Verslas

2020.12.02 05:30

Kova dėl į I etapą patekusių elektros vartotojų: vieni tiekėjai keičia kainodarą, kiti kiša sutartis net tiems, kam dar nereikia rinktis

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2020.12.02 05:30

Lieka paskutinė savaitė, kai į pirmąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą patenkantys gyventojai turi pasirinkti nepriklausomą tiekėją. Priešingu atveju jiems už elektrą teks mokėti daugiau. Nepatenkantieji į pirmąjį etapą kol kas rinktis neprivalo, tačiau kai kurie tiekėjai jau dabar ir jiems mėgina įsiūlyti savo paslaugas. O štai dalis tų, kuriems šiemet tiekėją pasirinkti būtina, susiduria su kitais iššūkiais.

Galima pastebėti, kad tiekėjai nuolat keičia savo kainodarą, todėl LRT.lt pateikia naujausius duomenis. Šiuo metu rinktis galima iš 7 tiekėjų: „Elektrum Lietuva“, „Enefit“, „Inregnum“, „Perlas Energija“, „Ignitis“ ir neseniai rinkoje atsiradusios „Birštono elektros“.

Kas turi pasirinkti šiemet?

Per metus suvartojantys daugiau nei 5 tūkst. kWh elektros energijos gyventojai jau šiemet buvo perspėti, kad jų elektros tiekimo sutartys nuo 2021-ųjų nustos galioti, todėl iki šių metų gruodžio 10 d. turi pasirinkti norimą elektros tiekėją.

Likusieji turės pasirinkti priklausomai nuo to, į kurį elektros rinkos liberalizavimo etapą patenka. 2021-aisiais – suvartojantieji daugiau nei 1000 kWh, 2022-aisiais – suvartojantieji iki 1 000 kWh.

Nors gyventojai gali nieko nelaukti ir pasirinkti tiekėją nepriklausomai nuo to, į kurį etapą patenka, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininko pavaduotojas Renatas Pocius kiek anksčiau LRT.lt sakė manantis, kad gyventojams, kurie patenka į tolesnį etapą, vertėtų neskubėti ir palaukti, kol atsiras daugiau rinkos dalyvių. „Tiems, kurie neprivalo rinktis, rekomenduoju neskubėti“, – kalbėjo R. Pocius.

Mėgina prisivilioti ir neturinčiuosius rinktis

Kai kurie gyventojai pasakoja, kad dalis tiekėjų jau ėmė medžioti potencialius klientus, nepriklausomai nuo to, į kokį etapą šie patenka.

Štai LRT.lt kalbinta Sonata (vardas pašnekovės prašymu pakeistas) pasakojo, kad „Perlo“ terminale jos buvo prašoma pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį su UAB „Perlas Energija“, nors šiemet rinktis nepriklausomo tiekėjo moteris tikina neturinti.

„Kodėl prašo pasirašyti, nežinau. Matysiu gruodžio mėnesį, kai mokėsiu, ką sakys. [...] Sakė, kad reikia sudaryti sutartį. Kai pasakiau, jog priklausau trečiajam etapui, liepė pasiskaityti toliau“, – teigė moteris.

Pašnekovė sako dar nesvarsčiusi, kokį tiekėją pasirinks, tačiau to daryti neskubanti. „Aišku, kad pasirašysiu, tačiau nėra ko skubėti. Laikas parodys, kur geriau“, – pažymi ji.

Reaguodamas į minėtos gyventojos nuogąstavimus, kodėl jai yra siūloma iš anksto pasirašyti sutartį, „Perlo Energijos“ direktorius Vilius Juraitis tik pakartoja, kad visų trijų rinkos liberalizavimo etapų vartotojai gali nepriklausomą tiekėją pasirinkti nepaisydami to, kokiam pokyčio etapui jie priskirtini.

„Kiekvieno etapo vartotojui yra labai svarbu nepavėluoti pasirinkti savo elektros tiekėją, kad netektų mokėti daugiau už garantinį elektros tiekimą“, – LRT.lt komentavo jis.

Negalėjo sudaryti sutarties su „Ignitis“, vėliau pastebėjo pakilusius įkainius

Kai kurie gyventojai, kuriems šiemet reikia pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją, sako, kad to padaryti nepavyko dėl techninių trikdžių. Štai į LRT.lt besikreipęs Indrius Kuklys pasakoja lapkričio 30 d. mėginęs sudaryti elektros tiekimo sutartį su „Ignitis“ per įmonės savitarnos svetainę, tačiau jam to padaryti nepavyko.

„Puslapis neveikė arba rodė klaidingus duomenis iš Registrų centro, t. y. neleido iš sąrašo pasirinkti tam tikrų objektų arba įvesti ranka mano objekto adreso. [...] Susisiekus tiesiogiai su interaktyvia pagalba (žmogus tiesiogiai raštu atsakinėjo), buvo paaiškinta, kad problema yra žinoma ir sprendžiama, tad pasiūlė užsukti vėliau į puslapį ir sudaryti sutartį. Taip ir mėginau padaryti ne kartą per dieną, tačiau rezultatas tas pats. Puslapis yra neprieinamas ir šiandien (gruodžio 1 d. – LRT.lt)“, – tvirtino I. Kuklys.

Anot vyro, negana to, nuo gruodžio 1 d. „Ignitis“ pakėlė visų planų kainas 0,006 euro: „Vakar (lapkričio 30 d. – LRT.lt) siūloma kaina buvo 0,135 Eur už kWh, o šiandien (gruodžio 1 d. – LRT.lt) – 0,141 kWh. Man, per metus sunaudojančiam elektros virš 10 000 kWh, susidaro 60 eurų permoka.

Patikrinęs kitų nepriklausomų tiekėjų kainas, pastebėjau, kad ir jų kainos pakilo tiek pat nuo gruodžio 1 d.“

Reaguodamas į susiklosčiusią situaciją, „Ignitis“ atstovas Lukas Zadarackas teigė, kad įmonė nuolat siekia užtikrinti operatyvų klientų aptarnavimą, tačiau kiekvieno mėnesio gale tradiciškai išauga klientų srautai ir jų užklausų kiekiai visuose klientų aptarnavimo kanaluose.

„Lapkričio pabaigoje papildomą sistemų apkrovą lėmė ir tai, kad liko vos 10 dienų iki nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo pirmojo etapo dalyviams termino pabaigos, dėl to ypač padidėjo lankytojų, siekiančių nuo 2021 metų sudaryti naujas elektros energijos tiekimo sutartis, srautas. Šios priežastys ir lėmė laikinus techninius „Ignitis“ savitarnos sistemos sutrikimus, jie buvo sėkmingai pašalinti“, – komentavo jis.

Konkrečius elektros tarifų kainų pokyčius, anot L. Zadaracko, lėmė per savaitę ženkliai išaugusios kainos elektros energijos biržoje „Nord Pool“. Pastarųjų pokyčius lėmė išaugusi elektros paklausa regione, kelių avariniu būdu sustabdytų elektrinių atsijungimai bei regione sumažėjusi vėjo energijos gamyba, teigė jis.

„Atkreipiame dėmesį, kad elektros kainos, kurias nepriklausomi tiekėjai siūlo būsimiems klientams, nuolat svyruoja dėl pokyčių elektros biržoje. Svarbu pažymėti, kad dėl elektros rinkos liberalizavimo atsirandanti galimybė privatiems klientams įsigyti elektros energiją biržos kainomis leidžia išlošti, kai kaina mažės. Tačiau, kainoms biržoje kylant, patrauklesni gali tapti fiksuotos kainos pasiūlymai“, – aiškino UAB „Ignitis“ atstovas.

Didelių kainų skirtumų tarp atskirų tiekėjų nesitiki

Iki šiol visą elektros kainą nustatydavo valstybė, tačiau liberalizavus rinką ji reguliuos tik 52 proc. elektros kainos ir tik kai kurias jos dedamąsias, pavyzdžiui, perdavimo ir skirstymo paslaugų kainas. Taigi, tiekėjų siūlomos elektros kainos galės kiek skirtis, tačiau vis tiek priklausys nuo konkurencijos ir kitų veiksnių.

Energetinių tyrimų institutas nurodo, kad elektros energijos kaina nėra lanksti ir visi tiekėjai turi ribotas galimybes keisti kainas, o ir daugiau nei pusę viso tarifo sudarys visiems vienoda ESO elektros energijos skirstymo kaina. Be to, kaip nurodo institutas, visi elektros tiekėjai yra priklausomi nuo biržos kainų lygio, todėl tiekėjų kainų skirtumai, tikėtina, nebus dideli.

Apie pusę kainos už elektros energijos kilovatvalandę (infrastruktūros ir sisteminių paslaugų, kurias teikia bendrovės „Litgrid“ bei ESO (Energijos skirstymo operatorius) reguliuos VERT.

48 proc. elektros kainos sudarys nereguliuojama suma, apimanti elektros įsigijimo kainą, priklausančią nuo kainos biržoje, ir elektros tiekimo kaina, kurią nustatys pats tiekėjas.

Kaip pasirinkti?

Renkantis nepriklausomą tiekėją, anot ESO atstovo Renaldo Radvilos, svarbiausia yra tai, kada ir kiek elektros sunaudoja pats gyventojas.

„Svarbiausias atskaitos taškas gyventojui yra jo paties elektros suvartojimo duomenys, tai yra kiek elektros per mėnesį jis suvartoja ir kada – kokiu paros metu ar kuriomis savaitės dienomis.

Disponuodamas net ir apytiksliais suvartojimo duomenimis, gyventojas jau gali žiūrėti, kaip jie koreliuoja su vienu ar kitu pasiūlymu, tai yra koks siūlomas planas labiausiai atitiks konkretaus namų ūkio poreikius, elektros vartojimo įpročius ir leis sutaupyti“, – pasirinkitetiekeja.lt pranešime spaudai cituojamas R. Radvila.

Anot jo, jei bent apie trečdalis energijos sunaudojama savaitgaliais, o buitinė technika ar kiti įvairūs elektra varomi prietaisai kraunami naktį, greičiausiai, apsimokės rinktis dviejų laiko zonų tarifą.

„Vartotojams šis vienos ar dviejų laiko zonų tarifų pasirinkimas – jau įprastas. O štai galimybė rinktis dinamiškus su kintama elektros biržos kaina susietus tarifus, bent jau buitinių vartotojų sektoriuje, – palyginus neseniai pasiūlyta naujovė.

Kadangi kaina elektros biržoje nuolat svyruoja, galutiniam vartotojui suteikiama galimybė šiek tiek rizikuoti ir iš tos rizikos, jei kainos kris, laimėti, nes ir jis už elektrą mokės mažiau, o jei kainos kiek kils, vadinasi, ir vartotojas mokės šiek tiek daugiau. Visgi besirenkantieji šį variantą planuoja, jog iš kainos svyravimų išloš būtent ilguoju laikotarpiu“, – cituojamas R. Radvila.

Fiksuoti tarifai, kuomet kilovatvalandės kaina tarsi įšaldoma metams ar dvejiems ir apsaugoma nuo bet kokių svyravimų, leidžia itin tiksliai planuoti, kokia sąskaita už elektrą atkeliaus mėnesio gale.

Tačiau renkantis nepriklausomą tiekėją R. Pocius kiek anksčiau teigė skatinantis atsižvelgti ne tik į siūlomą kainą, bet ir į kitas sąlygas.

„Gali būti, kad tiekėjai siūlo šiek tiek geresnę kainą, bet sutartyje atsiranda įvairių suvaržymų. Reikia pažiūrėti, ar tos sąlygos vartotoją tenkina, pavyzdžiui, sutartis turi būti sudaroma trejiems metams ir žmogus negali keisti tiekėjo. [...] Vartotojas turi žiūrėti, kas labiausiai tenkina jo poreikius. [...]

Jau dabar matome, kad tiekėjai siūlo ne tik kainą, bet ir kitų produktų šalia to, todėl vartotojas turėtų įsivertinti, kas jam aktualu. Pavyzdžiui, vienas tiekėjas siūlo kainą, bet siūlo papildomai įsigyti tam tikrų buitinių reikmių su nuolaida. Tada atsiranda pasiūlymų paketai, kai ne tik galutinė kaina lemia patrauklumą, bet ir kitos sąlygos“, – atkreipė dėmesį VERT atstovas.

O štai R. Radvila ragino rinktis tą tiekėją, kurio pasiūlymas labiausiai atitiks gyventojo poreikius, taip pat patarė neprisirišti prie teikėjo ilga sutartimi, o sudaryti neterminuotą. „Tai, pasikeitus situacijai rinkoje ir atsiradus geresnių pasiūlymų, jums leis labai paprastai pasirinkti kitą tiekėją“, – pranešime spaudai cituojamas ESO atstovas.

„Birštono elektra“ tiems, kas sunaudoja daugiau elektros, siūlo mažesnę kainą

Taigi, kaip jau buvo minėta, iki šiol gyventojai gali rinktis iš septynių nepriklausomų tiekėjų. Kaip anksčiau R. Pocius teigė, kad kuo rinkoje konkurencija didesnė, tuo siūloma kaina gali tapti patrauklesnė.

Šiuo metu naujausias nepriklausomas elektros energijos tiekėjas yra „Birštono elektra“. Kaip nurodoma įmonės interneto puslapyje, gyventojams siūlomi elektros tiekimo planai yra pagrįsti principu, kad, sunaudojus daugiau elektros energijos, mokama mažiau. Tai reiškia, jog mokama už suvartotą elektros energijos kilovatvalandę pigiau, jeigu jų sunaudojama daugiau. Jeigu elektros suvartojimas išaugs, elektros energijos kilovatvalandė pigs.

Vis dėlto bendrovė atkreipia dėmesį negalinti garantuoti persiuntimo kainos, kuri yra perskaičiuojama VERT ir yra vienoda visiems elektros energijos tiekėjams.

Siūlomi planai – „Fiksuota 12 mėnesių“, kai garantuojama pastovi kaina vieneriems metams, jei dėl nenumatytų priežasčių gyventojo elektros energijos vartojimas didėja, pavyzdžiui, dėl sezoniškumo, elektros energijos kilovatvalandės kaina mažėja, ir „Paprastas“, kai norima mažiau įsipareigojimų ir mokama už elektros energiją rinkos kainai artimą kainą.

„Esame naujai įkurta Lietuvos kapitalo įmonė, turime patirties iš Skandinavijos. Tikime, jog, pasitelkdami technologijas bei pasitikėdami žmonėmis, galime pateikti Lietuvos žmonėms paprastesnius sprendimus ir pigesnę elektros energiją. Mūsų planų pagrįstumas – jei žmogus naudoja daugiau, tegul moka mažiau. Paprastai žiemą išlaidų ir taip yra daug“, – teigė „Birštono elektros“ direktorė Edita Gudelevičienė.

Įmonė taip pat nurodo, kad galutinė kaina apskaičiuota darant prielaidą, jog klientas yra pasirinkęs jo suvartojimą atitinkantį ESO persiuntimo planą „Standartinį“ (iki 200 kWh), „Namai“ (nuo 200 iki 600 kWh) ar „Namai+“ (600 kWh ir daugiau). ESO planai „Namai“ ir „Namai+“ turi pastovias kainos dedamąsias atitinkamai 3 ir 6 eurai per mėnesį. Kainos nurodytos su PVM.

„EGTO energija“: fiksuojant kainą nebūtina įsipareigoti

Neseniai prie elektros rinkos liberalizacijos prisijungė ir bendrovė „EGTO energija“. Ši įmonė siūlo tris planus: „EGTO patogus“, „EGTO sąžiningas“ ir „EGTO sąžiningas dviejų zonų“. Pirmam planui nėra taikomas abonementinis mokestis, o antras ir trečias planai atspindi realią elektros savikainą biržoje. Visiems planams nėra taikomi įsipareigojimai, sąskaitą reikia apmokėti iki kito mėnesio paskutinės dienos.

Įmonės vadovo Egidijaus Rutkausko teigimu, siūlomi planai sudaryti remiantis dažniausiai gyventojų suvartojamu kiekiu ir jų įpročiais.

„Fiksuotos kainos planams netaikome laiko įsipareigojimų, klientas gali juos nutraukti kada tik panorėjęs be papildomų mokesčių. Kintamosios kainos planai paremti galimybe stebėti elektros energijos įsigijimo savikainą, rinkos pokyčius, galutinės kainos sudedamąsias“, – kiek anksčiau komentavo jis.

„Inregnum“ netaiko sutarties nutraukimo baudų

Vienas iš jaunesnių elektros rinkos liberalizavimo žaidėjų taip pat yra įmonė „Inregnum“. Jos vykdomosios direktorės Linos Paulauskės teigimu, vartotojams siūlomos tokios kainos, kokios tuo metu yra rinkoje, perkant elektros energiją iš „Nord Pool“ – elektros energijos pardavimo biržos Šiaurės Europos regione, didžiausios tokio tipo organizacijos Europoje.

Įmonės vadovės aiškinimu, nuolat svyruojančios „Nord Pool“ kainos turi pranašumų. „Pirkdamas elektrą biržos kaina, vartotojas bus tikras, kad jo mokama kaina atspindi realią rinkos situaciją. Turėdamas automatinį skaitiklį, jis galės planuoti elektros energijos vartojimą priklausomai nuo kainos padidėjimo ar sumažėjimo.

Fizinių vartotojų įpročiai naudoti elektros energiją vakarais ir savaitgaliais, kai biržoje elektros energija yra santykinai pigi, leidžia sutaupyti. Ilguoju laikotarpiu dėl svyravimų rinkoje kintamoji biržos kaina dažniausiai yra 10–15 proc. mažesnė už fiksuotą kainą“, – komentavo L. Paulauskė.

Kaip vieną didžiausių įmonės pliusų L. Paulauskė įvardijo įmonės nepriklausomumą didiesiems tiekėjams.

„Vartotojai, rinkdamiesi nepriklausomą energijos tiekėją, turėtų atsižvelgti į tai, kad „Inregnum“ yra bene vienintelė įmonė, nepriklausanti didiesiems valstybiniams Lietuvos ir kaimyninių šalių tiekėjams. Atitinkamai bendrovė netaiko sutarties nutraukimo baudų ir nevaržo klientų pasirinkimo teisės“, – pabrėžė L. Paulauskė.

Kaip nurodoma įmonės puslapyje, elektros kainos formulę sudaro biržos kaina, valstybės reguliuojama dalis ir „Inregnum“ tiekimo ir balansavimo kaina. Įmonės siūlomos elektros tiekimo namams sutartys neterminuotos, o jų nutraukimas – be baudų.

„Elektrum Lietuva“: kainą galima fiksuoti 3 arba 24 mėnesiams

Kiek seniau į elektros rinkos liberalizavimą įsitraukė „Elektrum Lietuva“, 50 proc. jos pagaminamos elektros energijos yra atsinaujinančioji.

Pasak „Elektrum Lietuva“ vadovo Martyno Gigo, planą „Elektrum praktiškas“ vertėtų rinktis gyventojams, neturintiems laiko domėtis elektros kainos pokyčiais: „Nepriklausomai nuo to, kokie svyravimai vyks elektros biržoje, jų tarifas nuo to nesikeis.“

O štai „Elektrum atviras“, jo teigimu, skirtas klientams, norintiems išnaudoti galimus svyravimus biržoje ir nenorintiems fiksuoti kainos ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui. „Mūsų nuomone, trys mėnesiai yra optimalus laikotarpis, nes klientai yra apdrausti nuo staigių kainų svyravimų ir pasilieka galimybę fiksuoti kainą, kai biržoje ji gali būti sumažėjusi“, – aiškino M. Giga.

Neseniai įmonė klientams pasiūlė dar du planus – „Elektrum stabilus“ ir „Elektrum dinamiškas“.

„Enefit“: kaina gali visą sutarties laiką nesikeisti

Dar vienas rinkos žaidėjas – įmonė „Enefit“. Jos generalinis direktorius Vytenis Koryzna pabrėžė, kad čia elektra gaminama tik iš Lietuvoje esančių (vietinių) atsinaujinančių energijos šaltinių – vėjo, saulės, vandens.

Klientams siūloma fiksuota elektros energijos kaina, anot įmonės vadovo, nustatoma sutarties pasirašymo dieną, atsižvelgiant į kliento elektros vartojimą, – ji visą sutarties laiką nesikeičia, ir kintamoji biržos kaina, paremta kas valandą „Nord Pool“ biržoje kintančia elektros energijos kaina. Šiuo atveju elektros kainą vartotojui sudaro fiksuota suma, elektros persiuntimo kaina ir viešuosius interesus atitinkančios paslaugos (VIAP).

Įmonės vadovo aiškinimu, renkantis fiksuotos kainos pasiūlymą, gyventojui priskiriamas tas planas, kurį jis buvo pasirinkęs, kai dar naudojosi visuomeninio tiekėjo paslaugomis. Vartotojo turimas planas priklauso nuo to, kiek elektros energijos namų ūkyje suvartojama, tačiau galima šį planą pasikeisti.

Vartotojas taip pat gali pasirinkti vienos arba dviejų (dieninės ir naktinės) laiko zonų tarifus, priklausomai nuo poreikių, sako V. Koryzna. Vienos laiko zonos tarifas – tai toks tarifas, kai visą parą kilovatvalandės (kWh) kaina nekinta. Dviejų laiko zonų tarifas – tarifas, kurį sudaro dieninė ir naktinė, šeštadienio ir sekmadienio elektros dedamosios. Vadinasi, elektros energijos kilovatvalandės kaina priklauso nuo paros ar savaitės meto. Tokiu atveju gyventojai gali pasirinkti elektros tiekimo tarifą priklausomai nuo to, kokie jų įpročiai ir poreikiai.

Vis dėlto, pasak V. Koryznos, statistika rodo, kad, pasirinkęs kintamąją kainą vietoj fiksuotos, per ilgą laiką gyventojas sutaupo vidutiniškai 10–15 proc.

„Ignitis“: mokamas mėnesio mokestis, žalioji energija metus – be papildomo mokesčio

Vartotojai gali rinktis ir valstybės valdomai „Ignitis grupei“ priklausančią „Ignitis“. Čia gyventojai taip pat galės fiksuoti mokestį už elektrą 12 arba 24 mėnesiams, atkreipia dėmesį jos atstovas Andrius Kavaliauskas. Vadinasi, elektros tiekimo kaina galės būti nekeičiama – galutinė kaina kis tik tada, jei keisis valstybės nustatomi mokesčiai.

„Tai apsaugo nuo galimų elektros biržos rinkos kainų pokyčių. [...] Elektros kainos fiksavimą besirenkantiems klientams siūlysime ir tam tikrų nuolaidų elektros tiekimo kainai“, – teigė įmonės atstovas.

Pasak A. Kavaliausko, vartotojams siūlomi ir planai, kai elektros kainos tiesiogiai priklauso nuo kainos „Nordpool.

„Ignitis“ siūlo rinktis vieną iš trijų elektros tiekimo planų, jų kaina priklauso nuo keleto komponentų.

Pasirinkus turimą laiko zonų skaičių ir įrašius suvartojamos elektros energijos kiekį arba sumokamos sumos dydį, „Ignitis“ ryšių su visuomene projektų vadovo Luko Zadaracko aiškinimu, bendrovės interneto puslapyje esanti skaičiuoklė parenka gyventojams tinkamiausią elektros tiekimo planą.

Pavyzdžiui, planas „Minimalus“ yra optimalus tiems, kurių suvartojamos elektros kiekis neviršija 2 400 kWh per metus.

Daugiau nei 2 400 kWh per metus suvartojantiems namų ūkiams elektros tiekėjas siūlo planą „Optimalus“.

Gyventojas gali rinktis ir „Dinamišką“ planą, jis priklausys nuo vidutinės kainos elektros biržoje ir galės keistis kas mėnesį.

Kiekvieno plano kainą sudaro mėnesio mokestis ir elektros kaina.

Mėnesio mokestis – tai fiksuota suma, mokama kas mėnesį. Šalia mėnesio mokesčio prisideda elektros kaina, kurią sudaro tiekimo paslaugos kaina ir valstybės reguliuojama kainos dalis.

Renkantis planą, bendrovėje siūloma ir elektra iš žaliosios energijos. Akcentuojama, kad visiems, pasirašiusiems sutartis su tiekėju iki gruodžio 10 dienos, žalioji energija į jų būstus vienus metus bus tiekiama be papildomo mokesčio“, – sakė A. Kavaliauskas.

Pasirašiusiesiems sutartį su „Ignitis“ iki 2020 m. gruodžio 10 dienos, A. Kavaliausko tvirtinimu, žalioji energija vienus metus bus tiekiama be jokio papildomo mokesčio.

„Perlas Energija“: siūlomos visuomeninio tiekėjo kainos

Kaip jau buvo minėta, elektros energiją taip pat tieks bendrovė „Perlas Energija“. Pasak jos vadovo V. Juraičio, gyventojams, sudariusiems sutartis iki šių metų gruodžio 10 dienos, įmokos už elektrą terminaluose iki 2021 metų pabaigos bus nemokamos.

Vartotojai gali rinktis iš trijų fiksuotojo tarifo planų – „Standartinis“, „Namai“, „Namai plius“ ir atitinkamai vienos arba dviejų laiko zonų tarifą. Taip pat naujus „Birža+“ vienos arba dviejų laiko zonų planus.

Kaip teigia V. Juraitis, siūlomos kainos yra tokios pat kaip reguliuojamo visuomeninio tiekėjo. Taip pat gyventojai gali nemokamai naudotis atsiskaitymo kanalų paslaugomis, atsiskaitymo knygelėmis ir lojalumo programa.

„Renkantis vartotojams pirmiausia verta kreipti dėmesį į siūlomą galutinę kainą, kadangi pastovioji ESO kainos dedamoji visų tiekėjų yra vienoda“, – komentavo V. Juraitis.

Jau pasirinko daugiau nei 113 tūkst. namų ūkių

Kaip skelbiama pasirinkitetiekeja.lt, lapkričio 30 d. duomenimis, nepriklausomą tiekėją pasirinko jau daugiau nei 113 tūkst. namų ūkių. Iš jų daugiau nei 46 tūkst. patenka į pirmąjį energetikos reformos etapą, kurio dalyviai sutartis su nepriklausomu tiekėju turi pasirašyti iki šių metų gruodžio 10 dienos. Iš viso Lietuvoje į pirmąjį etapą patenka per 98 tūkst. nekilnojamojo turto objektų.

Atkreipiamas dėmesys, kad elektros energiją gyventojams tiekiančių elektros tiekėjų atsiras ir daugiau, mat teisę užsiimti šia veikla jau dabar turi per 80 įmonių. 27-ios iš jų aptarnauja įmones, nes verslo sektoriuje tokia pati energetikos reforma įvykdyta dar 2010 metais.

Akcentuojama, kad elektros energijos tiekimu užsiimti galės ne bet kas – tik įmonės, atitinkančios šiai veiklai keliamus reikalavimus ir gavusios Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos licenciją.

Į rinką įtraukus daugiau dalyvių, sudaromos sąlygos konkurencijai tarp skirtingų įmonių atsirasti, o vartotojai turi galimybę pasirinkti labiausiai jų poreikius atitinkantį elektros tiekėją, nurodo Energetikos ministerija.

Nepasirinkusieji mokės daugiau

Šių metų gegužės mėnesį Seimas priėmė Elektros energetikos įstatymą, juo numatyta iki 2023-iųjų atsisakyti visuomeninio elektros tiekimo vartotojams, mat iki šiol monopolinis tiekėjas buvo „Ignitis“, priklausantis valstybės įmonei „Ignitis group“. Paprastai tariant, elektros energija tampa tokia pat paslauga kaip internetas ar mobilusis ryšys, ją gali teikti įvairios įmonės.

Jei per etapą, į kurį patenka, gyventojas nepasirenka nepriklausomo elektros tiekėjo, garantinio tiekimo paslaugą jam dar pusę metų užtikrins Energijos skirstymo operatorius (ESO). Vis dėlto šiuo atveju elektra būtų brangesnė nei pasirinkus nepriklausomą tiekėją, o po šio pusės metų laikotarpio ESO turi teisę garantinį tiekimą nutraukti.

„Vartotojai be elektros energijos neliks. Visi baiminasi, jog jeigu nepasirinks, bus atjungti nuo tinklų, [...] tačiau tokiu atveju elektra pabrangtų apie 12 procentų“, – LRT.lt anksčiau aiškino VERT pirmininko pavaduotojas Renatas Pocius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt