Verslas

2021.02.25 14:26

„Brexito“ keliami iššūkiai verslui tampo nervus: matome kuriozinius atvejus, kai muitininkai iš vilkikų vairuotojų atima maistą

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2021.02.25 14:26

Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Arūnas Laurinaitis, vertindamas iššūkius, su kuriais susiduriama po „Brexito“, tvirtina, kad į Jungtinę Karalystę (JK) eksportuojantis Lietuvos verslas jau dabar susiduria su biurokratiniais trikdžiais.

Vis dėlto tol, kol tai netaps nuostolinga, atsisakyti didelės ir mokios JK rinkos verslas nežada, pabrėžia jis.

Ketvirtadienį vykusioje nuotolinėje apskrito stalo diskusijoje „Brexitas“: iššūkiai ir galimybės lietuvai“ buvo aptarti dvišaliai ekonominiai interesai bei galimybės privataus verslo ir inovacijų srityje.

Nors JK ir išstojo iš Europos Sąjungos (ES), diskusijoje buvo akcentuota, jog ši valstybė išliko svarbia ekonomine Lietuvos partnere.

„Derybos su JK tęsiasi dėl įvairių sričių, pradedant finansais, baigiant investicijomis, prekyba, todėl kyla daug klausimų, kokia bus viso to ateitis“, – diskusiją pradėjo jos moderatorius, ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Vienas didžiausių iššūkių – eksportas

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Arūnas Laurinaitis, įvardydamas iššūkius, su kuriais susiduria Lietuvos verslas, visų pirma išskyrė eksportą, kuris, anot jo, yra Lietuvos ekonomikos variklis.

„JK yra viena iš pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, į kurią prekių ir paslaugų mūsų šalies kompanijos 2019 metais siekė beveik 1,5 mlrd. eurų. Taigi, būtina siekti sklandesnio perėjimo. [...] JK išstojus iš ES, į šią šalį eksportuojantis Lietuvos verslas jau susiduria su padidėjusiomis biurokratinėmis kliūtimis.

Matome, kad dėl atsiradusių papildomų mutinės procedūrų JK pasienyje susidaro vilkikų eilės, matome kuriozinius atvejus, kai muitininkai iš vilkikų vairuotojų atima sumuštinius, maistą, prieinama iki smulkmenų, parodant procesą, kuris įvyko, bet, matomai, šioje vietoje veikia labiau žmogiškas faktorius“, – akcentavo A. Laurinaitis.

A. Laurinaičio tvirtinimu, padidėjusi biurokratija dėl „Brexito“ atims laiko ir padidins kaštus. Vis dėlto, nepaisant šių nepatogumų, Lietuvos verslas dar nesiruošia atsisakyti JK rinkos iki tol, kol tai netaps nuostolinga, sakė jis.

„Dėl to reikalingas visų Lietuvos institucijų susitelkimas, sprendžiant su verslu susijusius iššūkius“, – akcentavo A. Laurinaitis.

Susiduria su diskriminacija išduodant darbo vizas

Pasak jo, į JK atkeliauja apie 4 proc. Lietuvos prekių, įskaitant baldus, trašas, plastikus. Iki šiol į šią šalį buvo sėkmingai eksportuojami ir lietuviški sūriai, konservuotos daržovės, grybai bei kt. Vis dėlto pastarųjų prekių ateitis išlieka neaiški, pastebi Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.

„Ateitis parodys, ar britai bandys dalinai atsisakyti importo, siekdami paskatinti vietinę gamybą. Tai, tikėtina, pamatysime 3–4 ketvirčiuose“, – kalbėjo A. Laurinaitis.

Tačiau tai ne vienintelis iššūkis, su kuriuo susiduria Lietuvos verslas, pažymėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas. Anot jo, „Brexitas“ lėmė ir nemažai neigiamų pokyčių, susijusių su migracija.

„Verslas reiškia susirūpinimą dėl diskriminacijos Lietuvos piliečiams, išduodant darbo vizas JK. Jaučiame, kad JK bando sukti protekcionizmo, izoliacijos keliu. Tikėtina, jog sekantys žingsniai galėtų būti britiškos kilmės produktų gamybos perkėlimas į tėvynę, vidaus investavimas ir pan.“, – komentavo A. Laurinaitis.

Anot jo, po JK išstojimo iš ES atsiradę nauji muitinės, sanitarijos reikalavimai sukelia naujų dokumentų ruošimo būtinybę, kurie verslui šiandien iki galo nėra aiškūs.

„Verslui reikalinga situacijų pagalba dėl tokių dokumentų ruošimo bei reikalavimų išaiškinimo“, – pabrėžė A. Laurinaitis.

„Kiekvienoje pramonės šakoje atsiranda daug naujų detalių, kurias reikės išmokti ir sužinoti. Tas pereinamasis pusmetis yra labai svarbus, kad Lietuvos verslas neiškristų iš konkurencijos, nes ne visai teisingai traktavo vienus ar kitus reikalavimus“, – kalbėjo A. Laurinaitis.

„Versli Lietuva“ generalinė direktorė Daina Kleponė antrino, jog eksporto į JK kaštai Lietuvos verslui ženkliai išaugo. Vis dėlto verslas, ypač į didesnes įmones, žiūri optimistiškai, sako ji, o ir mano, jog tai laikina.

„Mes nematome tendencijų, kad eksportas į JK turėtų ženkliai mažėti“, – tvirtino D. Kleponė.

Ekonomikos ministerija: anksti daryti išvadas, kad „Brexitas“ paveikė krovinių vežimo apimtis

Tuo metu ES ir tarptautinių reikalų departamento direktoriaus Dimitrijaus Kucevičiaus teigimu, „Brexitas“ verslui nubrėžė ir naujas galimybes, ir naujus apribojimus.

„JK jau nebelieka ES vidaus rinkos dalimi ir prekyba nebus tokia netrikdoma ir sklandi. Aišku, prekiausime, kaip su bet kuria trečiąją valstybe. Nepaisant to, JK išliks tiek viena didžiausių pasaulio ekonomikų, tiek svarbi Lietuvos prekybos ir eksporto partnere“, – kalbėjo D. Kucevičius.

D. Kucevičiaus aiškinimu, Lietuvos įmonės, kurios disponuoja solidžia prekybos su trečiosiomis šalimis patirtimi, turi visas galimybes prisitaikyti prie naujų vėjų, kuriuos atneša „Brexitas“, sakė jis.

„ES apskritai eksportuoja į JK 53 proc. produkcijos. Į ES iš JK importuojama 46 proc. produkcijos. Tai reiškia, kad visi instrumentai, kurie palengvintų mūsų verslams kelią į prekybą, yra bendras darbas su kitomis valstybėmis narėmis. Drauge galvosime, kaip atitikti visus JK institucijų keliamus reikalavimus“, – pažymėjo D. Kucevičius.

Vis dėlto, anot jo, viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų dėl ateities, esą krenta verslų apyvartos. D. Kucevičiaus manymu, tokias išvadas daryti dar anksti.

„Asocijuotos verslo struktūros liudijo ir įrodymai tą sako, kad 2020 metų antrą pusmetį buvo išaugęs prekių srautas iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę. Vieni skubėjo eksportuoti, kiti skubėjo sandėliuoti dėl to, kad nežinojo, kaipgi bus nuo sausio 1-osios, nes susitarimas pasiektas praktiškai per Kalėdas“, – kalbėjo D. Kucevičius.

Pasak jo, didžiausią potencialą turės investuojantys į inovacijas Lietuvos verslai, kurias, pasak jo, ypač vertina JK.

„Pirmiausia yra inovacijų, technologinio bendradarbiavimo sritis. Čia didelį potencialą matome gyvybės mokslų ir lazerių srityje, kadangi ir pati JK yra viena progresyviausių ir daug į inovacijas investuojančių šalių, tai ir produktams kelia aukštus kokybės standartus. Turbūt didžiausią potencialą turės verslai, kurie yra linkę investuoti į inovacijas, nuolatos vystyti savo prekės ženklo produktus“, – teigė D. Kucevičius.

Kalbėdamas apie tai, kaip būtų galima pritraukti investuotojus iš JK, D. Kucevičius tikino, kad Lietuva „Brexito“ kontekste tampa patrauklia JK įmonėms.

„Per tą laikotarpį, tris ar ketverius metus, kai buvo aišku, kad einama link „Brexito“, ir kai verslai ieškojo, kur galėtų perkelti savo verslą ir įkurti padalinį, per pastaruosius trejus metus „Investuok Lietuvoje“ konsultavo 226 kompanijas iš JK dėl verslo galimybių Lietuvoje. Per tuos metus Lietuvą pasirinko 31 įmonė“, – teigė D. Kucevičius.

„Ryškiausias pavyzdys yra „Revolut“ istorija, kuri numatydama „Brexitą“ čia perkėlė savo pagrindinius pajėgumus ir sustiprino Lietuvos aspiracijas tapti fintech centru“, – pridūrė jis.

Tam, kad būtų pritrauka dar daugiau verslų ir sustiprintos esamos pozicijos, anot D. Kucevičiaus, būtina peržvelgti ir mokestinę šalies sistemą.

„Reikia galbūt galvoti apie tam tikras lengvatas, lengvinti imigracijos procedūras. Jei suremtume pečius, atrastume galimybes“, – pažymėjo D. Kucevičius.

Išvardijo pokyčius

JK Ministrų kabineto Europos sekretoriato direktoriaus pavaduotoja Kathryn Boyd, kalbėdama apie ekonominius dvišalius santykius su Lietuva, taip pat pabrėžė lygią konkurenciją ir tarpusavio bendradarbiavimą.

„Prekės, paslaugos, žuvininkystė, transportas, energetika, socialinis saugumas, dalyvavimas ES programose – visos šios sritys numatytos išstojimo sutartyje. [...] Susitarime numatyta, kad prekyba nebus tokia pati, kaip JK būnant ES nare. Žinoma, bus tam tikrų pakitimų, tačiau susitarimas su Lietuva yra tiesiog prekybos susitarimas ir turime numatytų tam tikrų priemonių“, – kalbėjo K. Boyd.

Vienas iš prekybos sričių, kurias akcentavo K. Boyd, buvo eksporto tarifai. Jos aiškinimu, prekes eksportuojant iš JK į ES ir atvirkščiai, tarifai taikomis nebus, tačiau tam prekės turės atitikti reikalavimus, kurie įrodytų jų kilmę.

„Jeigu produkcija gaminama Lietuvoje, dalyvaujant ES nebus problemų, bet jeigu prekės gaminamos užsienyje arba užsienis prisideda prie produkto gamybos, tai gali sukelti problemų. Žinoma, viskas priklauso nuo produkcijos“, – pažymėjo JK atstovė.

Antra sritis – techninės kliūtys, tokios kaip sanitariniai reikalavimai gyvūninės ir augalinės kilmės produktams, sakė K. Boyd.

„Reikės atitikti reikalavimus dėl gamybos šalies. Jeigu produktai atitiks JK reikalavimus, tokiu atveju juos bus galima eksportuoti į JK. JK pripažįsta daugelį prekių, kurias pripažįsta ES, tačiau ne visas“, – atkreipė dėmesį ji.

Trečia sritis – reikalavimai muitams, kurie šiemet dar negalioja. „Susitarime numatyta panaikinti tam tikrus barjerus, tarkime, nediskriminavimas, supaprastinimas, mutinių bendradarbiavimas, numatyta pripažinti vieniems kitų patikimus prekiautojus. Pirmi šeši mėnesiai bus lengvatiniai“, – aiškino JK atstovė.

Ketvirta sritis – paslaugos. Jos aiškinimu, paslaugų tiekėjai privalės tenkinti JK rinkos reikalavimus.

„Tai gali būti aktualu Lietuvos įmonėms, veikiančioms JK, tačiau susitarime numatyta, kad nebus diskriminuojamos profesinės ir verslo paslaugos. Tai pat susitarėme dėl liberalaus režimo skaitmeninėje prekyboje. Taip pat numatome ateityje buvusiai pripažinti ir kvalifikacijas, kai dėl finansinio reglamentavimo ir kitų reikalavimų bus tariamasi“, – komentavo K. Boyd.

Galiausiai paskutinis susitarimo skyrius skirtas dėl smulkaus ir vidutinio verslo, pabrėžė ji: „Jie turi teisę gauti internetu, kad tai padėtų jiems prekiauti mūsų rinkose, dėl intelektinės teisės, viešųjų pirkimų ir muito procedūrų.“

Apibendrindama Užsienio reikalų ministerijos atstovė Dalia Kreivienė teigė, jog nors ir sutarta, kad muitai ir kiekybiniai apribojimai nebus taikomi, po „Brexito“ atsirado eilė procedūrinių trikdžių.

„Matome, kaip eksportuotojai susiduria su muitinės procedūromis, eksporto deklaracijos kilmės įrodymais, jei norima nemokėti muito, tranzito, laikino įvežimo procedūromis.

Šiuos pokyčius ypač pajaus ES vidaus rinkoje prekiavusios įmonės ir patirties su trečiosiomis šalimis neturėję verslai. Taigi, galima sakyti, kad didžiausias neigiamas poveikis bus mažiems mūsų verslams“, – kalbėjo D. Kreivienė.