Pradinukai moka mokesčius, paaugliai dirba, o suaugusieji – finansiškai raštingiausi Europoje: kaip slovėnams tai pavyko

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt
2021.03.03 05:30
Vaikas Slovėnijoje

Pirmieji Europoje ir antrieji pasaulyje – tokiu rezultatu neseniai atliktame Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrime gali pasidžiaugti Slovėnija. Tą pavyko pasiekti, rodos, gana nesudėtingais būdais, pavyzdžiui, vaikus mokant žaisti parduotuvę, būsimuosius verslininkus – apie skirtingas verslo formas, o jaunuosius atletus – kaip elgtis su pirmaisiais savo dideliais pinigais.

Du iš trijų suaugusių žmonių yra menkai finansiškai raštingi, rodo 2014 m. Pasaulinio finansinio raštingumo kompetencijos centro (GFLEC) atlikta „S&P Global Finlit“ apklausa, kurioje buvo apklausta 150 tūkst. žmonių iš 140 valstybių.

Įvairūs tyrimai rodo, kad ekonominės temos Lietuvos gyventojams vis dar kelia baimę, o daugelis tenkinasi tik bazinėmis žiniomis. Nemažai gyventojų nenori domėtis pinigais ar, tuo labiau, sukti galvą, kaip juos įdarbinti. „LRT ieško sprendimų“ komanda šį kartą domisi, kas padėtų pakelti finansinio raštingumo lygį, ir ieško gerų pavyzdžių.

Reportažą apie tai, kaip sekasi į užsienio įmonių akcijas investuojančiam studentui, galite žiūrėti čia.

Taip pat skaitykite

Radijo pasakojimo, kaip Klaipėdos gimnazijos moksleiviams pavyko sukurti bendrovę ir produktą, klausykitės čia.

Taip pat skaitykite


„Pasaulio mastu tik vienas iš trijų suaugusiųjų demonstruoja esminių finansinių sąvokų supratimą. Finansinio raštingumo lygis aukštesnis tarp turtingesnių, gerai išsilavinusių žmonių ir tų, kurie naudojasi finansinėmis paslaugomis, o milijardai žmonių nėra pasiruošę prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančios finansinės aplinkos“, – daroma išvada GFLEC apklausoje.

Tačiau, praėjus šešeriems metams, Slovėnija prastu suaugusiųjų finansiniu raštingumu skųstis negali. Kaip rodo 2020 m. tarptautinė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) apklausa, Slovėnija, vertinant finansinį raštingumą, yra antroji pasaulyje ir pirmoji Europoje.

Iš apklausoje dalyvavusių 27 valstybių ją lenkia tik Honkongas, o už Slovėnijos rikiuojasi Austrija, Vokietija, Estija bei kitos valstybės.

Slovėnijos sėkmės paslaptis – jau daugiau kaip prieš dešimtmetį priimta Nacionalinė finansinio raštingumo strategija ir daugybė programų ir konkursų, kuriuos įgyvendina ne tik ministerijos, bet ir Slovėnijos bankas, Slovėnijos bankų asociacija bei įvairios organizacijos.

Didelį dėmesį skiria vaikams, bet nepamiršta ir suaugusiųjų

Kalbėdama apie finansinio raštingumo situaciją, Slovėnijos bankų asociacijos Mokymų centro vadovė Viljenka Markič Simoneti LRT.lt teigia, kad pastaraisiais metais finansinė aplinka nėra palanki tiems, kurie nepajėgia sekti sparčių jos pokyčių ir naujovių.

Jos tvirtinimu, šiuo metu pastebimas didėjantis įvairių finansinių priemonių pasirinkimas ir dėl to sudėtingėjanti situacija.

„Finansinės technologijos, nauji finansiniai produktai, nauji finansiniai kanalai – labai svarbu pasiekti skirtingas tikslines, skirtingo amžiaus grupes, ypač tas, kurios yra pažeidžiamos, (...) kurioms sunku sekti šias greitai kintančias ekonomines ir finansines aplinkos sąlygas“, – sako V. Simoneti.

Jos vertinimu, čia geriausia pradėti nuo vaikų, mat gyvendami šioje aplinkoje jie privalo turėti reikiamus pagrindus – ne tik finansinio raštingumo, bet ir skaitmeninio raštingumo, vartotojų teisių bei kitose srityse.

Labai svarbu pasiekti skirtingas tikslines, skirtingo amžiaus grupes, ypač tas, kurios yra pažeidžiamos, (...) kurioms sunku sekti šias greitai kintančias ekonomines ir finansines aplinkos sąlygas.

Slovėnijos Finansų administracijos atstovė Branka Hercog taip pat pabrėžia, kad didelį dėmesį Slovėnijoje siekiama skirti vaikų finansiniam raštingumui, tačiau stengiamasi nepamiršti ir kitų tikslinių grupių.

„Iki 2010 m. neturėjome daug programų, kurios būtų susijusios su finansiniu raštingumu ar mokesčiais. Turėjome kelias programas, susijusias su mokesčių mokėtojais, bet ne su jaunąja visuomenės dalimi ar kitomis tikslinėmis grupėmis, pavyzdžiui, bedarbiais, skolų turinčiais žmonėmis. 2010 m. Slovėnijos Vyriausybė priėmė Nacionalinę finansinio raštingumo strategiją. Tai buvo susiję ir su EBPO – norėjome tapti šios organizacijos dalimi“, – situaciją prieš strategijos priėmimą apibūdina B. Hercog.

Moksleivius supažindina su mokesčių svarba ir nauda

B. Hercog teigimu, nacionalinėje Slovėnijos strategijoje buvo išskirtos įvairios tikslinės grupės: moksleiviai, suaugusieji, senjorai, jau minėti bedarbiai ar skolų turintys žmonės, taip pat socialiai pažeidžiamų grupių atstovai ir kiti. Čia B. Hercog pabrėžia – strategiją įgyvendina daugybė tiek viešųjų, tiek privačių organizacijų.

Pati B. Hercog yra Finansų administracijos mokymų vadovė bei programos, skirtos jaunuolių mokesčių raštingumui didinti, vadovė. Programa orientuota į mokyklinio amžiaus jaunuolius – visiems moksleiviams nuo pat pirmųjų klasių siekiama parodyti, kaip veikia mokesčiai, kam jie naudojami, kodėl juos reikėtų mokėti.

„Norime, kad jauni žmonės, jaunoji karta suprastų mokesčių reikšmę mūsų visuomenei, kasdieniam gyvenimui tiek dėl savo pačių ateities, tiek dėl bendruomenės“, – programos tikslus trumpai apibūdina B. Hercog.

Jos teigimu, sudarytos programos vaikus supažindina su mokesčių atsiradimo istorija, mokesčiais šiuolaikinėje visuomenėje, jų mokėjimo nauda ir pasekmėmis, jeigu mokesčiai vis dėlto nemokami.

Tam buvo parengta dviejų akademinių valandų trukmės programa, o lektoriai išėjo specialius mokymus. „Dėstyti vaikams visai kas kita, nei dėstyti, pavyzdžiui, mūsų kolektyvui“, – paaiškina B. Hercog.

Prieš pradėdama bandomąjį projektą, ministerija taip pat bendradarbiavo su Slovėnijos Švietimo ministerija, švietimo veikla užsiimančiais institutais ir kitomis švietimo organizacijomis. Pašnekovė pabrėžia, kad tai buvo labai svarbi projekto pasisekimo dalis.

Norime, kad jauni žmonės, jaunoji karta suprastų mokesčių reikšmę mūsų visuomenei, kasdieniam gyvenimui tiek dėl savo pačių ateities, tiek dėl bendruomenės.

Atskira finansinio raštingumo programa – atletams

Sėkmingai įgyvendinus bandomąjį projektą, teigia B. Hercog, ministerija priėmė sprendimą, kad projektas bus įgyvendinamas kasmet – kiekvienais metais mokykloms išplatinamas kvietimas dalyvauti projekte. Čia reikėtų atkreipti dėmesį, kad dalyvavimas yra savanoriškas. Taigi, jeigu mokykla neparodo iniciatyvos, lektoriai į ją nevyksta.

Kaip paaiškina B. Hercog, kai kurios mokyklos programoje dalyvauja kasmet. Kitos pasirenka dalyvauti kas kelerius metus.

Jauni atletai darbo užmokestį gali pradėti gauti labai anksti, būdami jauni. Kartais tas darbo užmokestis gali būti labai didelis. Labai svarbu, kad jie suvoktų ne tik mokesčių svarbą, bet žinotų, kaip tvarkytis.

„2017–2018 mokslo metais programą išskaidėme ir parengėme lengvesnę versiją žemesnių klasių moksleiviams, nes, atlikdami vertinimą, pastebėjome, kad dalis informacijos vaikams buvo per sudėtinga“, – sako B. Hercog.

Tais pačiais metais taip pat buvo pradėta bendradarbiauti su Slovėnijos olimpiniu komitetu, siekiant didinti jaunų atletų finansinį ir mokesčių raštingumą.

„Šią grupę įvardijame kaip gana rizikingą, nes jauni atletai darbo užmokestį gali pradėti gauti labai anksti, būdami jauni. Kartais tas darbo užmokestis gali būti labai didelis. Labai svarbu, kad jie suvoktų ne tik mokesčių svarbą, bet žinotų, kaip tvarkytis – kada ir kiek mokesčių mokėti, kaip tai padaryti. Tai viena dalis. Antra dalis – norime jiems priminti ir jų prievolę mokėti mokesčius, nes gerų rezultatų jie pasiekė ir dėl sporto infrastruktūros, kuri finansuojama iš valstybės pinigų, t. y. iš mokesčių“, – sako B. Hercog.

Pinigai
Pinigai / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Pradinukai apie mokesčius mokosi žaisdami parduotuvę

Dar kitiems mokslo metams buvo parengta ir programa, orientuota į septynerių–aštuonerių metų vaikus.

„Programa užtrunka vieną akademinę valandą ir vyksta kaip pratybos. Per jas su vaikais kalbamės, rodome animacinius filmukus. Jie taip pat žaidžia parduotuvę – parduoda daiktus ir dalį gautų pinigų atideda mokesčiams. Vėliau parodome, kaip šie atidėti pinigai panaudojami policininkų, mokytojų, gydytojų, ugniagesių atlyginimams sumokėti“, – pasakoja B. Hercog.

Norime jiems priminti ir jų prievolę mokėti mokesčius, nes gerų rezultatų jie pasiekė ir dėl sporto infrastruktūros, kuri finansuojama iš valstybės pinigų, t. y. iš mokesčių.

„Lektoriai stebisi, nes vaikai tokie aktyvūs. Jie tikrai geriausi iš visų mūsų dalyvių“, – šypsosi B. Hercog.

V. Simoneti taip pat atkreipia dėmesį, kad jau pradinių klasių moksleiviams mokymus organizuoja tiek Slovėnijos bankų asociacija, tiek Slovėnijos bankas.

Pavyzdžiui, per Slovėnijos banko organizuojamas pratybas vaikams dalijami pinigai.

„Vaikai dažnai apsidžiaugia, gavę pinigų“, – sako V. Simoneti. Tačiau vėliau vaikams paaiškinama, kad jų gautas banknotas – netikras. Pradinukus stengiamasi mokyti, kaip atskirti tikrus ir padirbtus banknotus, kas apskritai yra pinigai, kaip jie veikia. Jau pradinių klasių moksleiviams aiškinama ir taupymo svarba.

V. Simoneti priduria – netrukus Slovėnijoje turėtų duris atverti ir banko muziejus, kuriame vaikai turėtų gauti dar daugiau informacijos, pavyzdžiui, apie Slovėnijos banko veiklą.

Eurai
Eurai / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Į gyventojų klausimus atsako Slovėnijos banko ekspertai

Banko muziejų mini ir pats Slovėnijos bankas, jis taip pat didelį dėmesį skiria vaikų ugdymui, organizuoja konkursus. Kaip LRT.lt nurodė Slovėnijos banko atstovai, bankas taip pat organizuoja edukacines programas. Viena jų – edukacijos diena jaunimui. Tai maždaug 1–2 val. trukmės programa, per ją pristatomos pagrindinės Slovėnijos banko užduotys, įsitraukimas į euro sistemą ir kai kurios išskirtinės temos, kurias gali pasirinkti patys lankytojai.

Pradinukams bankas taip pat nuo 2019 m. organizuoja interaktyvius užsiėmimus, pratybas, jų metu papasakojama apie pinigų istoriją, eurą. Mokydamiesi vaikai dėlioja dėliones, bando atskirti netikrus banknotus, apsilanko banko kasoje, kur gali pamatyti, kaip iš tiesų atrodė dalis kasdienio darbo.

Be to, banke rengiamos ir moksleivių parodos, kuriomis siekiama atkreipti dėmesį, kaip svarbu palaikyti jaunuosius menininkus.

Tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys, besidomintys banko veikla ar turintys klausimų, gali kreiptis į banką specialiai tam skirtu numeriu ar užpildydami formą internetinėje svetainėje. Kaip nurodo banko atstovai, vien per 2020 m. banko ekspertai atsakė į 1 300 visuomenės pateiktų klausimų.

Naujų eurų banknotų dizaino pristatymas Lietuvos banke
Naujų eurų banknotų dizaino pristatymas Lietuvos banke / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Norinčius būti verslininkais moko apie veiklos rūšis

2019 m. Slovėnijoje buvo sukurta ir dar viena programa, orientuota į jaunus žmones, kurie savo karjerą dar tik pradeda, pavyzdžiui, yra studentai ir galbūt svarsto apie galimybę dirbti savarankiškai. Jiems skirta programa nagrinėja skirtingas veiklos rūšis ir bando parodyti, kada kuri rūšis yra tinkamiausia.

„Norime parodyti visas galimybes, kurias suteikia Slovėnijos mokesčių sistema, ir kaip tai atsispindi praktikoje. Simuliuojame mokesčių susigrąžinimo galimybę, pasirinkę skirtingus statusus. Jaunuoliai gali pamatyti, kad nėra vieno atsakymo, kuri forma yra geriausia, – tai priklauso nuo situacijos, veiklos, galiojančių teisės aktų, nuo to, ar tai fizinis, ar juridinis asmuo. Yra daug galimybių ir jie privalo pasirinkti, atsižvelgdami į savo individualią situaciją“, – sako B. Hercog.

Lektoriai stebisi, nes vaikai tokie aktyvūs. Jie tikrai geriausi iš visų mūsų dalyvių.

Slovėnijoje moksleiviai taip pat neretai jau dirba. Jiems susirasti darbą, sutvarkyti formalumus ir legaliai įsidarbinti padeda speciali jaunimui skirta organizacija. Be to, per šią organizaciją įsidarbinę moksleiviai nemoka mokesčių iki nustatytos darbo užmokesčio sumos.

Kad būtų galima įvertinti programų veiksmingumą, dalyviai užpildo klausimynus prieš užsiėmimus ir po jų. Pavyzdžiui, teiraujamasi, ar, jų vertinimu, valstybė galėtų funkcionuoti be mokesčių. B. Hercog pastebėjimu, neretai prieš užsiėmimus gana didelė dalis pasisako prieš mokesčius, tačiau po užsiėmimų tokių lieka vos keli.

Ateityje planuojama parengti specialias programas pedagogams. Taip pat kai kurių kitų profesijų atstovams, pavyzdžiui, kirpėjams.

Pirmoji  karantino savaitė
Pirmoji karantino savaitė / E. Blaževič/LRT nuotr.

Programos vykdomos pavieniui, į švietimo programą vis dar neįtrauktos

Vis dėlto LRT.lt tiek B. Hercog, tiek V. Simoneti nurodo ir Slovėnijos strategijos trūkumų. Jos atkreipia dėmesį, kad, norint pasiekti gerų rezultatų, privalu užtikrinti institucijų ir organizacijų bendradarbiavimą bei tinkamą finansavimą.

Nepaisant Nacionalinės finansinio raštingumo strategijos, dauguma iniciatyvų ir programų įgyvendinamos pavieniui – tiek Finansų ministerija, tiek Slovėnijos bankų asociacija, tiek Slovėnijos bankas, tiek įvairios organizacijos savo programas įgyvendina individualiai ir tarpusavyje veiksmų nekoordinuoja.

Be to, per visus šiuos metus, anot pašnekovių, taip ir nepavyko finansinio raštingumo įtraukti į švietimo programą.

V. Simoneti teigimu, Slovėnijoje buvo surengta ir apskritojo stalo diskusija, kurios tikslas – finansinį raštingumą įtraukti kaip vieną iš dėstomų dalykų mokyklose. Vis dėlto kol kas šio tikslo pasiekti nepavyko.

Turime tik vieną dalyką pradinėje mokykloje, kurio dalis yra ir finansinis raštingumas, tačiau tai nėra atskirai dėstomas dalykas – tai kito dėstomo dalyko dalis.

„Viena programa turėtų būti skirta pradinėms mokykloms, kita – vidurinėms ir profesinėms mokykloms. Taigi skirtingas programas rengiame pradinėms ir vidurinėms mokykloms. Taip pat jungiamės prie kitų iniciatyvų, kitų organizacijų, kurios aktyviai dalyvauja programose, skirtose mokiniams. Taip pat manome, kad labai svarbu pasiekti ir kitas amžiaus grupes, ne tik jaunus žmones“, – komentuoja V. Simoneti.

Vis dėlto, pavyzdžiui, pradinių klasių moksleiviams programoje numatytos vos dvi akademinės valandos, susijusios su finansiniu raštingumu.

„Turime tik vieną dalyką pradinėje mokykloje, kurio dalis yra ir finansinis raštingumas, tačiau tai nėra atskirai dėstomas dalykas – tai kito dėstomo dalyko dalis. Mokytojai bando paaiškinti, kodėl reikia taupyti, kas yra pinigai, – skirtingus finansų elementus. Bet manau, čia dar turime pasistūmėti. Manau, mūsų mokyklų programos turėtų sekti sparčius finansų ir ekonomikos aplinkos pokyčius. Programai tikrai reikia pokyčių ir tam tikro prisitaikymo. Tačiau tai nėra tik Slovėnijos situacija“, – sako V. Simoneti.

Ji tiki, kad kai kurie aspektai pasikeis, nes organizacijos prie to jau dirba, tačiau tam reikėtų ir dar didesnio bendradarbiavo bei kitų organizacijų įsitraukimo.

Rugsėjo 1-oji
Rugsėjo 1-oji / E. Blaževič/LRT nuotr.

Programų sėkmingumą lemia ir vadovybės palaikymas

B. Hercog pabrėžia, kad, siekiant įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, svarbu dėl jų sutarti ir tampriai bendradarbiauti su švietimo įstaigomis. Būtent per silpną bendradarbiavimą ji nurodo kaip vieną iš priežasčių, dėl kurių finansinis raštingumas Slovėnijoje vis dar nėra įtrauktas į švietimo sistemą.

Ji taip pat pabrėžia vadovybės palaikymo svarbą. Anot pašnekovės, jeigu tokio palaikymo nėra, gali būti, kad nebūtų skiriamas reikalingas finansavimas programoms įgyvendinti, o lektoriams nebūtų suteikiamos galimybės vykti į mokyklas.

„Labai svarbus bendradarbiavimas tarp skirtingų partnerių, – sako ir V. Simoneti. – Mes esame laimingi ir mums pasisekė, kad esame dviejų asociacijų, kurios priėmė sprendimą, kad finansinis švietimas yra svarbi dalis, nariai. (...) Kitas dalykas, visos Slovėnijos finansinės institucijos, vadovai, valdžios institucijos visada yra pasiryžusios bendradarbiauti ir visada labai stengiasi, kad programos pasiektų mokyklas.“

„Visų jų iniciatyva tebėra kažkokiu būdu paveikti, įtikinti tinkamas institucijas, kurios atsakingos už švietimą, kad jos atkreiptų dėmesį į finansinio raštingumo svarbą jauniems žmonėms, nes mums reikia pradėti su jaunais žmonėmis. Čia, manau, Slovėnija vis dar turi padirbėti. Tikiuosi, kad situacija keisis“, – priduria V. Simoneti.

Dauguma Slovėnijoje taikomų priemonių nesudėtingai įgyvendinamos, tačiau, pabrėžia pašnekovės, joms reikalingi tiek žmogiškieji, tiek finansiniai resursai. Slovėnijos institucijų atstovai pabrėžia ir koordinaciją tarp institucijų, kad programos galėtų turėti tęstinumą ir reikiamą nuolatinį finansavimą.

Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus jie taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt