Verslas

2020.11.17 14:56

Nesutarimai dėl Astravo AE gali atsisukti kitu galu: ekspertai įspėja, kad Kremliaus tikslas – sinchronizacija

LRT TELEVIZIJOS laida „LRT Forumas“, LRT.lt2020.11.17 14:56

Astravo atominė elektrinė (AE) Lietuvai kelia ne tik branduolinę, bet ir hibridinę grėsmę, o tame dalyvaujančio Kremliaus tikslas gerokai didesnis nei Astravo AE projekto įgyvendinimas – Kremlius nusitaikė į sinchronizaciją, tvirtina LRT TELEVIZIJOS laidoje „LRT forumas“ dalyvavę ekspertai. Jie neatmeta galimybės, kad Baltijos valstybėms įsivėlus į tarpusavio nesutarimus dėl baltarusiškos elektros galiausiai gali sugriūti ir regionui svarbus atsijungimo nuo BRELL žiedo ir sinchronizacijos su kontinentine Europa projektas.

Energetikos ekspertas Romas Švedas neabejoja – susidariusioje situacijoje vieno sprendimo nebus, nes Rusija turi rimtų interesų tiek Lietuvoje, tiek visose Baltijos šalyse.

„Neretai galvojama, kad ypač lietuviai Kremliaus problemą demonizuoja, perdeda, hiperbolizuoja, bet norėčiau priminti tokį dalyką, kad Kremlius pradėjo statyti naują atominės elektrinės projektą Kaliningrade paraleliai Baltarusijos AE projektui, turėdamas tikslą sukurti dirbtinę konkurenciją Lietuvos projektui ir jį sužlugdyti. Tai laikomas pačiu brangiausiu viešosios komunikacijos karu tarp valstybių“, – teigė R. Švedas.

Jis priminė, kad Lietuvoje tuo metu buvo inicijuotas referendumas, kurio metu, anot R. Švedo, naujos atominės elektrinės projektas buvo politizuotas ir galiausiai žlugo.

„Kremlius pasiekė savo tikslą. Kai tik Lietuva sustabdė naujos atominės elektrinės projektą, atominės elektrinės projektas Kaliningrade buvo sustabdytas. Mano vertinimu, Kremlius ir toliau kryptingai veiks Baltijos šalių teritorijoje. Dabar Kremliaus tikslas yra sinchronizacija. Sprendžiant šią problemą kartu su Baltijos šalimis, mums ją reikia spręsti kompleksiškai, sprendžiant kartu su sinchronizacijos klausimais“, – tvirtino R. Švedas.

Jis taip pat pabrėžė, kad energija iš esmės veikia bendroje rinkoje, o Lietuva yra viena didžiausių elektros energijos importuotojų. „Mes ir toliau importuosime iš visų pusių, per visus vamzdžius, todėl, jeigu išspręsime vieną klausimą, bus kitas klausimas, bet svarbu, mano vertinimu, nesužlugdyti sinchronizacijos proceso. Dėl to mes, Baltijos šalys ir Lietuva, neturime pasiduoti Kremliaus taktikai, neturime būti sukiršinti“, – pabrėžė R. Švedas.

Užsienio reikalų viceministras: atsijungimas nuo BRELL galėtų būti neįmanomas

A. Zananavičius taip pat antrina ir teigia, kad Lietuvos energijos rinka bus dempinguojama su konkrečiu tikslu – išstumti visus kitus tiekėjus bei sužlugdyti elektros generaciją šalyje.

LRT forumas. Astravo AE keliamos grėsmės: kaip Lietuva joms pasiruošusi?

„Ilgą laiką žengėme link energetinės nepriklausomybės, jungiamės su Europa, susiplanavome sinchronizacijos planus. Bet jeigu vieną dieną mūsų rinką užplūs rusiška ar baltarusiška elektra, mes vėl tapsime priklausomi nuo Rytų ir mūsų atsijungimas nuo BRELL žiedo bus daug labiau komplikuotas, o gal net ir neįmanomas. Čia yra didžiausia grėsmė“, – teigė A. Zananavičius.

Ieškoti bendro dialogo ragino ir politologas Ramūnas Vilpišauskas, kuris ragino nesisvaidyti kaltinimais, kad grėsmė kyla dėl Latvijos, bei rasti bendrą sutarimą tarp Lietuvos institucijų ir politikų.

„Jeigu tai laikome nacionalinės svarbos klausimu, turime turėti bendrą poziciją tarp visų pagrindinių parlamentinių partijų, pagrindinių institucijų. (...) Dažnai girdime, kaip sakoma, kad latviai yra rusai, kad ten yra tie patys interesai. Lietuva negali tikėtis sėkmingai įgyvendinti sinchronizaciją be kitų Baltijos šalių ir Lenkijos. Man atrodo, kad įsijautę į vidaus politines kovas dažnai pamirštame, kad tik visi kartu galime pasiekti tai, kas mums gyvybiškai svarbu“, – pabrėžė R. Vilpišauskas.

„LRT forumo“ dalyviai sutiko, kad Baltarusijos AE ir nesutarimai dėl bendros Baltijos valstybių metodikos gali kelti keblumų ir įgyvendinant sinchronizacijos projektą, kuriuo siekiama atsijungti nuo vadinamojo BRELL elektros energijos žiedo ir susijungti su kontinentine Europa.

Tiek laikinasis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, tiek parlamentaras konservatorius Dainius Kreivys pritarė, kad būtina siekti Baltijos valstybių dialogo, kad projektas būtų įgyvendintas sėkmingai.

Kelia ne tik branduolinę, bet ir hibridinę grėsmę

Užsienio reikalų viceministro Albino Zananavičiaus teigimu, bene didžiausią grėsmę Baltarusijos elektrinė kelia dėl jos atstumo nuo Lietuvos sostinės.

„Po Fukušimos tragedijos nė viena pasaulio valstybė nebestatė taip arti didelių miestų nė vieno branduolinio objekto. Tai ir yra pagrindinis mūsų susirūpinimas. Antras susirūpinimas – matome, kad Baltarusija pasitikėti negalime. Apie visus incidentus, kurie ten įvyko, mes sužinojome iš viešų ir neviešų šaltinių, bet ne iš jų pačių. Taip pat į visus mūsų prašymus sustiprinti elektrinės saugą visi atsakymai būdavo „kažkada, galbūt, kai pasileis“, – kalbėjo A. Zananavičius.

Jis pabrėžė, kad Užsienio reikalų ministerija Astravo AE mato ne tik kaip branduolinės saugos problemą, bet ir kaip hibridinę grėsmę, nes jau dabar su Astravo AE yra susiję dideli kiekiai dezinformacijos, o tai gali bent kuriam laikui destabilizuoti visuomenę.

„Tada mes užduodame sau klausimą – ar mes galime pasitikėti baltarusiais? Šiandien turbūt tikrai ne. Antras klausimas – kiek patys esame pajėgūs stebėti, kas vyksta pačiame objekte. Ir čia mes puikiai kontroliuojame situaciją savo teritorijoje, turime stotis, kurios vykdo monitoringą, bet mes nežinome, kas vyksta pačiame objekte“, – nurodė A. Zananavičius.

Jo teigimu, Europos Komisija šiuo metu nereglamentuoja ir prekybos elektra su trečiosiomis šalimis, todėl kol kas šis klausimas intensyviausiai sprendžiamas regioniniu mastu.

D. Kreivys: latviai kažkuria prasme begėdiškai meluoja

Kalbėdamas apie regiono padėtį, Ž. Vaičiūnas priminė, kad Latvija, kuri anksčiau buvo priėmusi sprendimą Astravo AE pagamintą elektrą pirkti, poziciją pakeitė ir rugpjūčio mėnesį oficialiai pritarė Lietuvos pozicijai šios elektros energijos nepirkti.

„Tai yra faktas. Šiandien toliau dar yra dėliojami tam tikri papildomi mechanizmai, kad būtų įvykdyta absoliuti kontrolė, kad nė viena elektros kilovatvalandė užtikrintai nepatektų į mūsų šalių rinką. Šiandien galiu užtikrinti, kad yra Latvijos įsipareigojimas – tiek Latvija, tiek Estija taip pat neperka Baltarusiškos elektros energijos“, – tvirtino Ž. Vaičiūnas.

Vis dėlto pastarosiomis dienomis buvo pasirodžiusi informacija, kad Astravo AE pagaminta elektros energija į Lietuvą patenka. Be to, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkė Inga Žilienė praėjusią savaitę BNS sakė, kad, Lietuvai nutraukus prekybą baltarusiška elektra, dalis Astrave pagamintos elektros Lietuvoje jau buvo paversta pinigais, tik neaišku, kiek tiksliai.

„Latviai kažkuria prasme begėdiškai meluoja, kad [Astravo AE pagaminta] elektra neprekiaus, bet iš tikrųjų ta elektra patenka pas mus, mes ją suvartojame, o latviai kažkokiu būdu atsiskaito per Rusiją su Baltarusija“, – komentuodamas situaciją tvirtino D. Kreivys.

Ž. Vaičiūnas: tai nepatvirtinta, o kai kurias atvejais – melas

Ž. Vaičiūnas su išsakytais teiginiais nesutiko. Jis patikino, kad Lietuvos vartotojai už baltarusišką elektrą tikrai nemokėjo.

„Kalbėkime faktais. Tai, kad Baltarusijos sistema buvo perteklinė, yra absoliutus melas. Dabar kalbu apie statistiką retrospektyviai – nuo Astravo paleidimo, nuo elektros energijos gamybos pradžios lapkričio 3 d. iki šios dienos Baltarusijos sistema buvo arba deficitinė, arba susibalansavusi. Paprastai tariant, Baltarusija neturėjo, ką eksportuoti. Visa kita yra fiziniai srautai, kurie juda pagal savo logiką“, – tvirtino Ž. Vaičiūnas.

Anot jo, minėtu laikotarpiu Lietuvoje iš Rusijos buvo perkama elektros energija: „Buvo nupirkta daugiau elektros energijos, nei buvo fizinis srautas. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad fizinis srautas niekaip negalėjo virsti komercine elektra.“

Ž. Vaičiūnas teigė į VERT kreipęsis dar prieš 10 dienų dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusių teiginių apie tarpininkus, kurie Lietuvoje prekiauja baltarusiška elektros energija, tačiau atsakymo nesulaukęs, todėl pakartotinai kreipęsis pirmadienį.

„Septynioms įmonėms licencijos buvo panaikintos iškart paleidus Astravo AE. Viena įmonė, t. y. „Inter Rao“, kuri turi teisę prekiauti rusiška elektra, taip pat neteko teisės prekiauti baltarusiška elektra. Jeigu yra kažkokia informacija apie tokius prekybinius srautus, tiek ministerija, tiek visos kitos tarnybos suinteresuotos ją gauti ir ją gaus, bet kol kas tai visiškai nepatvirtinti dalykai, interpretacijos, o kai kuriais atvejais – net ir melas“, – teigė Ž. Vaičiūnas.

Tokius pat reaktorius įsigijo Suomija ir Vengrija, bet situacija ten skiriasi

M. Demčenkos teigimu, sunkios branduolinės avarijos teorinė tikimybė vis dėlto yra labai maža – ji prilyginama vienam kartui per daugiau kaip 100 tūkst. metų.

„Bet čia kalbame apie teorinę tikimybę, – pabrėžė VATESI vadovas. – Daug kas priklauso nuo realios įrangos padėties, kokybės, pagaminimo, sumontavimo, eksploatavimo. Ta tikimybė dėl to galėtų ir sumažėti. Jeigu kalbame apie bendrą tos elektrinės saugos vertinimą, tai tas vertinimas buvo padarytas ir Vyriausybės patvirtintas 2017 m. Jis buvo atliktas visų Lietuvos atsakingų žinybų.“

M. Demčenko primena, kad tuo metu išvada skelbė, jog Astravo rajone statome branduolinė elektrinė dėl geografinės padėties ir technologinių ypatumų kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai. Jo teigimu, situacija ir vertinimas per kelerius metus nepasikeitė.

Rusijos valstybinė įmonė „Rosatom“ ir jai priklausanti Astravo AE projektą įgyvendinanti bendrovė „Atomstrojeksport“ tikina, kad elektrinėje montuojami VVER tipo reaktoriai yra vieni saugiausių pasaulyje ir jie buvo parduoti ir Europos Sąjungos valstybėms, pavyzdžiui, Suomijai ar Vengrijai.

Parlamentaras, konservatorius Dainius Kreivys sutinka, kad šie reaktoriai iš tiesų yra saugūs, tačiau jis atkreipia dėmesį, kad tarp reaktorių, montuojamų Baltarusijoje ir ES valstybėse narėse, yra skirtumų.

„Suomijoje projektuojamas reaktorius yra daug aukštesnės kokybės. (...) Netgi tame aukštesnės kokybės reaktoriuje suomių reguliuotojas yra radęs daugybę kabliukų ir iki šiol jo nėra patvirtinęs. Elektrinė nėra pradėta statyti ir šis reaktorius nėra suderintas. Vengrijoje statomas reaktorius yra žemesnės kokybės nei Suomijoje, bet daug aukštesnės kokybės nei Baltarusijoje, kur statomas supaprastintas reaktorius“, – vardijo D. Kreivys.

VATESI vadovas patvirtino, kad nors ir yra to paties tipo, Suomijoje, Vengrijoje ir Baltarusijoje statomi reaktoriai technologiškai skiriasi.

D. Kreivys priminė, kad VATESI yra parengusi Astravo AE reaktoriaus trūkumų sąrašą, kuriame yra net 29 punktai. Visi šie punktai buvo pateikti Europos branduolinės saugos reguliatorių grupė (ENSREG). Pati ENSREG atliko streso testus, jų rekomendacijos Baltarusijoje iki šiol nėra įgyvendintos.

„Baltarusija nesiruošia jų įgyvendinti. Matome, kad yra didžiulis skirtumas tarp tų reaktorių, kurie statomi Suomijoje, Vengrijoje ir Baltarusijoje“, – kalbėjo D. Kreivys.

Dvejonių kelia informacijos stoka

Praėjusią savaitę pasirodė pranešimų, kad Astravo AE įvyko generatoriaus transformatoriaus ar kelių transformatorių sprogimas, o elektros energijos gamyba elektrinėje buvo sustabdyta.

Paprašytas pakomentuoti šią situaciją Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos vadovas Michailas Demčenko LRT TELEVIZIJOS laidoje „LRT forumas“ teigė, kad gedimą tiksliau pakomentuoti galėtų elektros inžinierius, nes tai susiję su elektros gamyba.

„Mums, branduolinės saugos specialistams, svarbu, kad šie transformatoriai nebuvo saugai svarbios sistemos dalis. Todėl šie gedimai, pasak Baltarusijos reguliuotojo, ir neprivedė prie kažkokių rimtesnių pasekmių, padidėjusio radioaktyvių medžiagų išmetimo ar pan.

Blogai tai, kad mes apie tai oficialiai sužinojome tik trečią dieną po paties įvykio. Visame pasaulyje priimta praktika, kad operatorius, eksploatuojanti organizacija apie visus įvykius nedelsdami informuoja visuomenę, gyventojus. Tokiais atvejais pirma žinutė turėtų būti „jūs esate saugūs“, – komentavo M. Demčenko.

Jis patikslino, kad pagal Lietuvos ir Baltarusijos susitarimą Lietuva turėtų būti informuota tik apie branduolines nelaimes, todėl sudaryta sutartis neįpareigoja pranešti apie kitus gedimus ar įvykius.

Ž. Vaičiūnas: pasitikėjimo klausimas nuo pat pradžių buvo didžiausias

Laikinojo energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno teigimu, tiek dėl informacijos teikimo, tiek dėl kitų aspektų pasitikėjimo su Baltarusija klausimas buvo keliamas nuo pat pradžių.

„Pasitikėjimo klausimas nuo pat pradžių buvo didžiausias klaustukas. Apie šiuos incidentus automatiškai mes informuojame tiek Europos Komisiją (EK), tiek Tarptautinę atominės energijos agentūrą (TATENA). Be abejo, tai yra papildomi veiksniai, bet pasitikėjimo niekada ir nebuvo, nes į klausimus, kuriuos kėlė Lietuva, taip pat nebuvo atsakyta“, – kalbėjo Ž. Vaičiūnas.

Buvęs Radiacinės saugos centro direktorius, dabar šio centro konsultantas Albinas Mastauskas atkreipė dėmesį, kad galima branduolinė avarija Lietuvai iš esmės nėra naujiena – mūsų šalyje anksčiau veikė Ignalinos atominė elektrinė, joje panaudotas branduolinis kuras tebėra saugomas, todėl ir tai laikytina rizikos faktoriumi.

„Klausimas nėra naujas, dėl to tas pasirengimas iš tiesų yra svarbus ir ypač svarbu valdyti informaciją. Iš kaimyninės šalies jos negavome ir abejojame, ar gausime. Turime sukurti visą reikiamą sistemą, kad ji reaguotų nuo pirmų minučių.

Čia labai svarbu centrinė valdžia, kas vadovaus, kas vadovaus savivaldybėse ir labai svarbu kiekvieno iš mūsų, piliečių [elgesys]. Noriu nuraminti visus – avarija yra valdoma. Tai yra procesas, kuriam rengiamės daug metų, žinome, ką turime padaryti. Klausimas – kaip padaryti ir kas vadovaus“, – teigė A. Mastauskas.

Nelaimei ragina ruoštis iš anksto – turi būti sukurta efektyvi sistema

Vertindamas saugos situaciją A. Mastauskas pridūrė vis dėlto šiandien negalintis įvardyti, kas vadovautų, jeigu įvyktų branduolinė avarija. Anot eksperto, tam turėtų būti pasiruošta, į avariją turėtų būti reaguojama skubiai, o gyventojai turėtų būti nuraminami ir užtikrinami, kad nuo jų veiksmų taip pat priklauso, kaip avarija bus suvaldyta.

„Jeigu reikia slėptis, tam reikia pasirengti. Jeigu reikia evakuotis, tam reikia pasirengti. Jodo profilaktika – lygiai taip pat reikia žinoti ir turėti su savimi, prireikus preparatus pavartoti. Bet ne tada, kai kažkas apie tai meluoja. Reikia tikėti ir pasitikėti valstybės institucijomis, pasitikėti tais, kurie tai turi pasakyti.

Todėl turi būti nustatyta labai rimta sistema dar iki avarijos. Avarijos metu neužteks vieną kartą pasakyti, kas, kur, kaip. Tai reikės daryti nuolat, kad žmonės žinotų, kokia situacija aplink, ką jie turi daryti, į ką jie gali kreiptis ir kokia pagalba jiems bus suteikta“, – įsitikinęs A. Mastauskas.

Savo ruožtu Ž. Vaičiūnas patikino, kad yra parengtas planas, kaip derėtų reaguoti branduolinės nelaimės atveju, ir atsakomybės tarp valstybės institucijų yra aiškiai paskirstytos, tačiau, pabrėžė ministras, pasirengimas yra nuolatinis procesas, o anksčiau vykusios pratybos parodė, kad savivaldybės pasirengusios nevienodai, todėl šios pratybos privalo būti nuolat kartojamos.

Parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė

Populiariausi