Elektra

Verslas

2020.11.10 05:30

Liko tik mėnuo, o elektros tiekėjo dar nepasirinko apie 75 tūkst. vartotojų: kaip pasirinkti, kad netektų mokėti daugiau?

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2020.11.10 05:30

Lietuvai pamažu atsisakant monopolinio elektros tiekimo privatiems vartotojams, tiksi paskutinis mėnuo, kai į pirmąjį elektros rinkos etapą patenkantys gyventojai gali sudaryti sutartis su nepriklausomais tiekėjais. Jeigu to nepadarys iki gruodžio 10 dienos, bus priversti už elektrą mokėti daugiau.

ESO skelbia, kad, naujausiais duomenimis, iš 100 tūkstančių turto objektų valdančių vartotojų, kurie iki gruodžio 10 dienos turi pasirinkti elektros tiekėją, tai padarė tik kiek daugiau nei 23 tūkst. vartotojų.

Nors pasirinkti elektros tiekėją vartotojai gali nepriklausomai nuo to, į kurį etapą patenka, tiems, kuriems pasirinkti tiekėjo iki gruodžio 10 dienos nereikia, specialistai pataria neskubėti.

Nepasirinkusieji už elektrą mokės apie 12 proc. daugiau

Kitais metais šalyje prasidės elektros rinkos liberalizacija – buitiniai vartotojai ilgainiui privalės atsisakyti visuomeninio tiekėjo paslaugų. Paprastai tariant, elektros energija tampa tokia pat paslauga kaip internetas ar mobilusis ryšys, kurią teikia įvairios įmonės, o gyventojams lieka išsirinkti.

Šis jau ilgai planuotas pokytis įsibėgėjo gegužės mėnesį Seimui priėmus naujos laidos šalies Elektros energetikos įstatymą, kuriuo numatyta iki 2023-iųjų atsisakyti visuomeninio elektros tiekimo vartotojams. Tai reiškia, kad visi gyventojai turės patys pasirinkti elektros tiekėją, mat iki šiol monopolinis tiekėjas buvo „Ignitis“, priklausantis valstybės įmonei „Ignitis group“.

Beveik šimtas tūkstančių gyventojų jau šiemet gavo laiškus, kad jų elektros tiekimo sutartys nuo 2021-ųjų nustos galioti, todėl iki šių metų gruodžio 10 dienos turi apsispręsti ir pasirinkti norimą elektros tiekėją.

„Visi vartotojai, per metus suvartojantys daugiau nei 5 tūkst. kWh, sausio 1 dieną turi būti pasirinkę nepriklausomą elektros tiekėją. Jie tai turi padaryti iki gruodžio 10-osios, nes trys savaitės paliekamos pačiam tiekėjo pakeitimo procesui“, – paaiškina Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininko pavaduotojas Renatas Pocius.

Nepasirinkus tiekėjo elektra pabrangtų apie 12 proc.

Jei per etapą, į kurį patenka, gyventojas nepasirenka nepriklausomo elektros tiekėjo, garantinio tiekimo paslaugą jam dar pusę metų užtikrins ESO, įmonė, skirstanti elektrą. Vis dėlto šiuo atveju elektra būtų brangesnė nei pasirinkus nepriklausomą tiekėją, o ir po šio pusės metų laikotarpio ESO turi teisę garantinį tiekimą nutraukti.

„Vartotojai neliks be elektros energijos, nes visi baiminasi, kad jeigu nepasirinks, bus atjungti nuo tinklų, [...] tačiau tokiu atveju elektra pabrangtų apie 12 procentų“, – pažymi R. Pocius.

Kaip nurodo Energetikos ministerija, šiuo metu beveik visi gyventojai elektrą perka naudodamiesi visuomeninio tiekėjo paslaugomis, o elektros energijos kaina ne dažniau kaip kas pusę metų nustatoma VERT.

Tačiau gyventojai jau dabar gali pasirinkti vieną iš šešių nepriklausomų tiekėjų: „Ignitis“, „Elektrum Lietuva“, „Enefit“, „Perlas Energija“, „Inregnum“ ir „EGTO“ energija. Jų bus dar daugiau.

Atlaisvinus elektros rinką ir į ją įtraukus daugiau dalyvių, sudaromos sąlygos atsirasti konkurencijai tarp skirtingų įmonių, o vartotojai turi galimybę pasirinkti labiausiai jų poreikius atitinkantį elektros tiekėją, nurodo Energetikos ministerija.

Atsisakant monopolinės ir pereinant prie konkurencingos tiekimo rinkos, Lietuvoje lygiai taip pat buvo atvertos kitos rinkos šakos, pavyzdžiui, mobiliojo ryšio sektorius. Šiandien jis laikomas vienu konkurencingiausių, o iš to, tvirtinama, laimi vartotojai.

Trys etapai

Kaip nurodo Energetikos ministerija, pokytis bus įgyvendinamas nuosekliai – trimis etapais. Vartotojai į vieną iš etapų įtraukiami pagal tai, kiek elektros energijos per metus suvartoja. Socialiai pažeidžiami, valstybės paramą gaunantys gyventojai nepriklausomai nuo suvartojimo patenka į trečiąjį etapą.

Į pirmąjį etapą patenka gyventojai, per metus suvartojantys daugiau nei 5 tūkst. kWh elektros energijos.

Pokyčiai vyks palaipsniui – šiuo metu kvietimą rinktis naują tiekėją yra gavę nekilnojamojo turto savininkai, suvartojantys daugiausia elektros energijos.

Iki rugpjūčio 31 dienos šie vartotojai turėjo apsispręsti, ar pasidalyti elektros energijos vartojimo duomenimis su elektros energijos tiekėjais. Tai reiškia, kad informacija apie vartotojo suvartojamą elektrą patenka į ESO duomenų platformą ir, gyventojui sutikus ja dalytis, tiekėjai turi galimybę su ja susipažinti ir pateikti pasiūlymą. Nesutikus tiekėjai neturi priegos prie gyventojo duomenų. Apie atsisakymą vartotojui būtina pranešti kiekviename etape nuo liepos 1-os iki rugpjūčio 31 dienos ESO tinklalapyje.

Kadangi į pirmąjį etapą įtrauktų gyventojų turimos elektros tiekimo sutartys nustos galioti nuo 2021-ųjų, jie kviečiami iki gruodžio 10 dienos savarankiškai pasirinkti elektros energijos tiekėją – būtent šiems gyventojams tiksi paskutinis mėnuo apsispręsti.

„Pokyčiai vyks palaipsniui – šiuo metu kvietimą rinktis naują tiekėją yra gavę nekilnojamojo turto savininkai, suvartojantys daugiausia – virš 420 kWh per mėnesį – elektros energijos. Šie vartotojai naują tiekėją turi pasirinkti iki šių metų gruodžio 10 dienos, nes 2021 metų sausio 1 dieną nutrūks jų sutartys su visuomeniniu tiekėju“, – pranešime spaudai cituojamas ESO atstovas Renaldas Radvila.

Kaip skelbiama interneto puslapyje pasirinkitetiekeja.lt, naują elektros tiekėją kol kas pasirinko penktadalis pirmojo etapo dalyvių.

Antrajame etape, iki 2021 metų gruodžio 10-osios, naują tiekėją turės pasirinkti vartotojai, per metus suvartojantys daugiau kaip 1 000 kWh elektros energijos. Lygiai taip pat, kaip ir šiemet, pranešimus iš visuomeninio tiekėjo į antrąjį etapą patenkantys vartotojai gaus iki 2021 metų rugpjūčio 1 dienos, o iki rugpjūčio 31-osios turės apsispręsti, ar pasidalyti elektros energijos vartojimo duomenimis su elektros energijos tiekėjais.

Į paskutinį etapą bus įtraukiami gyventojai, per metus suvartojantys iki 1 000 kWh. Pranešimai gyventojams bus išsiųsti iki 2022-ųjų rugpjūčio 1 dienos, o iki rugpjūčio 31-osios jie turės apsispręsti, ar pasidalyti elektros energijos vartojimo duomenimis su elektros energijos tiekėjais. Atitinkamai iki 2022-ųjų gruodžio 10 dienos jie turės pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją.

Nebūtina laukti priskirto etapo

Pasitikrinti, į kurį elektros rinkos liberalizavimo etapą patenka, vartotojai gali prisijungę prie ESO savitarnos.

Tiems, kurie neprivalo rinktis, rekomenduoja neskubėti.

Vis dėlto, R. Pociaus manymu, gyventojams, kurie patenka į tolesnį etapą, vertėtų neskubėti ir palaukti, kol atsiras daugiau rinkos dalyvių.

„Tiems, kurie neprivalo rinktis, rekomenduoju neskubėti ir pirmiausia sulaukti elektros energijos kainų, kurias patvirtins VERT. Kai jos bus patvirtintos, tie, kurie neprivalo rinktis dabar, galės jas palyginti, nes bet kokiu atveju jiems nustatyta kaina galios kitais metais. Jeigu nepriklausomas tiekėjas pasiūlys mažesnę kainą, nei nustatysime mes, tada, be abejo, gali rinktis“, – LRT.lt sako R. Pocius.

Tinklalapyje pasirinkitetiekeja.lt nurodoma, kad net ir to paties daugiabučio gyventojai gali rinktis skirtingus elektros tiekėjus, bendrai naudojamos elektros, pavyzdžiui, daugiabučių gyvenamųjų namų laiptinių apšvietimui, tiekėją rinksis pačios bendrijos arba namus prižiūrinčios įmonės.

Taip pat pabrėžiama, kad pasirenkant kitą elektros energijos tiekėją jokių papildomų darbų – keisti elektros linijas ar kitą infrastruktūrą – nereikės. Elektros skaitiklis taip pat liks tas pats, nes jis priklauso elektros ir dujų skirstymo bendrovei ESO.

Valstybė reguliuos tik pusę kainos

Kadangi anksčiau elektros rinka buvo monopolizuota, elektros kainą nustatydavo valstybė. Liberalizavus rinką ji reguliuos tik kai kurias elektros kainos dedamąsias, pavyzdžiui, perdavimo ir skirstymo paslaugas. Taigi, tiekėjų siūlomos elektros kainos galės kiek skirtis, tačiau vis tiek priklausys nuo konkurencijos ir kitų veiksnių. Gyventojai gaus vieną sąskaitą už elektrą, joje bus išsamiai paaiškinta, už ką ir kiek mokama.

Elektros rinkos liberalizacijos iniciatoriai tikslių elektros kainų neprognozuoja, esą jų vertinimas gali būti pagrįstas tik prielaidomis. Pavyzdžiui, nuo metų pradžios elektros kaina yra sumažėjusi, tačiau dėl sudėtingų reguliavimo procedūrų gyventojai tai pajuto tik vasarą.

Vis dėlto, kaip nurodoma tinklalapyje pasirinkitetiekeja.lt, naudojantis tik nepriklausomų tiekėjų paslaugomis, 52 proc. elektros kainos vis tiek reguliuos valstybė. Į šią sumą įeis elektros skirstymo, perdavimo, sisteminių ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kainos.

Tačiau, kaip nurodo Energetinių tyrimų institutas, elektros energijos kaina nėra lanksti ir visi tiekėjai turi ribotas galimybes keisti kainas, o ir daugiau nei pusę viso tarifo sudarys visiems vienoda ESO elektros energijos skirstymo kaina. Be to, visi elektros tiekėjai yra priklausomi nuo biržos kainų lygio, todėl tiekėjų kainų skirtumai, tikėtina, nebus dideli.

Apie pusę kainos už elektros energijos kilovatvalandę (infrastruktūros ir sisteminių paslaugų, kurias teikia bendrovės „Litgrid“ bei ESO (Energijos skirstymo operatorius) reguliuos VERT. Kaip nurodo VERT, nuo 2020 metų liepos tarifai buitiniams vartotojams mažėja iki 3,731 ct/kWh, t. y. jie 26,49 proc. mažesni, nei buvo nustatyta nuo 2020-ųjų sausio 1 dienos.

48 proc. elektros kainos sudarys nereguliuojama suma, apimanti elektros įsigijimo kainą, priklausančią nuo kainos biržoje, ir elektros tiekimo kainą, kurią apspręs pats tiekėjas.

Ragina atsižvelgti ne tik į kainą

Renkantis nepriklausomą tiekėją R. Pocius ragina atsižvelgti ne tik į siūlomą kainą, bet ir į kitas sąlygas.

„Gali būti, kad tiekėjai siūlo šiek tiek geresnę kainą, bet sutartyje atsiranda įvairių suvaržymų. Reikia pažiūrėti, ar tos sąlygos vartotoją tenkina, pavyzdžiui, sutartis turi būti sudaroma trejiems metams ir žmogus negali keisti tiekėjo. [...] Vartotojas turi žiūrėti, kas labiausiai tenkina jo poreikius. [...]

Jau dabar matome, kad tiekėjai siūlo ne tik kainą, bet ir kitų produktų šalia to, todėl vartotojas turėtų įsivertinti, kas jam aktualu. Pavyzdžiui, vienas tiekėjas siūlo kainą, bet siūlo papildomai įsigyti tam tikrų buitinių reikmių su nuolaida. Tada atsiranda pasiūlymų paketai, kai ne tik galutinė kaina lemia patrauklumą, bet ir kitos sąlygos“, – atkreipia dėmesį VERT atstovas.

Gali būti, kad tiekėjai pasiūlo šiek tiek geresnę kainą, bet sutartyje atsiranda įvairių suvaržymų.

Jauniausias tiekėjas EGTO fiksuotos kainos planams netaiko laiko įsipareigojimų

Kaip jau minėta, kol kas gyventojai gali rinktis iš šešių nepriklausomų tiekėjų, tačiau jų bus daugiau. Anot R. Pociaus, kuo rinkoje didesnė konkurencija, tuo siūloma kaina gali tapti patrauklesnė.

„Kiekvienas nepriklausomas tiekėjas stengsis atsiriekti tam tikrą rinkos dalį ir pasilikti patrauklesnes sąlygas“, – pažymi R. Pocius.

Kol kas jauniausias elektros rinkos liberalizacijos dalyvis – bendrovė „EGTO energija“.

Gyventojams įmonė siūlo tris planus: „EGTO patogus“, „EGTO sąžiningas“ ir „EGTO sąžiningas dviejų zonų“. Pirmam planui nėra taikomas abonementinis mokestis, o antras ir trečias planai atspindi realią elektros savikainą biržoje. Visiems planams nėra taikomi įsipareigojimai, sąskaitą reikia apmokėti iki kito mėnesio paskutinės dienos.

Bendrovės siūlomi elektros tiekimo planai, anot jos vadovo Egidijaus Rutkausko, sudaryti remiantis suvartojamu kiekiu ir dažniausiais vartotojų įpročiais.

„Planai skirstomi į fiksuotos ir kintamosios kainos. Fiksuotos kainos planams netaikome laiko įsipareigojimų, klientas gali juos nutraukti bet kada panorėjęs be papildomų mokesčių. Kintamosios kainos planai paremti galimybe stebėti elektros energijos įsigijimo savikainą, rinkos pokyčius, galutinės kainos sudedamąsias“, – paaiškina jis.

„Inregnum“ netaiko sutarties nutraukimo baudų

Visai neseniai prie nepriklausomų elektros tiekėjų prisidėjo įmonė „Inregnum“. Įmonės vykdomoji direktorė Lina Paulauskė teigia, kad bendrovė dirba rinkos kainomis: perka elektrą iš elektros biržos „Nord Pool“ ir parduoda klientams tokiomis kainomis, kokios tuo metu yra rinkoje. „Nord Pool“ – elektros energijos pardavimo birža Šiaurės Europos regione, didžiausia tokio tipo organizacija Europoje. Anot įmonės vadovės, „Inregnum“ tiekimo ir balansavimo kaina lygi 0,0042 Eur/kWh be PVM.

Jos tikinimu, nuolat svyruojančios „Nord Pool“ kainos turi pranašumų. „Pirkdamas elektrą biržos kaina, vartotojas bus tikras, kad jo mokama kaina atspindi realią rinkos situaciją. Turėdamas automatinį skaitiklį, jis galės planuoti elektros energijos vartojimą priklausomai nuo kainos padidėjimo ar sumažėjimo.

Fizinių vartotojų įpročiai naudoti elektros energiją vakarais ir savaitgaliais, kai biržoje elektros energija yra santykinai pigi, leidžia sutaupyti. Ilguoju laikotarpiu dėl svyravimų rinkoje kintamoji biržos kaina dažniausiai yra 10–15 proc. mažesnė už fiksuotą kainą“, – komentuoja L. Paulauskė.

Kaip vieną didžiausių įmonės pliusų L. Paulauskė įvardija įmonės nepriklausomumą didiesiems tiekėjams.

„Vartotojai, rinkdamiesi nepriklausomą energijos tiekėją, turėtų atsižvelgti į tai, kad „Inregnum“ yra bene vienintelė įmonė, nepriklausanti didiesiems valstybiniams Lietuvos ir kaimyninių šalių tiekėjams. Atitinkamai bendrovė netaiko sutarties nutraukimo baudų ir nevaržo klientų pasirinkimo teisės“, – pabrėžia L. Paulauskė.

„Elektrum Lietuva“: 3 arba 24 mėnesius mokama fiksuota suma

Dar viena įmonė, jau seniau įsitraukusi į elektros rinkos liberalizavimą, – „Elektrum Lietuva“. Kaip nurodoma šio tiekėjo interneto puslapyje, 50 proc. čia pagaminamos elektros energijos yra atsinaujinančioji.

Anksčiau įmonė vartotojams siūlė kiek kitokius planus, tačiau įsibėgėjus elektros rinkos liberalizavimui ir vartotojams pradėjus aktyviai domėtis, rinktis nepriklausomus tiekėjus, anot įmonės „Elektrum Lietuvos“ vadovo Martyno Gigo, buvo peržiūrėta kainodara ir nuspręsta imtis pokyčių.

„Šiuo metu galima rinktis iš dviejų planų – „Elektrum praktiškas“ ir „Elektrum atviras“. Abu planai yra neterminuoti, t. y. klientas gali bet kada pasikeisti turimą planą į kitą ar nutraukti sutartį be jokių baudų. Savo ruožtu mes įsipareigojame klientams, pasirinkusiems planą „Elektrum praktiškas“, fiksuoti elektros tarifą 24 mėnesiams, o klientams, pasirinkusiems planą „Elektrum atviras“, fiksuoti elektros tarifą bent 3 mėnesiams“, – pažymi M. Giga.

Įmonės vadovo aiškinimu, planą „Elektrum praktiškas“ vertėtų rinktis gyventojams, neturintiems laiko domėtis elektros kainos pokyčiais: „Nepriklausomai nuo to, kokie svyravimai vyks elektros biržoje, jų tarifas nuo to nesikeis.“

Tuo metu „Elektrum atviras“, anot jo, skirtas klientams, norintiems išnaudoti galimus svyravimus biržoje ir nenorintiems fiksuoti kainos ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui.

„Mūsų nuomone, trys mėnesiai yra optimalus laikotarpis, nes klientai yra apdrausti nuo staigių kainų svyravimų ir pasilieka galimybę fiksuoti kainą, kai biržoje ji gali būti sumažėjusi“, – aiškina M. Giga.

„Ignitis“: mokamas mėnesio mokestis, žalioji energija metus – be papildomo mokesčio

Vartotojai gali rinktis ir valstybės valdomai „Ignitis grupei“ priklausančią „Ignitis“.

„Ignitis“ Privačių klientų tarnybos vadovas Andrius Kavaliauskas sako, kad įmonė gyventojams taip pat siūlys mokestį už elektrą fiksuoti 12 arba 24 mėnesiams. Tai reiškia, kad elektros tiekimo kainos dalis numatytą laikotarpį nebus keičiama – galutinė kaina gali kisti tik tada, jei keičiasi elektros persiuntimo paslaugos kaina ar valstybės nustatomi mokesčiai.

„Šie pasiūlymai leidžia apsisaugoti nuo galimų elektros biržos rinkos kainų pokyčių. [...] Elektros kainos fiksavimą besirenkantiems klientams siūlysime ir tam tikrų nuolaidų elektros tiekimo kainai“, – komentuoja A. Kavaliauskas.

Anot įmonės atstovo, gyventojams bus siūlomi ir planai, kai elektros kainos taip pat tiesiogiai priklauso nuo kainos „Nordpool“.

„Ignitis“ siūlo rinktis vieną iš trijų elektros tiekimo planų, jų kaina priklauso nuo keleto komponentų.

Pasirinkus turimą laiko zonų skaičių ir įrašius suvartojamos elektros energijos kiekį arba sumokamos sumos dydį, „Ignitis“ ryšių su visuomene projektų vadovo Luko Zadaracko aiškinimu, bendrovės interneto puslapyje esanti skaičiuoklė parenka gyventojams tinkamiausią elektros tiekimo planą.

Pavyzdžiui, planas „Minimalus“ yra optimalus tiems, kurių suvartojamos elektros kiekis neviršija 2 400 kWh per metus.

Per metus daugiau nei 2 400 kWh suvartojantiems namų ūkiams elektros tiekėjas siūlo planą „Optimalus“.

Jeigu gyventojas žino, iš ko sudaryta elektros kaina, kas gali lemti jos kainų pokyčius, ir nuolat tai stebi, siūlomas „Dinamiškas“ planas. Pagal jį kaina priklausys nuo vidutinės kainos elektros biržoje ir galės keistis kas mėnesį.

Kiekvieno plano kainą sudaro mėnesio mokestis ir elektros kaina.

Mėnesio mokestis – tai fiksuota suma, kuri sumokama per mėnesį. Šalia mėnesio mokesčio prisideda elektros kaina, kurią sudaro tiekimo paslaugos kaina ir valstybės reguliuojama kainos dalis.

Renkantis planą, bendrovėje siūloma ir elektra iš žaliosios energijos. Akcentuojama, kad visiems, pasirašiusiems sutartis su tiekėju iki gruodžio 10 dienos, žalioji energija į jų būstus vienus metus bus tiekiama be papildomo mokesčio“, – sako A. Kavaliauskas.

Klientams, kurie pasirašys sutartį su „Ignitis“ iki 2020 m. gruodžio 10 dienos, A. Kavaliausko tvirtinimu, žalioji energija vienus metus bus tiekiama be jokio papildomo mokesčio.

„Enefit“: kaina nustatoma sutarties pasirašymo dieną, elektra – tik iš Lietuvoje esančių atsinaujinančių energijos šaltinių

Žaliąją energiją pabrėžia ir elektros energiją Lietuvoje tiekianti „Enefit“. Kaip teigia įmonės generalinis direktorius Vytenis Koryzna, įmonė išsiskiria elektra, kuri pagaminta tik iš Lietuvoje esančių (vietinių) atsinaujinančių energijos šaltinių – vėjo, saulės, vandens.

„Enefit“ siūlo rinktis fiksuotą arba priklausančią nuo biržos rinkos elektros kainą.

Klientams siūloma fiksuota elektros energijos kaina, anot įmonės vadovo, nustatoma sutarties pasirašymo dieną, atsižvelgiant į kliento elektros vartojimą – ji visą sutarties laiką nesikeičia, bei kintamoji biržos kaina, paremta kas valandą „Nord Pool“ biržoje kintančia elektros energijos kaina. Šiuo atveju elektros kainą vartotojui sudaro fiksuota suma, elektros persiuntimo kaina ir viešuosius interesus atitinkančios paslaugos (VIAP).

Renkantis fiksuotos kainos pasiūlymą, gyventojui priskiriamas tas planas, kurį jis buvo pasirinkęs, kai dar naudojosi visuomeninio tiekėjo paslaugomis. Vartotojo turimas planas priklauso nuo to, kiek elektros energijos namų ūkyje suvartojama, tačiau galima šį planą pasikeisti.

Pasirinkęs vieną iš planų, gyventojas taip pat gali pasirinkti vienos arba dviejų (dieninės ir naktinės) laiko zonų tarifus, priklausomai nuo poreikių.

Vienos laiko zonos tarifas – tai toks tarifas, kai visą parą kilovatvalandės (kWh) kaina nekinta.

Dviejų laiko zonų tarifas – tarifas, kurį sudaro dieninė ir naktinė, šeštadienio ir sekmadienio elektros dedamosios. Vadinasi, elektros energijos kilovatvalandės kaina priklauso nuo paros ar savaitės meto. Tokiu atveju gyventojai gali pasirinkti elektros tiekimo tarifą priklausomai nuo to, kokie jų įpročiai ir poreikiai.

„Enefit“ vadovo V. Koryznos aiškinimu, šiuo metu įmonės siūloma fiksuota tiekimo kaina siekia 0,052 Eur/kWh pirmus tris sutarties mėnesius, vėliau – 0,063 Eur/kWh. Ši kaina peržiūrima kiekvieną savaitę ir gali kisti, todėl nauji klientai gali sulaukti skirtingų pasiūlymų.

„Priklausomai nuo turimo ESO plano, reguliuojamos kainos dalies galutinė elektros kaina gali svyruoti nuo 0,1 Eur/kWh iki 0,148 Eur/kWh. Be to, pasirinkus „Standartinį“ planą, galutinėje sąskaitoje nėra jokio papildomo mėnesinio mokesčio. Jis įtraukiamas nebent pasirinkus kitus planus, o jo dydis siekia iki 6 Eur per mėnesį“, – teigia V. Koryzna.

ESO pastovioji dedamoji – nekintanti tarifo dalis per mėnesį vienam vartotojo objektui. Valstybės reguliuojama kaina yra nustatoma Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos.

Kintamoji biržos kaina keičiasi kas valandą dėl „Nord Pool“ – didžiausioje Europos elektros biržoje – susidarančio paklausos ir pasiūlos santykio. Šiuo atveju elektros kainą vartotojui sudaro „Nord Pool“ biržos didmeninė elektros kaina, „Enefit“ aptarnavimo kaina, kurią nustato pati įmonė, elektros persiuntimo kaina ir VIAP.

„Pasirinkus kintamosios biržos kainos pasiūlymą, galutinė elektros kaina svyruoja nuo 0,086 Eur/kWh iki 0,0134 Eur/kWh. Į galutinę mėnesio sąskaitą taip pat įtraukiamas mėnesinis aptarnavimo mokestis, kuris siekia iki 8,99 euro atitinkamai pagal planą“, – komentuoja V. Koryzna.

Vis dėlto, anot įmonės vadovo, statistika rodo, kad, pasirinkęs kintamąją kainą vietoj fiksuotos, per ilgą laiką gyventojas sutaupo vidutiniškai 10–15 proc.

„Perlas Energija“ siūlo visuomeninio tiekėjo kainas

Elektros energiją taip pat tieks bendrovė „Perlas Energija“. Įmonės direktoriaus Viliaus Juraičio tvirtinimu, klientams, sudariusiems sutartis iki šių metų gruodžio 10 dienos, įmokos už elektrą terminaluose iki 2021 metų pabaigos bus nemokamos.

„Perlas Energija“ vartotojams leidžia rinktis iš trijų fiksuotojo tarifo planų – „Standartinis“, „Namai“, „Namai plius“ ir atitinkamai vienos arba dviejų laiko zonų tarifą.

V. Juraičio aiškinimu, įmonės siūlomos kainos yra tokios pat kaip reguliuojamo visuomeninio tiekėjo, tik šalia to siūloma papildomų naudų – nemokamos įmokos atsiskaitymo kanaluose, nemokamos atsiskaitymo knygelės ir lojalumo programa.

„Pirmiausia klientams siūlome fiksuotų kainų planus, o greitai pristatysime ir planus, kurių kainos priklausys nuo elektros kainos biržoje, taip pat žaliosios energijos planus.

Renkantis vartotojams pirmiausia verta kreipti dėmesį į siūlomą galutinę kainą, kadangi pastovioji ESO kainos dedamoji visų tiekėjų yra vienoda“, – komentuoja V. Juraitis.

Atkreipiamas dėmesys, kad elektros energiją gyventojams tiekiančių elektros tiekėjų atsiras ir daugiau, mat teisę užsiimti šia veikla jau dabar turi per 80 įmonių. 27-ios iš jų aptarnauja įmones, nes verslo sektoriuje tokia pati energetikos reforma įvykdyta dar 2010 metais.

Akcentuojama, kad elektros energijos tiekimu užsiimti galės ne bet kas – tik įmonės, atitinkančios šiai veiklai keliamus reikalavimus ir gavusios Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos licenciją.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt