Nėrę į verslo idėjos paieškas, gimnazistai sukūrė unikalų produktą ir bendradarbiauja net su Šveicarija

Marius Jokūbaitis, LRT RADIJAS, LRT.lt
2021.03.02 12:59
„Arbatuko“ komanda

Nuo verslo idėjos – iki sukurto unikalaus produkto ir bendradarbiavimo su Šveicarijos kompanija. Tokių rezultatų ekonomikos pamokose pasiekė vienos Klaipėdos gimnazijos moksleiviai. Anot mokyklos bendruomenės ir ekspertų, finansinio raštingumo pamokos mokiniams būtinos – tik per praktinius užsiėmimus pasiekiami realūs rezultatai.

Nors ir gerėja, Lietuvos moksleivių finansinis raštingumas vis dar pernelyg žemas, palyginus su kitomis Vakarų valstybėmis. Pagal Tarptautinio mokinių vertinimo (PISA) tyrimus Lietuvos moksleiviai padarė didžiausią pažangą iš vertintų šalių. Tačiau moksleivių finansinis raštingumas vis tiek išlieka žemiau Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vidurkio.

Įvairūs tyrimai rodo, kad ekonominės temos Lietuvos gyventojams vis dar kelia baimę, o daugelis tenkinasi tik bazinėmis žiniomis. Nemažai gyventojų nenori domėtis pinigais ar, tuo labiau, sukti galvą, kaip juos įdarbinti. „LRT ieško sprendimų“ komanda šį kartą domisi, kas padėtų pakelti finansinio raštingumo lygį, ir ieško gerų pavyzdžių.

Reportažą apie tai, kaip sekasi į užsienio įmonių akcijas investuojančiam studentui, galite žiūrėti čia.

LRT ieško sprendimų. Kas padėtų lietuviams tobulinti savo finansinį raštingumą?

Radijo pasakojimo, kaip Klaipėdos gimnazijos moksleiviams pavyko sukurti bendrovę ir produktą, klausykitės čia.


Tiek moksleiviai, tiek mokytojai sutinka, kad ekonomikos pamokos mokyklose turi prasidėti anksčiau. Taip pat būtina skatinti verslumo programas mokyklose, sako ekspertai. Klaipėdos Vydūno gimnazijos moksleivių pavyzdys parodė, kad tik per praktinius užsiėmimus pasiekiami realūs rezultatai – sukurta veikianti bendrovė, ji gamina produktą.

Moksleiviai ieškojo verslo idėjos

Klaipėdos Vydūno gimnazijos moksleiviai kurį laiką ieškojo įdomios verslo idėjos. Jų ekonomikos mokytoja Vaida Janavičienė ne kartą anksčiau bandė taip mokiniams įžiebti verslumo dvasios, kad šie patys ryžtųsi kurti verslą ar bent jau prakustų finansinio raštingumo plotuose.

Per pamokas mokytoja gimnazistus ragino sukurti ką nors nauja, neįprasta. Gimnazistai nusprendė kurti tikrą verslo bendrovę, tačiau pradžioje reikėjo idėjos. Idėją, kaip dažnai pasitaiko tokiais atvejais, padiktavo ne vadovėliai, o pati buitis.

„Vienas komandos narių žiemą grįžo namo ir nusprendė, kad reikia greitai pasidaryti arbatos. Bet arbatžolės išsprūdo iš rankų, pabiro po visą virtuvę. Jis pradėjo svarstyti, kodėl nėra arbatos, kurią galėtum greitai užpilti ir nekiltų tokių problemų“, – LRT RADIJUI pasakoja V. Janavičienė.

Per ekonomikos pamokas išeitį randa patys

Per ekonomikos pamokas gimnazistai svarstydavo įvairius sumanymus, tačiau daugelis jų atrodė jau kažkur matyti ar girdėti.

„Verslo idėja tikrai buvo sunkiausias etapas, tačiau gerai, kad ji gimė mums tokiu kuriozišku būdu, kai vienas komandos narys išbarstė arbatą namie“, – teigia verslą mokyklos suole sukūrusios komandos vadovas Gvidas Ruškevičius.

Gimnazistai ėmėsi darbo. Norint sukurti kietos konsistencijos, vandenyje ištirpstančius arbatos kubelius, reikėjo nueiti ilgą bandymų kelią.

„Su mokinių bendrovėmis dirbu jau penktus ar šeštus metus, pati išmokau, jog mokinių bendrovės sėkmė ir vėliau jų motyvacija labai priklauso nuo to, ką jie daro. O kai yra motyvacija, mažiau reikia mokytojo įsikišimo, jie daug išeičių randa patys“, – pasakoja Klaipėdos Vydūno gimnazijos ekonomikos mokytoja.

„Arbatuko“ komanda
„Arbatuko“ komanda / Moksleivių asmeninio archyvo nuotr.

Gimnazijos suole gimė bendrovė „Arbatukas“

Į daugelį pirmųjų komandos pasiūlymų ekonomikos mokytoja atsakydavo klausimu: „Ar tikrai tokia idėja dar nėra įgyvendinta? Kam antrą kartą išradinėti dviratį?“

Nors iš pradžių buvo sunku net įsivaizduoti, kaip atrodys galutinis produktas, gimnazistų komanda nėrė į bandymus ir šių metų pradžioje jau turėjo savo produktą – tirpų arbatos kubelį, pagamintą be jokių dirbtinių priedų – dažiklių ar kvapiklių. Taip gimė mokinių bendrovė „Arbatukas“.

Taigi planas pabandyti sukurti verslą gimė ne gatvėje, o ekonomikos pamokose. Dabar gimnazistai sako, kad jeigu pamokos būtų prasidėjusios anksčiau, kas čia žino, kokia idėja būtų gimusi tuomet.

„Viskas gimė su verslumo skatinimo programa“, – LRT RADIJUI sako Vydūno gimnazijos dvyliktokas G. Ruškevičius.

Jei tie vaikai ir netaps verslininkais, jei jie nesirinks šito kelio, tai bent jau žinos. Mokykla dažnai kritikuojama, kad atitrūkusi nuo gyvenimo, moko nereikalingų dalykų.

Gimnazijos mokytoja V. Janavičienė pabrėžia, kad pažymiais darbas nėra vertinamas, tačiau tik per praktiką įgyjamos žinios ir patirtis. Pasak jos, kiekvienas mokytojas galbūt daro kitaip, bet paprastai verslumo dvasia bandoma uždegti vienuoliktokus – tam, kad dar liktų metai galutiniam darbui.

„Jei tie vaikai ir netaps verslininkais, jei jie nesirinks šito kelio, tai bent jau žinos. Mokykla dažnai kritikuojama, kad atitrūkusi nuo gyvenimo, moko nereikalingų dalykų. Tai ši ekonomikos programa, mano manymu, kaip tik padeda gyvenime įgyti finansinio raštingumo įgūdžių“, – teigia V. Janavičienė.

Mokykla
Mokykla / D. Umbraso/LRT nuotr.

Tikslo link – žingsnis po žingsnio

„Mokiniai renkasi savo noru, kaip sakau, čia nėra grožio konkursas. Aš pati esu tik kaip mentorė, o vaikai patys viską daro savo rankomis“, – sako mokytoja. Didžiausiu iššūkiu ji vadina mokėjimą nenusivilti, nes abejonių ir kritikos pradžioje būna tiek daug, kad subyra ir komanda.

G. Ruškevičius „Arbatukų“ projekte, ko gero, labiausiai tikėjo, kad per pamokas ir pertraukas diskutuota idėja gali virsti realybe – nauju produktu rinkoje. Todėl ir tapo gimnazistų grupės vadovu.

„Arbatuko“ komanda
„Arbatuko“ komanda / Moksleivių asmeninio archyvo nuotr.

„Iš pradžių galvojome, kad kažkas tokio jau bus sukurta. Radome tirpių arbatų miltelių, bet jų sudėtyje buvo labai daug pridėtinių konservantų, dažiklių, stipriklių. Norėjome pagaminti produktą iš arbatžolių, kad žmonės jį gerdami nekenktų nei savo, nei vaikų sveikatai“, – produkto kūrimo pradžią prisimena G. Ruškevičius.

V. Janavičienė įtikinėjo mokinius, kad svarbiausia, jog jie žinotų – šio produkto tikrai reikia rinkai, jų pastangos reikalingos ne tik jiems patiems, bet galbūt ir pirkėjams. „Tas tikėjimo įžiebimas čia yra labai svarbus, o jo stoka, ko gero, būna didžiausias kliuvinys“, – pasakoja ekonomikos mokytoja.

Pinigai
Pinigai / D. Umbraso/LRT nuotr.

Komanda susidūrė su sunkumais

Pasak Gvido, idėjos paieška buvo didžiausia kliūtis. Mokytoja ragino ieškoti unikalaus sumanymo. „Kelis mėnesius užtrukome galvodami, kaip čia viską padaryti. Teko daryti daug bandymų namuose, po pamokų. Kentėjo ir komandos narių skrandžiai“, – šypsosi gimnazistas.

Vienu metu komanda jau svarstė nutraukti arbatos projektą, nes vis nerado tinkamo sprendimo. „Bet aš, kaip komandos vadovas, tikėjau, kad reikia baigti tai, ką pradėjome. Bent jau padaryti produkto prototipą“, – pasakoja Gvidas. Jo teigimu, trumpam palūžo ir komandos dvasia, kai kurie gimnazistai atkrito.

Aišku, nuo pirmojo produkto iki to, kaip dabar viskas atrodo, labai didelis skirtumas. Bet mums pavyko, ir tai yra svarbiausia.

„Tai didelė atsakomybė, ir ne visi atsitiesė gavę pirmus smūgius. Taip iš aštuonių komandos žmonių likome tik trise“, – sako vaikinas. Tačiau G. Ruškevičius teigia radęs būdų, kaip toliau tęsti mokyklinę verslo idėją.

„Aišku, nuo pirmojo produkto iki to, kaip dabar viskas atrodo, labai didelis skirtumas. Bet mums pavyko, ir tai yra svarbiausia. Motyvuoju savo komandą, o jie mane“, – džiaugiasi gimnazistas.

Verslo plėtrą pristabdė tik karantinas

Mokyklos suole kilusi „Arbatuko“ idėja dabar virto į bendradarbiavimą su viena Šveicarijos kompanija, o su Lietuvos stambia bendrove dirbama prie pardavimo.

Tiesa, kai jau atrodė, jog ilgus mėnesius trukę eksperimentai duoda vaisių, vos po dviejų savaičių nuo prekybos pradžios pasauliui smogė koronaviruso pandemija ir buvo įvestas karantinas.

„Arbatuko“ komanda
„Arbatuko“ komanda / Moksleivių asmeninio archyvo nuotr.

„Žinoma, teko sustabdyti savo gamybą, tačiau dirbame prie kitų dalykų. Norime dar labiau pratęsti savo produkto galiojimo laiką. Jei pavyktų jį padaryti metų trukmės, tai tiek pagal Europos sveikatos standartus galioja ir kai kurios arbatžolės.

Taip pat planuojame iš jaunosios bendrovės virsti mažąja bendrija. Nenorime nutraukti ką tik užsimezgusio svaraus bendradarbiavimo – tai nebūtų profesionalu ir sąžininga iš mūsų pusės. Taip pat ruošiamės patentuoti produktą“, – virtinę darbų, kuriais komanda užsiima karantino sąlygomis, išvardija G. Ruškevičius.

„Arbatuko“ komanda
„Arbatuko“ komanda / Moksleivių asmeninio archyvo nuotr.

Problema – kaip pritraukti kapitalo

Kapitalo pritraukimas – dabar didžiausias iššūkis moksleiviams. „Verslo plėtrai reikia pinigų, o mes, gimnazistai, jų neturime tiek. Nėra blogai, bet nėra ir tobula su pinigais“, – pasakoja jaunasis verslininkas.

O kas labiausiai padėjo kuriant verslą ir ieškant išeities iš situacijų? G. Ruškevičius teigia, kad jiems naudingiausia buvo ekonomikos švietimo programa „Junior Achievement“. Tokių programų, pasak pašnekovo, galėtų būti ir daugiau, ne tik ekonomikos pamokos.

„Valstybė turėtų finansuoti organizacijas, kurios užsiima ekonomikos švietimu mokyklose“, – mano gimnazistas.

„Lietuvos Junior Achievement“ (LJA) yra nevyriausybinė organizacija, pagal kurios programą ekonomikos mokosi 20 tūkst. moksleivių iš daugiau nei 350 mokyklų.

Mokykla
Mokykla / E. Blaževič/LRT nuotr.

Lietuva padarė didžiausią proveržį

Klaipėdos Vydūno gimnazijoje ekonomika taip pat dėstoma pagal „Junior Achievement“ mokymo programą. LJA vadovė Andželika Rusteikienė teigia, jog reikėjo daug metų ekonomikos pamokų, kad finansinis mokinių raštingumas paaugtų.

„Pagal naujausius duomenis, Lietuva dabar Europoje atrodo neblogai, palypėjo aukštai. Manau, penkiolikmečių finansinio raštingumo tyrimas pradžiugino visuomenę. Pagal EBPO PISA tyrimą, Lietuva padarė didžiausią proveržį ir finansinio raštingumo srityje pakilome į TOP 10“, – pasakoja A. Rusteikienė.

Nuo pirmos iki dvyliktos klasės turime perteikti šią patirtį. Ir ne tik per teoriją, bet ir per praktiką. Estija, kuri yra pirmoje vietoje, būtent taip irgi galvoja.

Jos teigimu, finansinis raštingumas ir verslumas užima išskirtinę vietą kompetencijų krepšelyje. Tiesa, tyrimai rodo, kad mokiniai finansinio raštingumo pamokas Lietuvoje daugiausia gauna iš tėvų.

„Tačiau turime atnešti daugiau turinio į mokyklas. Nuo pirmos iki dvyliktos klasės turime perteikti šią patirtį. Ir ne tik per teoriją, bet ir per praktiką. Estija, kuri yra pirmoje vietoje, būtent taip irgi galvoja“, – dėsto „Lietuvos Junior Achievement“ vadovė.

Reikia pradėti mokytis kuo anksčiau

Klaipėdos gimnazistai įsitikinę, kad ekonomika mokyklose turi būti dėstoma bent jau nuo septintos klasės. „Mes ekonomikos pradėjome mokytis per vėlai. Manau, kad pradžia turėtų būti anksčiau“, – sako G. Ruškevičius. Kitaip tariant, finansinio raštingumo pamokos turėtų prasidėti tada, kai vaikai gauna pirmuosius dienpinigius iš tėvų.

„Nuo 13–14 metų reikia mokyti vaikus elgtis su asmeniniais finansais, o tada jau ateis ekonomikos suvokimas“, – mano gimnazistas.

Su mokinių nuomone sutinka ir mokytoja Vaida Janavičienė. Pasak jos, dabar galimybių yra kur kas daugiau. Ekonomikos pamokos privalomos jau nuo dešimtos klasės.

„Tačiau jos mokyklinėse programose turėtų prasidėti gerokai anksčiau. Per tokias verslumo programas vaikai atsikrato daug baimių, kompleksų. Čia yra pagrindinis tikslas – išmokti orientuotis šiame pasaulyje, nebijoti klausti ir prašyti, kreiptis paramos. Manau, tai yra svarbiausia“, – dėsto pašnekovė.

Per tokias verslumo programas vaikai atsikrato daug baimių, kompleksų. Čia yra pagrindinis tikslas – išmokti orientuotis šiame pasaulyje, nebijoti klausti ir prašyti, kreiptis paramos.

Tai, kad didelė dalis Lietuvos gyventojų, jei netektų darbo, negalėtų pragyventi iš santaupų, rodo finansinio raštingumo stoką. Pasak „Lietuvos Junior Achievement“ vadovės, mūsų tėvų mokyklose niekas nemokė ekonomikos, todėl tai atsispindi, kaip visuomenė elgiasi su pinigais, taupymu ir investavimu.

„Įpročiai žmonėms nesusiformuoja per naktį. Juos reikia formuoti nuo mokyklos. Tai nėra būrelio veikla – finansinį raštingumą reikia įtraukti į ugdymo procesą kartu su matematika, informacinėmis technologijomis. Mokytojas visada bus šalia, tad bus saugiau ir pradėti verslą“, – samprotauja A. Rusteikienė.

Mokinė
Mokinė / D. Umbraso/LRT nuotr.

Reikėtų ir mokesčių lengvatų

Daugiau mokestinių lengvatų verslams, gimusiems mokyklos suole, – dar viena būtina sąlyga, kad vis daugiau jaunų žmonių taptų verslūs. Tiesa, pradedančiam verslui ir dabar galioja nulinis pelno mokesčio tarifas ir tai, pasak gimnazisto G. Ruškevičiaus, veikia labai efektyviai.

„Tai prisidėjo prie motyvacijos, nes mokesčių lengvatos pradžioje yra labai svarbu. Padeda nenuleisti rankų ir eiti toliau“, – pasakoja dvyliktokas.

Dauguma save vis dar mato tik valstybiniame sektoriuje

Apklausos rodo, kad dauguma mokinių Lietuvoje ateityje rinktųsi kelią valstybiniame sektoriuje. Geresnis ekonomikos išmanymas ir bent jau teorinis prisilietimas prie verslo situaciją pakeistų, mano Klaipėdos Vydūno gimnazijos auklėtiniai.

„Daug kas galvoja apie užtikrintas pajamas, o ne riziką. Daug kas mato iš mano bendraamžių – dirbi nuo aštuonių iki penkių ir gauni tą pačią sumą. O kurdamas verslą susiduri su rizika, kad bankrutuosi. Kad ta rizika būtų kuo mažesnė, reikalingas finansinis raštingumas“, – teigia „Arbatuko“ lyderis.

Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus jie taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt