Verslas

2020.12.01 16:36

Lietuvos įmonės skatina atsakingą vartojimą: atėjo laikas panaudoti tai, ką sukaupėme, kad tai netaptų atliekomis

LRT.lt2020.12.01 16:36

Žiedinė ekonomika, beatliekė („zero-waste“) visuomenė, antrinis žaliavų perdirbimas ir naudojimas, ekologiniai ūkiai – tai tik keletas ryškių ir ambicingų tikslų, iškeltų Lietuvos socialinio verslo asociacijos kartu su Eko-sodybų klasteriu organizuotoje konferencijoje „Socialinio verslo plėtra: darnios ir tvarios visuomenės link”, teigiama asociacijos pranešime.

„Didėjant visuomenės sąmoningumui dėmesys ekologijai, atsakingam vartojimui ir darniam vystymuisi - dažno socialinio verslo variklis, – sako Viktorija Bražiūnaitė, Lietuvos socialinio verslo asociacijos vadovė. Šio išskirtinio renginio, orientuoto į tvarumą bei darnų vystymąsi, metu ne tik pristatėme socialinio verslo galimybes ir finansavimo būdus, bet ir, tikiuosi, įkvėpėme vieni kitus sėkmingais pavyzdžiais“.

Drabužiai, prikeliami antram gyvenimui

Trečius metus veikiantis socialinis verslas „Textale“ skatina sąmoningą vartojimą, pakartotinį daiktų naudojimą, mažindami susidarančių tekstilės atliekų kiekius. Pasak Viktorijos Nausėdės, „Textale" įkūrėjos, ištekliai, kuriuos daug metų išmetinėjame yra neišnaudotas potencialas kurti naujas darbo vietas: „Lietuvoje dėvėtos tekstilės kiekiai siekia nuo keturiasdešimt tonų ir daugiau per metus. Remiantis užsienio pavyzdžiais, skaičiuojama, kad sutvarkyti vienai tonai tekstilės per metus galima sukurti net dvidešimt naujų darbo vietų. Įsivaizduokite, koks potencialas neišnaudojamas“.

„Textale“ savo tekstilės istorijas pradėjo kurti nuo tvaraus stiliaus studijos Naujamiestyje, kviesdami žmones atnešti nebenaudojamus drabužius, kurie vėliau buvo prikeliami naujam gyvenimui. Vėliau, kartu su Aplinkos inžinerijos instituto mokslininkais vykdė projektą, kurio metu suskaičiavo, kiek tekstilės sukaupiama spintose, kiek perkama naujos, kiek dėvėtos.

„Pagrindinis skaudulys, kuris paaiškėjo – mes, kaip vartotojai, esame linkę vilkėti jau dėvėtą daiktą, bet per mažai domimės, kas nutinka su mūsų dėvėtais daiktais, – sako V. Nausėdė. Tačiau, jei žmonės žino, kas su daiktas vyksta, mielai perleidžia antram gyvenimui. Taigi, pagrindinė „Textale“ idėja – atėjo laikas panaudoti tai, ką mes Lietuvoje sukaupėme, kad tai netaptų atliekomis“, teigiama pranešime žiniasklaidai.

Daugkartinio panaudojimo puodelių sistema

Kitas socialinis startuolis, pristatytas renginyje – „CupCup“. Šio socialinio verslo steigėjai siekia eliminuoti vienkartines pakuotes. Pradėję nuo festivalių, renginių, vėliau – kavinių, „CupCup“ dirba tam, kad pakeistų visuomenės, įstrigusios linijiniame vartojimo modelyje – imti, vartoti, išmesti – įpročius.

„Problema yra didžiulė: per metus pasaulyje sunaudojama 500 milijardų vienkartinių popierinių puodelių ir tik 1 proc. jų yra perdirbama. Lietuvoje daugiau nei 40 mln. vienkartinių popierinių puodelių kasmet tampa atliekomis, – pasakoja „CupCup“ bendraįkūrėja Valdonė Šuškevičienė. Kita problema su popieriniais puodeliais – jų struktūra, kurioje vyrauja popierius, kartonas, tačiau barjerinė danga dažniausiai yra plastikas, tad tokį gaminį sunku perdirbti“.

Todėl „CupCup“, siūlydama orientuotis į žiedinę ekonomiką, beatliekius verslo modelius, pereiti prie žiedinio vartojimo – imti, naudoti, naudoti pakartotinai - sukūrė ir testuoja daugkartinio panaudojimo puodelių sistemą partnerių kavinėse. „Puodeliu kišenėje“ vadinamoje paslaugoje, pirkėjai už du eurus įsigyja kortelę, kurią gali iškeisti į daugkartinį puodelį, į kurį jam bus įpilama kava ar arbata. Puodelį galima grąžinti bet kada, bet kurioje projekte dalyvaujančioje kavinėje ir atgauti savo kortelę. „Tokiu būdu nereikia nešiotis savo puodelių, kurie dažniausiai paliekami namuose, nereikia jų kaupti, bei, svarbiausia, nesinaudojama vienkartinėmis pakuotėmis“, – pranešime žiniasklaidai cituojama V. Šuškevičienė.

Tvarumas per bendruomenės įtraukimą

Verslo tvarumo pagrindu bendruomenės įtraukimą laikanti „Miesto laboratorija“ – edukacinis bendruomenės centras Antakalnio mikrorajone Vilniuje, sukurtas vietoje gyvenančių žmonių. Prasidėjęs nuo noro sukurti įdomų bendruomenės centrą, tokį, kokius anksčiau jo įkūrėjams yra tekę matyti Amsterdame, Kopenhagoje ar Barselonoje: žalią, kalbantį apie aplinkosaugos problemas, save išsilaikantį, „Miesto laboratorija“ skaičiuoja jau penktus veiklos metus.

Bendruomenės centras veikia dviem kryptim: bendruomenės stiprinimas ir švietimas tvaraus, gamtai draugiško gyvenimo būdo srityje. Bendruomenė įtraukiama per maistą – įkurta bendruomenės kavinė, per kultūrą ir meną – vyksta renginiai, per „pasidaryk pats“ kultūrą.

„Miesto laboratorijoje“ gyvai galima išvysti, kaip veikia antrinio daiktų panaudojimo koncepcija: šiam socialiniam verslui priklausančios patalpos įrengtos nenaudojant naujų daiktų, ant stogo sumontuoti saulės kolektoriai, čia veikia atviras hidroponinis daržas, pilko vandens panaudojimo sistema, kavinė dirba tausojimo principu.

Turinį platforma bendruomenei reikštis tapusiai „Miesto laboratorijai“ kuria patys gyventojai. 80 procentų čia vykusių renginių yra inicijuoti vietos žmonių. Aplinkiniai žmonės žino, kad „Miesto laboratorija“ yra ta vieta, kur galima atiduoti nebenaudojamą puodelį, indų servizą, knygas ar kokį kitą daiktą. „Yra normalu atėjus į darbą rasti drabužių pakabą su kaspinėliu ar dėžutę su puodeliais. Žmonės mielai atneša čia savo nereikalingus daiktus, nes žino, kad panaudosim, ir tuo pačiu kuria šią vietą“, – sako Goda Sosnovskienė, „Miesto laboratorija” vadovė ir bendraįkūrėja.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt