Verslas

2021.06.22 11:00

Dėl lėšų švaistymo atleidžiamas AB „Jonavos grūdai“ vadovas: taikė išskirtines sąlygas „Agrokoncernui“ ir kitoms įmonėms

atnaujinta 11.33
Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2021.06.22 11:00

LRT.lt sulaukė informacijos, kad valstybės grūdų rezervą bei kitas maisto atsargas sauganti AB „Jonavos grūdai“ bendrovei „Agrokoncerno grūdai“ taiko išskirtinę kainodarą – didžiules nuolaidas pristatomiems grūdams priimti, krauti ir saugoti.

Redakcijos gautoje atlikto teisinio audito ataskaitoje taip pat akcentuojama, kad AB „Jonavos grūdai“ iš IĮ „Aisterna“ nuomojasi krautuvą už tokią kainą, už kurią galimai galėtų jį tiesiog įsigyti.

Dėl šios priežasties antradienį Žemės ūkio ministerijoje surengta spaudos konferencija, joje ministras Kęstutis Navickas pranešė atleidžiantis „Jonavos grūdų“ vadovą Paulių Kaselį, pakomentavo atlikto teisinio audito išvadas ir kitus žingsnius.

„Yra neūkiškumas ir daugelis dalykų, kuriuose matosi neūkiškumas, dėl to šiandien įmonės valdyba priėmė sprendimą atleisti įmonės direktorių. Kitas dalykas yra išskirtinai šiam mažajam akcininkui sudaryta rinkodara“, – antradienį žurnalistams sakė K. Navickas.

Anot ministro, valstybei padaryta maždaug 700 tūkst. eurų žala.

„Dėl padaryto nuostolio mes netrukus išsiųsime kreipimąsi į teisėsaugos institucijas, generalinę prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas valstybės žalos išieškojimo klausimu“, – pranešė K. Navickas.

70 proc. AB „Jonavos grūdai“ akcijų valdo valstybė, apie 25 proc. priklauso „Agrokoncerno grūdams“, likusios – smulkiesiems akcininkams.

Tai, kad valstybės valdomoje įmonėje „Agrokoncernas“ šeimininkauja kaip namuose, dar 2018 metais atskleidė LRT tyrimų skyriaus atliktas tyrimas.

„Jonavos grūdai“ yra strateginė įmonė ir joje laikoma valstybės maisto rezervo dalis ir už tai valstybė moka, priklausomai nuo metų, nuo 700 tūkst. iki 200 tūkst. per metus šitai paslaugai įgyvendinti“, – komentavo žemės ūkio ministras K. Navickas.

Šalies grūdų rezervą saugančios bendrovės „Jonavos grūdai“ valdyba, gavusi 2017–2020 metų veiklos teisinio audito išvadas, dėl neūkiškumo atleido įmonės vadovą Paulių Kaselį. Didžiausias bendrovės akcininkas – Žemės ūkio ministerija – kreipsis į teisėsaugą dėl turto švaistymo ir piktnaudžiavimo.

„Veiklos rodikliai kėlė abejonių, todėl kreipėmės į teisininkus dėl audito. Teisinis auditas atskleidė, kad viena iš bendrovės akcininkių įmonė „Agrokoncerno grūdai“ paslaugomis – grūdų saugojimu – naudojosi išskirtinėmis sąlygomis, tokios buvo sudarytos jiems vieninteliams.

Tai galimai neteisėta veika, dėl kurios bendrovei padaryta žala. Įtarimų kelia ir technikos nuomos sąlygos, taip pat įsigytos konsultacijų paslaugos, kurių kaina aukštesnė nei rinkos. Dėl to įmonė galėjo patirti žalą, sieksime ją išsiieškoti“, – sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Anot ministro, ši Žemės ūkio ministerijai pavaldi įmonė – ne vienintelė, kurios veikla kelia abejonių, todėl jau yra pradėtas ar artimiausiu metu planuojamas pradėti ir kitų įmonių auditas.

„Žemės ūkio ministerijos įmonės ne vienus metus veikė savo nuožiūra, be rimtos atskaitomybės ir atsakomybės. Norime išsiaiškinti, kokia yra situacija, ir priimti atitinkamus sprendimus. Šiuo metu yra pradėtas Lietuvos žirgyno teisinis auditas, taip pat pavedžiau atlikti trijų veislininkystės įmonių vidaus auditą“, – teigė K. Navickas.

Žemės ūkio ministras taip pat pridūrė, kad ministerija siūlys keisti maisto rezervo valdymą.

„Privatizavimo [„Jonavos grūdų“ – LRT.lt] klausimo mes nesvarstome, [...] bet rytoj valstybės ekstremalių situacijų valdymo komisijoje bus kaip tik svarstoma dėl maisto rezervo valdymo. Ką mes darome – turime pasiūlymą, kaip jį keisti, kad „Jonavos grūdams“ čia nereikėtų dalyvauti ta apimtimi“, – nurodė ministras.

Galimai taiko išskirtines sąlygas rinkoje

LRT.lt gautoje atlikto audito ataskaitoje pateikiamos bendrovės „Jonavos grūdai“ patikrinimo už 2017–2020 metus, atlikto pagal 2021 metų balandžio 6 dienos paslaugų viešojo pirkimo ir pardavimo sutartį, išvados.

Kaip nurodoma atlikto teisinio audito ataskaitoje, patikrinimo tikslas buvo įvertinti bendrovės veiklos, sudarytų sandorių ir priimtų sprendimų teisėtumą, identifikuoti galimai neteisėtus veiksmus ar piktnaudžiavimą.

Visų pirma auditas nustatė, kad galimai skiriasi taikoma paslaugų kainodara, vienai iš suinteresuotų įmonių taikomos privilegijos.

„Patikrinimo metu nustatyta, kad su bendrove susijusiam asmeniui UAB „Agrokoncerno grūdai“ taiko išskirtinę kainodarą – taiko didžiules nuolaidas pristatomų grūdų priėmimui, krovimui ir saugojimui.

Panašias nuolaidas bendrovė taiko ir kitam kontahentui [sutarties šaliai, – LRT.lt] – AB „Linas Agro“. Nuolaida pradedama taikyti pristačius didelį kiekį grūdų, tačiau, nepaisant to, AB „Linas Agro“ nuolaida taikoma tik nustatytą svorį viršijančiam kiekiui, o UAB „Agrokoncerno grūdai“ nuolaida taikoma visam pristatytam grūdų kiekiui“, – rašoma ataskaitoje.

Tai, jog „Agrokoncerno grūdai“, lyginant su kitomis įmonėmis, kurios naudojasi „Jonavos grūdų“ paslaugomis, turi išskirtines sąlygas, antradienį patvirtino ir ministras.

„Palyginimui būtų galima sakyti, kad jeigu yra sutartas grūdų saugojimo mokestis, tai įmonėms, nesančioms akcininkais, nuolaidos yra taikomos nuo kiekio, kuris yra virš to sutarto lygio. „Agrokoncerno“ įmonės yra taikoma kainodara nuo pat pirmosios tonos. Į tai atkreipėme dėmesį. [...] Tai yra keisti sandoriai parduodant įmonei priklausančią įrangą, paskui ją nuomojant tokiomis kainomis, kad būtų galima naują nusipirkti per dvejus metus“, – kalbėjo žemės ūkio ministras.

Atkreipiamas dėmesys, kad 2020 metais UAB „Agrokoncerno grūdai“ įvežė daugiau nei 32 tūkst. tonų grūdų ir už tai sumokėjo daugiau nei 407 tūkst. eurų, o tuo metu AB „Linas Agro“ įvežė daugiau nei 21 tūkst. tonų grūdų, tačiau turėjo susimokėti daugiau nei 445 tūkst. eurų.

Kaip teigiama ataskaitoje, UAB „Agrokoncerno grūdai“ paslaugų sutartimi galimai taikoma tokia kainodara, kad iš esmės grūdų saugojimas įmonei yra nemokamas.

„Tokia kainodara lemia, kad, pavyzdžiui, 2020 metais UAB „Agrokoncerno grūdai“ įvežė saugoti 11 645,5 tonos daugiau grūdų nei AB „Linas Agro“, tačiau už bendrovės paslaugas sumokėjo 37 887,1 euro mažiau nei AB „Linas Agro“, – rašoma ataskaitoje.

„Sunku paaiškinti, kaip UAB „Agrokoncerno grūdai“ per paskutinius ketverius metus, atveždami vidutiniškai daugiau nei dvigubai grūdų nei AB „Linas Agro“, už toną moka vidutiniškai beveik 6 Eur mažiau“, – rašoma atlikto audito ataskaitoje.

Nors šios kainos iš esmės galimai galėjo skirtis dėl skirtingų taikomų paslaugų, auditorių teigimu, „lemiamą įtaką tokiam drastiškam piniginės apyvartos skirtumui turi aprašyta galimai nesąžininga paslaugų kainodara, taikoma UAB „Agrokoncerno grūdai“.

Galimai nuomojasi brangiau, nei kainuotų įsigyti

Atlikus auditą taip pat nustatyta, kad bendrovės sprendimas nuomotis krautuvą galimai stokoja ekonominės logikos.

„Bendrovė nuomojasi teleskopinį krautuvą ir jo nuomai per metus išleidžia beveik tiek pat lėšų, kiek kainuotų tokį krautuvą įsigyti. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad bendrovė krautuvą nuomojasi iš su politika susijusio asmens įmonės, kuriai ši nuoma yra beveik vienintelis pajamų šaltinis“, – nurodoma atlikto audito ataskaitoje.

Ataskaitoje akcentuojamas ir bendrovės sprendimas nuomotis krautuvą, kas galimai taip pat stokoja ekonominės logikos. Patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė nuomojasi krautuvą iš IĮ „Aisterna“. Krautuvo nuomos mėnesio kaina – 2 800 eurų. Bendrovės vadovybės aiškinimu, esminis kriterijus krautuvui yra bent 2 kv. m dydžio kaušas.

Vis dėlto, kaip nurodoma atlikto bendrovės audito ataskaitoje, peržiūrėjus technikos skelbimus internete tokį kriterijų atitinkantį naudotą krautuvą galima nusipirkti už maždaug 30 tūkst. eurų, tad bendrovei galimai labiau apsimokėtų pačiai įsigyti krautuvą, o ne jį nuomotis.

„Bendrovė nuomojosi 2010 metais pagamintą krautuvą, tad per trejus metus, kuriuos krautuvas nuomotas iš IĮ „Aisterna“, už tą pačią kainą bendrovė galimai galėjo nusipirkti du tokius pat krautuvus“, – rašoma ataskaitoje.

Registrų centro duomenimis, IĮ „Aisterna“ savininkas yra Ernestas Anušauskas, per 2019 metais vykusius savivaldybių tarybų rinkimus kandidatavęs Alytaus rajone su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Atkreiptinas dėmesys, kad IĮ „Aisterna“ grynasis pelnas 2018 metais siekė apie 10 tūkst., 2019 – daugiau nei 39 tūkst. eurų.

LRT.lt susisiekus su E. Anušausku šis patikino, kad IĮ „Aisterna“ bendradarbiauja su ne viena įmone, tad krautuvo nuoma AB „Jonavos grūdai“ tikrai nėra vienintelis jo vadovaujamos įmonės pajamų šaltinis.

„Vienintelis pajamų šaltinis – tai visiška netiesa, nes mes bendradarbiaujame ir su daugiau įstaigų, turime ir daugiau mechanizmų, ir traktorių, ir ekskavatorių, ir aš juos nuomoju. Tas krautuvas sudaro gal 20 proc. visko. Čia tikrai ne pagrindinis [pajamų, – LRT.lt] šaltinis“, – tvirtino E. Anušauskas.

Kalbėdamas apie tai, kad krautuvas galimai nuomojamas brangiau už rinkos kainą, E. Anušauskas teigė tuo abejojantis, esą, norėjo išnuomoti dar brangiau.

„Aš norėjau šiek tiek brangiau, paskui jie pasiūlė neribotas valandas, suderinome, truputį nusiderėjo tą kainą. Aš nežinau, kokia rinkos vertė, aš to neskaičiuoju, ar jie galėjo įsigyti, manęs tai nelabai jaudina, aš nuomoju, čia jau jų politika“, – komentavo E. Anušauskas.

Sako, kad taikomas atskiras kainodaros tipas

AB „Jonavos grūdai“ atstovas Mantas Butas teigė, kad bendrovė taiko skirtingus kainodaros tipus ar būdus, kurie priklauso nuo įvežamų grūdų kiekio (tonų). Jo aiškinimu, kiekviena sutartis su partneriais turi šabloninę formuluotę, kad, įvežus daugiau kaip 10 tūkst. tonų kiekį, paslaugų įkainiai gali būti peržiūrimi. Vis dėlto didieji partneriai, kurie pristato daugiau kaip 15 tūkst. tonų, pasak M. Buto, turi atskirą kainodaros tipą, čia skaičiuojamas grūdų priėmimo, saugojimo, krovimo įkainis.

Tokia kainodara siūloma ir didiesiems ūkininkams ar kooperatyvams. Šiuo metu bendrovė taiko atskirus kainodaros būdus AB „Linas agro“, UAB „Agrorodeo“, UAB „Agrokoncerno grūdai“, siūlėme tokio tipo kainodarą AB „Kauno grūdai“, bet jiems, 2015 metais įsirengus grūdų antžeminę aikštelę prie elevatoriaus, pirkti paslaugas iš bendrovės pasidarė mažiau aktualu. Kadangi bendrovė veikia rinkos sąlygomis, su kiekvienu partneriu dėl pristatomų tonų į elevatorių (siekis uždirbti pelno) bei bendrovėms taikomų įkainių derasi individualiai. Tai, kas siūloma vienam partneriui, (įkainio dydis) nebūtinai turi būti siūloma kitam, jei šis sutinka už pristatomą, saugomą, kraunamą toną mokėti brangiau“, – komentavo M. Butas.

Komentuodamas situaciją dėl nuomojamo IĮ „Aisterna“ krautuvo, M. Butas atkreipė dėmesį, jog bendrovė veiklai vykdyti krautuvą nuomojasi dar nuo 2014 metų.

„Tokį sprendimą lėmė keletas žemiau nurodomų priežasčių: bendrovės valdomas grūdų sandėlis Ukmergėje nėra tolygiai užpildomas ūkininkų grūdais. Šio elevatoriaus užimtumas ir paslaugų apimtis yra sunkiai prognozuojama, tai lemia, kad objektyviai nuosavas krautuvas, kurio techninei priežiūrai ir išlaikymui bendrovė turėtų skirti papildomų lėšų, šiam sandėliui aptarnauti nebūtų racionalus sprendimas.

Ukmergės sandėlis yra miesto centre, todėl bendrovė per kiekvieną sezoną sulaukia skundų iš kaimynų, gyventojų dėl keliamo itin didelio triukšmo ir didelio kiekio dulkių. Todėl bendrovė atsargiai vertina ateities perspektyvas vykdyti veiklą pačiame Ukmergės miesto centre ir nemano, jog būtų tikslinga bei racionalu investuoti į brangią nuosavą įrangą šiam objektui aptarnauti. Nuosavo krautuvo išlaikymas (remontas, priežiūra, draudimas ir pan.) kainuoja ir reikalauja kaštų, nors prieš konstatuojant, jog pigiau būtų nusipirkti nei nuomoti krautuvą, tokios išlaidos neabejotinai turėtų būti įvertintos“, – aiškino M. Butas.

Anot jo, prieš sudarant nuomos sutartį nebuvo žinoma, kiek laiko truks sezonas, koks bus konkrečių metų derlius, todėl neterminuota krautuvo nuomos sutartis (galima nutraukti įspėjus prieš 2 sav.) atrodė racionaliausias sprendimas, sakė M. Butas.

Teigia, kad informacija – neteisinga

UAB „Agrokoncerno grūdai“ direktorius Karolis Šimas tikino, kad informacija, esą AB „Jonavos grūdai“ už grūdų priėmimą, pakrovimą ir saugojimą taiko išskirtinę kainodarą UAB „Agrokoncerno grūdai“, yra neteisinga.

„Visais atvejais bendrovė stengiasi naudotis savo elevatorių tinklu – daugiau nei 90 proc. superkamo derliaus apdorojama (t. y. priimama, pakraunama, išvaloma, išdžiovinama, saugoma) bendrovės elevatoriuose. Elevatorių paslaugos perkamos tik septyniuose kituose elevatoriuose, įskaitant – AB „Jonavos grūdai“. Lyginant paslaugų kainas minėtuose elevatoriuose, būtent už AB „Jonavos grūdai“ teikiamas paslaugas UAB „Agrokoncerno grūdai“ moka didžiausią kainą“, – komentavo K. Šimas.

Jis taip pat teigė, kad bendrovė neturi galimybės pateikti detalių paaiškinimų dėl kainų, kadangi tai yra konfidenciali informacija.

„Nurodome, jog, lyginant paslaugų kainas ir sprendžiant dėl jų pagrįstumo, būtina įvertinti visas paslaugų sudėtines dalis, taip pat tokius veiksnius, kaip įsipareigotas pakrauti tonų kiekis, apyvartumas ir kt. Atitinkamai pagrįsta lyginti tik analogiškas ir panašių apimčių paslaugas. Taip pat atkreipiame dėmesį, jog dalį elevatorių teikiamų paslaugų (produkcijos valymas ir džiovinimas) apmoka ne grūdų supirkėjai, o patys augintojai“, – pažymėjo K. Šimas.

Kaip nurodė AB „Linas Agro“ atstovė Sigita Virbickienė, bendrovė yra vienas iš daugelio AB „Jonavos grūdai“ klientų. Anot jos, paslaugos perkamos rinkos sąlygomis ir kainomis, išskirtinių sąlygų bendrovė neturi.

„Kokia kainodara taikoma kitiems klientams, mes nežinome ir negalime pakomentuoti. Tokio pobūdžio informacija laikoma konfidencialia“, – teigė S. Virbickienė.

Sako, kad nėra draudžiama

Konkurencijos tarybos atstovės Justinos Paulauskaitės teigimu, tai, kad tam tikra įmonė taiko nuolaidas kitiems ūkio subjektams už pristatomų grūdų priėmimą, krovimą ir saugojimą, nėra savaime draudžiama.

„Tokį sprendimą gali lemti įvairios aplinkybės, įskaitant įmonės veiklos strategiją ar verslo subjektų tarpusavio prekybinius santykius. Vertinant tokį įmonių elgesį Konkurencijos įstatymo aspektu, reikėtų išanalizuoti, pavyzdžiui, ar bendrovė, kuri taiko išskirtinę kainodarą, dominuoja atitinkamoje rinkoje, ar jos taikomos nuolaidos yra objektyviai pagrįstos ir nediskriminacinės panašių pirkėjų atžvilgiu, ar įmonė su kitais ūkio subjektais nėra sudariusi neteisėtų išimtinio platinimo vertikaliųjų susitarimų, dėl kurių apsunkinamos kitų galimybės konkuruoti rinkoje“, – nurodė J. Paulauskaitė.

Anot J. Paulauskaitės, konkurencijos teisė nedraudžia įmonėms pirkti ar nuomotis iš kitų ūkio subjektų įrangos už panašią ar didesnę kainą, nei galima įsigyti iš kitų toje pačioje rinkoje veikiančių subjektų.

„Tokį sprendimą gali lemti įmonei svarbios aplinkybės, pavyzdžiui, papildoma įrangos garantinė priežiūra, nemokamas įrangos pristatymas ir panašiai“, – teigė ji.

Vis dėlto, jei priimamą sprendimą dėl tokio įsigijimo ar nuomos nulemtų išskirtinės kitos bendrovės primestos sąlygos arba įpareigojimai, kurie galėtų nepagrįstai varžyti ūkio subjektų galimybes laisvai veikti rinkoje ir rinktis, už kokią kainą įsigyti tam tikras prekes ar paslaugas, esant pagrindui, Konkurencijos taryba galėtų imtis įvairių teisės aktuose numatytų veiksmų.

„Vis dėlto Konkurencijos taryba kiekvieną atvejį turi įvertinti individualiai ir atsižvelgti į visas atitinkamos situacijos aplinkybes“, – akcentavo J. Paulauskaitė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.