Pinigų kaupimas nebus raktas į klestėjimą: kaip pasiekti 2 tūkst. eurų senatvės pensiją?

Augustinas Šemelis, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
2021.03.01 11:25
Senjorė

Lietuvos gyventojų finansinis raštingumas yra vienas prasčiausių Europos Sąjungoje, rodo tarptautiniai tyrimai. Tai esą atsiliepia ir visuomenės finansinei gerovei. Pasak kai kurių ekspertų ir dalies tarptautinių tyrimų, kuo gyventojai finansiškai raštingesni, tuo daugiau investuoja finansų rinkose, o ne vien taupo. Kita vertus, ne visi ekspertai sutinka, kad finansinis švietimas ir įprotis daugiau investuoti, o ne taupyti – magiškas raktas į klestėjimą.

Įvairūs tyrimai rodo, kad ekonominės temos Lietuvos gyventojams vis dar kelia baimę, o daugelis tenkinasi tik bazinėmis žiniomis. Nemažai gyventojų nenori domėtis pinigais ar, tuo labiau, sukti galvą, kaip juos įdarbinti. „LRT ieško sprendimų“ komanda šį kartą domisi, kas padėtų pakelti finansinio raštingumo lygį, ir ieško gerų pavyzdžių.

Pirmadienį žiūrėkite „LRT ieško sprendimų“ komandos parengtą reportažą laidose „Laba diena, Lietuva“ ir „Panorama“, antradienį nuo pat ryto klausykitės reportažo LRT RADIJO laidose „Ryto garsai“ ir „10–12“, o trečiadienį ieškokite straipsnio portale LRT.lt. Ketvirtadienį LRT RADIJO laidoje „10–12“ klausykitės apibendrinamosios diskusijos.

Rizikos baimė neturėtų stabdyti investuoti

Į užsienio įmonių akcijas investuojantis studentas, Kauno technologijos universiteto (KTU) investuotojų klubo prezidentas Lukas Ugrehelis nemano, kad rizikos baimė – gera priežastis investavimu į akcijas neužsiimti.

„Aš irgi bijau rizikuoti, bet aš visą gyvenimą mėgau prisiimti pasvertą riziką“, – sako jis, žiūrėdamas į aštriai banguojančias užsienio įmonių akcijų kreives kompiuterio ekrane.

O ką daryti, kad rizika būtų pasverta? Tenka skaityti įmonių, kurių akcijas perki, finansines ataskaitas.

LRT ieško sprendimų. Kas padėtų lietuviams tobulinti savo finansinį raštingumą?

„Iš esmės tai yra labai nuobodus dalykas, – juokiasi Lukas. – Kiekviena ataskaita turi nuo dviejų iki trijų šimtų puslapių teksto, tad iš esmės viską reikia perskaityti.“

Tačiau esą ne uždarbis Luką patraukė, o pati finansų rinkų idėja: „Ten galioja gamtos dėsniai kartu su žmonių psichologija“, – įsitikinęs jis.

„Kiekvieną rytą galite pasiimti bet kokią pasaulio meškerę, bet kokį masalą ir žvejoti bet kokiu būdu ir bet kurioje pasaulio vietoje“, – teigia L. Ugrehelis.

Aš tiesiog ėmiau įmones visiškai aklai – tas, kurios man patinka, pirkau, o tas, kurios nepatinka, pardaviau – tai yra labai kvaila strategija.

Investavimu jis susidomėjo mokykloje. Viskas, ko reikia norint pradėti, pasak Luko, – kompiuteris ir internetas. Ir nedidelė pinigų suma. Kad ir šimtas eurų. Tačiau „su jais tu turi atsisveikinti iš karto – čia negali būti tavo maisto, tavo nuomos pinigai.“

Pirmuosius dvejus savo investavimo į akcijas metus jis vadina mokymusi plaukti. „Aš tiesiog ėmiau įmones visiškai aklai – tas, kurios man patinka, pirkau, o tas, kurios nepatinka, pardaviau – tai yra labai kvaila strategija“, – pasakoja jaunuolis.

Pinigai
Pinigai / E. Blaževič/LRT nuotr.

Tam, kad galėtum savarankiškai investuoti, reikalinga strategija. Jos iš vadovėlių, pasak Luko, neišmoksi – du vadovėliai gali duoti visiškai priešingus patarimus. „Ir jie bus abu teisūs“, – sako jis.

Po kelerių metų savarankiško mokymosi Luko investicijų teikiamas pelnas ir nuostoliai jau nebanguoja, kaip anksčiau. Jis sako, kad vadovaujasi taisykle – jeigu visi daro vienaip, vadinasi, bus kitaip.

Tai esą ir svarbiausia sėkmingai mokslo apie investavimą pradžiai – nepasiduoti bandos jausmui. Ir žinoti, ko iš investavimo nori.

„Turbūt dabar dauguma pirktų „Teslos“ ar dar kažkieno akcijas, bet tu gerai turėtum širdyje pagalvoti, ar tau tikrai ta „Tesla“ patinka, ar tai tik tau visuomenės brukama nuomonė, – pasakoja vaikinas. – Mes investuotojų klube labai daug žmonių atsirenkame – žmonės susidomi investavimu, ateina ir sako: „Mane domina investavimas.“

Studentai
Studentai / D. Umbraso/LRT nuotr.

Tačiau paklausti, ko žmonės iš investavimo norėtų, jie sutrinka. Investuojančiųjų finansų rinkose Lietuvoje tokių kaip Lukas vis dar nedaug. Ypač darančių tai sąmoningai, nors dalies gyventojų atlyginimų likutis jau kurį laiką automatiškai pervedamas į privačius pensijų fondus, o šie jų būsimas pensijas kaupia darydami iš esmės tą patį, ką daro Lukas, – investuodami akcijų rinkose.

Taupyti neapsimoka

Taupyti – tokia dažniausiai pirmoji finansinio raštingumo pamoka. Bet neišmokta pamoka esą dažnai lieka ta, kad vien taupymo gerovei neužtenka.

„Kaupti didesnius pinigus ir laikyti dvejų metų pajamas kaip indėlius niekada neapsimoka“, – sako turto valdymo įmonės „Milvas“ fondų valdytojas Tautvydas Marčiulaitis.

Tautvydas Marčiulaitis
Tautvydas Marčiulaitis / LRT laidos stop kadras

Kaupti didesnius pinigus ir laikyti dvejų metų pajamas kaip indėlius niekada neapsimoka.

Tiesa, jis sutinka, kad keli tūkstančiai eurų santaupų nenumatytiems gyvenimo atvejams – būtinybė. Tačiau viskas esą pasikeičia laisvų pinigų sukaupus daugiau.

„Jeigu tu gali sau leisti bent penkerius metus neišsitraukti tų pinigų, kai tu žinai, kad artimiausius penkerius metus tau jų nereikės, tai akcijos beveik visada bus pranašesnės už indėlį“, – teigia T. Marčiulaitis.

Pensija – iš savarankiškų investicijų?

T. Marčiulaitis skaičiuoja, kad, norint senatvėje turėti Vakarų Europos lygio – apie du tūkstančius eurų per mėnesį siekiančią – senatvės pensiją, reikia sukaupti beveik pusę milijono eurų.

Užduotis neįmanoma?

Pasak jo – visai ne. Svarbu pradėti investuoti kuo anksčiau, kad ir keliasdešimt eurų kas mėnesį. Tačiau T. Marčiulaitis nepataria investuoti savarankiškai, kaip tai daro Lukas, nes tai – ne kiekvienam. Anot jo, verčiau pasirinkti savo rizikas diversifikuojantį fondą ir reguliariai investuoti į jį. Tai vadinama pasyviu investavimu.

„Jeigu aktyviai patys investuojame, bus didesnė žala nei nauda“, – sako T. Marčiulaitis.

Studentai
Studentai / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Per kelis dešimtmečius turima suma turėtų gerokai viršyti investuotąją – maždaug 30 proc. visų pinigų bus jūsų įdėtų, o apie 70 proc. bus sukaupta būtent iš pinigų darbo, tvirtina T. Marčiulaitis.

Kad pinigus protingiau investuoti, o ne saugoti kaip indėlius, sutinka ir Vilniaus Gedimino technikos („Vilnius Tech“) universiteto prodekanė Kamilė Taujanskaitė. „Pagal statistinius duomenis, bankų indėlių palūkanos šiuo metu yra nuo nulio iki 2,5 proc. Vis dėlto realioji infliacija šiuo metu yra 1,4 proc.“ – sako prodekanė.

„Taigi, kai apskaičiuojam realią palūkanų normą, kiek uždirba realios žmogaus santaupos, geriausiu atveju gautume tik vieną procentą. Vadinasi, tai labai nedidelė suma, kiek galima uždirbti iš savo santaupų. Vadinasi, indėlis tikrai šiandien nėra pati geriausia alternatyva“, – sako K. Taujanskaitė.

Prasto finansinio raštingumo pasekmė – nelogiški pasirinkimai?

Vis dėlto Lietuvos gyventojų santaupos per pandemiją labiausiai krypo kaip tik į indėlius. Sumos juose šiuo metu – rekordinės. Čia K. Taujanskaitė įžvelgia ryšį su žemu lietuvių finansiniu raštingumu: „Logiška – kai žinių trūksta, žmogus nesijaučia saugus, pasiduoda baimėms, savo laisvas lėšas bijo kažkur investuoti. Ir renkasi saugesnę alternatyvą – banko indėlį.“

Lietuvos bankų asociacijos tyrimas lietuvių finansinį raštingumą įvertino 4 balais iš 10. Tyrimas parodė, kad lietuviai geriausiai nusimano apie taupymą, o labiausiai žinių jiems trūksta būtent apie pensijų kaupimą ir investavimą.

Kai žinių trūksta, žmogus nesijaučia saugus, pasiduoda baimėms, savo laisvas lėšas bijo kažkur investuoti ir renkasi saugesnę alternatyvą – banko indėlį.

„Mes tikrai matome didelį poreikį valstybei aktyviau šviesti jaunimą mokyklose“, – sako Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.

Eivilė Čipkutė
Eivilė Čipkutė / LBA nuotr.

Analitinio „Pew Research“ centro duomenimis, Jungtinėse Valstijose net 14 proc. šeimų turi investicijų akcijų biržoje. O netiesiogiai, per dalyvavimą privačiose pensijų kaupimo schemose, – daugiau nei pusė amerikiečių.

Europos fondų asociacija „EFAMA“ savo tyrime tikina, kad kuo visuomenė finansiškai neraštingesnė, tuo daugiau taupo indėliuose, o ne investuoja. Ir atvirkščiai – kuo raštingesnė, tuo labiau savo pinigus įdarbina.

Yra svarbesnių investicijų

Tačiau neskubėti su išvadomis ragina ekonomistas Raimondas Kuodis. Jis neigia, kad finansinis švietimas ir investavimas vietoje taupymo yra stebuklingas raktas į visuomenės gerovę.

„Reikia kritiškai vertinti, ką transliuoja suinteresuoti finansų žmonės. Jie suinteresuoti, kad finansiniai srautai eitų per jų kiemus“, – perspėja ekonomistas R. Kuodis.

„Čia yra daug cinizmo“, – sako jis.

Raimondas Kuodis
Raimondas Kuodis / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Pasak R. Kuodžio, pensiją kaupiame ir „Sodroje“, tai – taip pat investavimas. „Dauguma žmonių investuoja būtent per „Sodrą“. Jie investuoja, jie kaupia pensiją. Tokio investavimo grąža yra daugiau ar mažiau lygi nominaliojo BVP augimui. Apie tai jūs neišgirsite, nes tie finansų analitikai nepakankamai išsimokslinę, kad jie žinotų, jog „Sodra“ turi grąžą“, – sako ekonomistas.

O didesnės įplaukos į „Sodrą“ – ne tik gyventojų, bet ir valstybės atsakomybė. Be to, pasak R. Kuodžio, investavimo sąvoka be reikalo susiaurinama iki finansinės. Gerokai svarbesnė investicija, sako jis, yra investicijos į žmogiškąjį kapitalą. Tai reiškia, į savo žinias, kompetencijas, savo sveikatą.

„Dėl to esu našus, geras, produktyvus darbuotojas, turintis daug idėjų. Čia ir prasideda tavo finansinė gerovė, o ne iš to, kad tu būdamas 18 metų iš neaišku kokių pinigų pradėsi kaupti kažkokiame privačiame fonde ir sudėtinių palūkanų stebuklas padarys tave milijonieriumi po 50 metų“, – sako Kuodis.

Senjorė
Senjorė / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

„Kas galioja atskiram žmogui, gali negalioti visai visuomenei“, – priduria ekonomistas. Jis kelia klausimą: „Jeigu tau taip sekasi kažkur investuoti akcijų rinkoje, kas pralaimi dėl to, kad tau sekasi?“

Rizikos kaina

Kauno technologijos universiteto investuotojų klubo prezidentas L. Ugrehelis sutinka, kad savarankiškas investavimas akcijų rinkoje gali būti rizikingas: „Yra netgi tokia taisyklė: 90–90–90. Tai reiškia, kad 90 proc. naujų investuotojų sudegina 90 proc. savo kapitalo per 90 dienų.“

Tačiau „Milvos“ fondų valdytojas T. Marčiulaitis tikina, kad rizika nedidelė, jei investuojama ne savarankiškai, aktyviai, o pasyviai – per fondus: „Čia svarbu ta disciplina, svarbu nepasiduoti manijoms, nelįsti į dalykus, kurių nesupranti ir nežinai.

Jeigu išsirenki patikimo valdytojo valdomą fondą, į jį periodiškai investuoji, po truputį domiesi, kaip viskas veikia, užsiimi savišvieta ir nelendi į labai dideles egzotikas, tai ta rizika nėra ypač didelė.“

Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus jie taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt

Pinigai
Pinigai / E. Blaževič/LRT nuotr.