Antroje gegužės pusėje įprastai pasirodančių lietuviškų braškių šiemet nepristigs, sako jų augintojai, mat ir žiema nebuvo iš blogųjų. Ankstyvosios, peržiemojusios šiltnamiuose, jau pradedamos skinti.
Rūta Juškienė, su vyru auginanti braškes Anykščių rajone, iš hektaro braškių praėjusią savaitę nuskynė pirmuosius 50 kilogramų. Šeima turi parduotuvėlę savo ūkyje, kurioje braškėmis prekiauja, tačiau daugiausia dirba su didžiaisiais prekybininkais.
Pasak R. Juškienės, pastaroji žiema šioms uogoms buvo „pakankamai gera“. Tiek labai atšiaurios, tiek neįprastai šiltos žiemos neigiamai paveikti gali ir šiltnamiuose auginamas braškes, LRT RADIJO laidai „Gimtoji žemė“ sakė ji.
„Pas mus įšalti jos neturi jokios galimybės, nes auga šiltnamyje, o šiaip braškėms „miegoti“ reikia pakankamai žemos temperatūros – vos ne minusiuko, apie nulį ar porą laipsnių, miegančioms braškėms tai yra ideali temperatūra. Žiema buvo visai nebloga mums, nes būdavo žiemų, kai nepavykdavo temperatūros pažeminti iki to nulio, nes jeigu lauke yra +10 žiemą, padaryti minusą ar bent jau nulį praktiškai nėra galimybių ir tada augalas neužmiega, jis lieka tokioje vegetacinėje būklėje“, – kalbėjo R. Juškienė.
Augintoja sako, kad apie kainas ką nors pasakyti vis dar sunku, tačiau jos esą neturėtų ženkliai skirtis nuo pernykščių.
„Kaina būna praktiškai visada ta pati, tas ažiotažas dėl labai brangių pirmųjų agurkų ir braškių būna vienadienis, nes kaina yra tokia, kokia yra – tiek, už kiek žmonės perka. Neįmanoma kažkokių didelių kainų vien dėl to, kad jų mažai ar kažkaip. Jų bus ir kaina bus tokia, kad žmonės galėtų įpirkti. (...) Mes galime norėti labai didelių kainų, bet protu suvoki, kad kainas diktuoja rinka, o braškės atvažiuoja iš visur. Aišku, mes išeiname pirmi su lietuviškom braškėm, bet tai yra braškė – jų priveža iš Graikijos, iš Ispanijos, yra žmonių, kuriems nesvarbu, iš kur ta braškė, svarbiausia, kad būtų skani“, – sakė R. Juškienė.
Lietuvos braškių augintojų draugijos pirmininkas Vidas Juodsnukis laidai aiškino, kad šiuo metu tik modernūs braškių ūkiai, turintys šildymo sistemas, gali pasiūlyti pirmųjų lietuviškų braškių, visi kiti jas skinti pradės po trijų savaičių ar mėnesio. Jeigu gamta nesujauks planų orais.
Anot V. Juodsnukio, nors į rinką dideliais kiekiais patenka anksčiau, šiltuosiuose kraštuose auginamos braškės lietuviškųjų neišstums, kol lieka šviežumą pirmiausia vertinančių pirkėjų.
„Lietuviška braškė užauginta natūraliai, neapdorotas cheminiais preparatais, kad ją galima būtų saugoti kelias savaites ar net iki mėnesio. Ir vartotojas turi rinktis, ko jis nori – braškės vardo ar šviežios uogos, kuri kvepia, su vitaminais, visomis naudingomis medžiagomis ir chemiškai neapdorotos. Nežinau, ar gali būti konkurentas tiekėjas, kuris atveža įvairiais apdorotas braškes, kad jas pervežtų tūkstantį ar daugiau kilometrų. Jeigu braškė niekuo neapdorota, per 12 valandų ji keičia išvaizdą, keičia skonį, bet tai yra natūralus produktas“, – „Gimtajai žemei“ sakė Lietuvos braškių augintojų draugijos pirmininkas.
„Pasiūla tikrai bus nemaža, todėl kainos neturėtų labai stipriai augti“, – taip pat patikino jis.
Tiesa, orai gegužę ir birželį bet kokias prognozes galėtų paneigti. Tokiais atvejais augintojai norėtų didesnės valstybės paramos.
„Braškių augintojai jau visą eilę metų nukenčia tai nuo šalnų, tai nuo sausrų, bet praktiškai jokios pagalbos nesulaukiame. Visi matėme, kaip Prancūzijoje 5 laipsnių šalnos nušaldė vynuogynus, tai valstybė iš karto milijardą eurų skyrė kompensuoti toms išlaidoms. Pas mus kažką pažada, pakalba arba pareikalauja trejų metų įvairių balansų įrodymų, eilės popierių, kuriuos pristatyti gali tik vienas kitas“, – kalbėjo V. Juodsnukis.
Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Gimtoji žemė“ įraše.
