pandemijos. Jis ragino priimti pakeitimus, siekiant įgyvendinti nuostatą, kad pedagogas – prestižinė profesija.

„Gėdos reikėtų turėti“, – reaguodamas į ministrės argumentus teigė R. Žemaitaitis.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Šiukgždinienė atkreipė dėmesį, kad per pandemiją pedagogams buvo rasta papildomų lėšų. Ji taip pat tvirtino, kad apie pedagogo prestižiškumą buvo kalbama jau kelerius metus, tačiau veiksmų nebuvo imtasi.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė juokavo, kad taip pat intensyviai galėtų dalyvauti ir sprendžiant dėl nacionalinio švietimo susitarimo. Premjerė pabrėžė – apie galimas biudžeto korekcijas dėl pandemijos buvo kalbama jau anksčiau, todėl to korekcijomis ir siekiama.

Pasiūlymui po balsavimo Seimas nepritarė.

E. Jovaiša taip pat teikė siūlymą atlygnimus 10 proc. didinti ir dėstytojams. Išsakyti argumentus S. Jovaiša teigė atsisakantis, nes esą jie akivaizdūs.

Finansų ministrė pabrėžė, kad dabartinė Vyriausybė finansavimo švietimo sričiai nesumažino – lėšų nebuvo numatyta jau anksčiau.

Pateikdama tuos pačius argumentus, kaip ir dėl pedagogų biudžeto, G. Skaistė nurodė, kad Vyriausybė pasiūlymui siūlo nepritarti.

Darbo partijos atstovė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė teikė siūlymą papildomai skirti 5 mln. eurų pedagogų išeitinėms. Parlamentarė dėkojo, kad Vyriausybė šiam siūlymui pritarė iš daies – pakoreguotame biudžete numatytas 1 mln. eurų.

Vis dėlto I. Kačinskaitė-Urbonienė pabrėžė, kad, remiantis turimais duomenimis, numatomos sumos, kuri biudžete iš viso siekia 2 mln. eurų, nepakaks.

Pasiūlymui Seime nepritarta.

Identiška pasiūlymą tik su mažesne prašoma suma buvo registravęs ir konservatorius M. Majauskas, tačiau, Vyriausybei iš dalies pritarus I. Kačinskaitės-Urbonienės siūlymui, parlamentaras savo siūlymą atsiėmė.

Papildomų lėšų prašydą Kretingos žiemos sodui, žvyrkeliams

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys Antanas Vinkus teikė siūlymą, kad papildomos lėšos būtų skiriamos Kretingos grafų Tiškevičių rūmų žiemos sodo rekonstrukcija.

Anot G. Skaistės, toks projektas į biudžetą negali būti įtrauktas, nes tai – naujas projektas, kuris turėtų būti įtrauktas į naujai tvirtinamą, o ne koreguojamą biudžetą.

Po balsavimo Seimo nariai šiam siūlymui nepritarė.

„Valstietis“ Valius Ąžuolas, pristatydamas 44 Seimo narių siūlymą, prašė papildomą finansavimą žvyrkelių programai. V. Ąžuolas priminė, kad savivaldybės jau yra pasirengusios projektus ir pasirašiusios sutartis, besitikėdamos, kad iki tol vykdyta programa, skirta tiesti kelius, bus tęsiama.

G. Skaistė, pateikdama Vyriausybės poziciją, atkreipė dėmesį, kad finansavimas nebuvo panaikintas – vietoje iki tol veikusios žvyrkelių programos lėšos skiriamos vietos keliams, tokiu būdu suteikiant daugiau lankstumo pačioms savivaldybės priimti sprendimą, kurie keliai turėtų būti asfaltuojami.

Po balsavimo Seimas pasiūlymui nepritarė.

Seimo nariai taip pat siūlė 190 tūkst. eurų skirti Anykščių rajono programai, skirtai pagelbėti nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusiems verslams. Papildomo finansavimo buvo prašoma ir nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusiam turizmo sektoriui. Vyriausybė siūlymams nepritarė, argumentuodama jau taikomomis pagalbos priemonėmis.

Balsavę Seimo nariai pasiūlymui nepritarė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.