Astravo AE startas jau čia pat, bet Baltijos valstybės vis dar nesutaria: kas nutiktų, jeigu Lietuva pasitrauktų iš susitarimo, kurį pasiekti ragino pati

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt
2020.11.03 05:30
Astravo atominė elektrinė

Astravo atominė elektrinė (AE) pradėti veiklą turėtų jau artimiausiomis dienomis, tačiau Baltijos valstybės vis dar nesutaria, kaip elgtis. Nors Lietuva anksčiau pati ragino Latviją elektros iš Astravo AE nepirkti, panašu, kad galiausiai įtikinusi Lietuva pati gali šio susitarimo ir nepasirašyti.

Energetikos ministras Žygimanas Vaičiūnas neslepia, kad tokia susiklosčiusi situacija jį stebina – nors apie metodikos detales buvo kalbama seniai, tik jai atsidūrus ant stalo Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ėmė reikšti pastabas dėl nustatyto koeficiento ir kilmės garantijų sistemos.

Savo ruožtu Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos vadovė Inga Žilienė tikina informaciją apie derybų pabaigą gavusi tik rugsėjo pabaigoje. Negana to, sako tarybos pirmininkė, iki tol nebuvo atlikti skaičiavimai, kaip metodika tiksliai veiks pradėjus dirbti Astravo AE, todėl juos atlikti taip pat užtruko.

Taip pat skaitykite

I. Žilienės teigimu, Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba su metodika sutikti negali, nes klausimų kelia tiek kilmės sertifikatų sistemos veikimas, tiek pats koeficientas. Anot pašnekovės, atlikti skaičiavimai rodo, kad koeficientas nėra tinkamas, nes praktikoje jis atneš priešingą, nei tikimasi, rezultatą – elektros energijos pralaidumas iš Rusijos ne mažės, o kaip tik didės kone dvigubai. Be to, pati metodika neleis įgyvendinti vadinamojo antiastravinio įstatymo.

Jeigu susitarimas nebus pasiektas iki pradedant veikti Astravo AE, kurios paleidimas, kaip kiek anksčiau informavo pati Baltarusija, planuojamas lapkričio 1–10 d., anot ministro, gali būti, kad metodiką priimti raginusi, bet jos pati nepasirašiusi Lietuva taps stebėtoja, o visi sprendimai atiteks į Latvijos ir Estijos rankas.

I. Žilienė vis dėlto teigia, kad kurį laiką tiesiog liktų galioti ta metodika, kuri galioja iki šiol, kol dvišalę metodiką priimtų Latvija ir Estija arba būtų priimta trišalė metodika.

Kad metodika bus patvirtinta, negarantuoja

Anot energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, dėl šiuo metu parengtos metodikos sutaria visų trijų Baltijos valstybių operatoriai, metodiką tereikia patvirtinti reguliatoriams. Tačiau būtent tai ir kelia problemą. Nors anksčiau su metodika nesutiko Latvija, dabar Latvija ir Estija, ministro teigimu, metodikai pritaria, tačiau jos nebepalaiko Lietuvos reguliatorius – Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT).

„Ši metodika Baltijos šalių sistemų operatorių yra sutarta, suderinta, yra pateikta tvirtinti reguliatoriams. Mano žiniomis, šią savaitę tiek Estijoje, tiek Latvijoje planuojama pritarti šiai metodikai. Kaip ir esame girdėję, mūsų reguliatorius gana skeptiškai vertina šią metodiką, todėl nėra jokių garantijų, kad jai bus pritarta Lietuvoje. Statusas dabar toks“, – praėjusią savaitę LRT.lt komentavo Ž. Vaičiūnas.

Jo teigimu, jeigu VERT metodikai vis dėlto nepritartų, Lietuva vis tiek pasiektų vieną pergalę – metodika būtų visiškai kitokia, nei ta, dėl kurios prieš maždaug metus buvo pradėtos derybos, tačiau Lietuva nebegalėtų turėti įtakos tolimesniems sprendimams ir taptų stebėtoja.

Astravo atominė elektrinė
Astravo atominė elektrinė / AP nuotr.

„Ji daug geresnė, efektyvesnė. Jau čia yra Lietuvos pasiekimas. Iš esmės, jeigu yra dvišalė metodika Latvijos ir Estijos, tokiu atveju, be abejo, bus vienas iš esminių klausimų, kad mes, užuot dalyvavę garantijos sistemos kūrime, tiesiog būtume stebėtojais. Būtų Latvijos ir Estijos metodika. Mūsų kontrolės, ar ten nėra baltarusiškos elektros, galimybės priklausytų tik nuo geros Estijos ir Latvijos valios. Daugiau kitokių instrumentų praktiškai nebūtų“, – tvirtino Ž. Vaičiūnas.

Ž. Vaičiūnas: stebina reguliatoriaus požiūris

Ministras neslėpė nuostabos dėl VERT pastabų ir požiūrio į metodiką: „Mane, dalyvavusį tame procese, šiek tiek stebina ir mūsų reguliatoriaus požiūris, nes realiai nuo pat šių metų pradžios šiose derybose dalyvavo ir mūsų reguliatorius. Visi koeficientai, visi skaičiai buvo žinomi. Kažkaip tų abejonių pradėjo kilti visiškai prieš rinkimus Lietuvoje. Čia galbūt interpretacijos klausimas. Jį paliksiu neatsakytą, galbūt yra ir objektyvių priežasčių – kai buvo pamatyta, kad realiai reikės vykdyti šią metodiką, tuomet galbūt buvo atsakingiau pasižiūrėta ir tas vertinimas atliktas“, – svarsto Ž. Vaičiūnas.

Jo teigimu, VERT ragina dar labiau sumažinti koeficientą, taikomą rusiškai elektros energijai. Klausimų taip pat kyla ir dėl elektros energijos kilmės sertifikatų sistemos.

Ž. Vaičiūno teigimu, vis dėlto dėl dabar siūlomo koeficiento – 0,62 – Lietuva jau gavo Maskvos notą, kuria raginama ribojimų netaikyti, nes jie esą per žemi.

Astravo atominė elektrinė
Astravo atominė elektrinė / AP nuotr.

„Manau tai labai aiškus patvirtinimas, kad buvo rastas sprendimas tarp Baltijos šalių, kuris leidžia gana komfortiškai sumažinti koeficientą, bet taip pat sumažinti prekybą rusiška elektra. Ši nota patvirtina, kad mūsų veiksmai buvo tikrai teisingi, o dėl kilmės garantijų sistemos šiuo metu dar vyksta tolimesnis techninis klausimo sprendimas, dalyvaujant EK“, – nurodė Ž. Vaičiūnas.

Kilmės garantijų sistema turėtų užtikrinti, kad į Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes importuojama elektros energija nėra pagaminta Astravo AE. Kitaip tariant, kad per Rusiją į Baltijos valstybes nepatenka baltarusiška elektros energija.

„Mūsų užduotis – turėti kiek įmanoma efektyvesnę kilmės garantijų sistemą. Dėl to tikrai nėra išsiskyrimo nei tarp mūsų, turiu omenyje ministerijos, nei tarp perdavimo sistemos operatoriaus, nei tarp reguliatoriaus. Tai yra esminis nesutarimo punktas arba skirtingo požiūrio punktas yra dėl taikomo koeficiento. Bet dėl šio koeficiento, kaip anksčiau minėjau, principiniai sprendimai buvo gerokai anksčiau šiais metais“, – kalbėjo ministras.

Astravo atominė elektrinė
Astravo atominė elektrinė / AP nuotr.

Dėl infrastruktūros mokesčio jau sutarta

Jis sutinka, kad kilmės garantijų sistema gali kelti diskusijų. Esą, jeigu tokia sistema būtų taikoma ES valstybėms narėms, papildomų klausimų nekiltų. Tačiau, kadangi ji būtų taikoma Rusijai, numatomi ir papildomi saugikliai.

„Svarbu suprasti vieną paprastą, bet labai svarbų dalyką – Rusija yra suinteresuota tiekti elektros energiją, pardavinėti ją Baltijos šalims. Tas motyvas, interesas yra pats turbūt stipriausias veiksnys nepiktnaudžiauti tokiais sertifikatais. (...) Tai reiškia, kad jeigu yra netgi įtarimas, jog informacija buvo falsifikuota, suklastota, kad ji yra neteisinga, iš karto tiekėjams gali būti stabdoma prekybos licencija. Taip pat gali būti automatiškai paverčiamas nuliu pralaidumas tarp Baltijos šalių ir Rusijos“, – komentuoja Ž. Vaičiūnas.

Jo vertinimu, šios sankcijos yra gana griežtos ir būtent tai turėtų atbaidyti nuo galimo kilmės sertifikatų klastojimo.

Metodikoje taip pat numatoma, kad visos trys Baltijos šalys įsipareigoja šios elektros energijos nepirkti, o rusiškos elektros energijos dalis mažinama. Paleidus Astravo AE, remiantis nustatytu koeficientu, rusiškos elektros energijos kiekis turėtų mažėti nuo 6,6 teravatvalandės iki 4,2 teravatvalandės.

Astravo atominė elektrinė
Astravo atominė elektrinė / AP nuotr.

Be to, kitų metų pradžioje turėtų būti įvedamas papildomas infrastruktūros mokestis tai elektrai, kuri patektų iš Rusijos. Kaip paaiškina ministras, yra dvi šio mokesčio dalys.

Dėl pirmosios dalies – infrastruktūros mokesčio, Ž. Vaičiūno teigimu, jau sutarta. Jis techniškai galėtų būti taikomas nuo 2021 m. pirmojo ketvirčio.

„Tai iš esmės ir sutampa su komerciniais Baltarusijos Astravo AE eksploatavimo terminais. Šio mokesčio esmė, kad už infrastruktūrą, kuria pasinaudojama, t. y. kuria pasinaudoja Rusija, tiekdama savo elektros energiją, turi būti papildomai sumokama. Tai reiškia, kad kiekviena megavatvalandė galėtų būti apmokestinama maždaug 7–8 eurų mokesčiu. Dėl konkretaus skaičiaus turėtų nuspręsti būtent reguliatoriai“, – sakė ministras.

Prisidėtų ir mokestis už anglies dvideginį

Antroji mokesčio dalis susijusi su ES iniciatyvomis. Tai tam tikras anglies dvideginio mokestis. Kaip nurodo Ž. Vaičiūnas, šis mokestis skirtas konkurencinėms sąlygoms tarp Baltijos šalių ir Rusijos elektros energijos gamybos išlyginti.

„Šis mokestis dar tik tolimesnis galimas antras žingsnis. Kol kas dėl jo nebuvo priimta konkrečių sprendimų, bet jis yra susijęs ir su bendra ES politika. Manau, kad Baltijos šalys galėtų taip pat pateikti savo siūlymus, kokia šio mokesčio logika galėtų būti ir kaip jis galėtų būti taikomas“, – tvirtino Ž. Vaičiūnas.

Ministro teigimu, dėl ketinamų įvesti mokesčių Rusijos elektros energija Baltijos šalių rinkoje taptų ne tokia konkurencinga, todėl jos srautas turėtų dar labiau mažėti.

Visiškai nutraukti linijas su Baltarusija Lietuva, anot ministro, galės tik 2025 m., kai bus įgyvendintas sinchronizacijos su žemynine Europa projektas. Iki tol to padaryti techniškai negalima, tačiau, pradėjus veikti Astravo AE, komercinis energijos srautas iš šios elektrinės Lietuvos operatoriaus „Litgrid“ bus paverstas nuliu, o Baltarusijos AE nebus suteikiama galimybė naudotis nei Kruonio HAE, nei kitais rezervais. Apie tai Baltarusija jau yra informuota anksčiau.

„Lietuvos ir Baltarusijos linijų atjungimas ir realus visų Baltijos šalių linijų atjungimas tikrai nėra tas scenarijus, dėl ko sutarta tarp Baltijos šalių. Vykdomas sinchronizacijos projektas, jis įgyvendinamas ir linijas būtų galima atjungti visiškai tik 2025 m. pabaigoje, kai jau bus pasirengta sinchronizacijos projektui. Kitaip tariant, toks scenarijus netgi prieštarautų vadinamajam antiastraviniam įstatymui, nes į jį įtraukta nuostata, kad srautai turi būti mažinami, bet iki tokios apimties, kiek tai nekenkia pačios Lietuvos energetiniam saugumui“, – atkreipė dėmesį Ž. Vaičiūnas.

Astravo atominė elektrinė
Astravo atominė elektrinė / AP nuotr.

Jo teigimu, nepaisant kritikos, ši metodika ir leistų įgyvendinti pagrindinius vadinamojo antiastravinio įstatymo siekius – užkirstų kelią baltarusiškai elektros energijai patekti į Lietuvą ir sumažintų rusiškos elektros energijos tiekimą.

Rusiškos elektros energijos kiekis galėtų dvigubėti

Paklausta, kodėl VERT pastabas dėl metodikos pateikė tik dabar, nors dėl jos trys Baltijos valstybės diskutavo jau ilgai, VERT vadovė Inga Žilienė akcentuoja – tai politinio lygmens sprendimas ir apie jį VERT buvo informuota rugsėjo pabaigoje, o pati taryba diskusijose nedalyvavo.

„Iš tiesų tos derybos, kiek supratau, vyko visą tą laiką ir nebuvo dar galutinio rezultato. (...) Iš tiesų, mes paprašėme, gavę metodikos projektą iš perdavimo sistemos operatoriaus, kad jie sumodeliuotų, kaip atrodytų metodikoje numatytų formulių ir algoritmų rezultatas būtent paleidus Astravo AE. Nes iš tiesų tai nebuvo padaryta iki tol, kol mes nebuvome gavę šios metodikos projekto“, – sakė I. Žilienė.

Jos teigimu, operatoriui atlikti skaičiavimus taip pat užtruko laiko, todėl VERT, jų neturėdama, negalėjo pateikti ir savo išvadų. Tarybos vadovė stebėjosi, kad tokie skaičiavimai nebuvo atlikti anksčiau.

Astravo atominė elektrinė (AE)
Astravo atominė elektrinė (AE) / Vida Press nuotr.

„Mes tą rezultatą gavome tik spalio mėnesį, visai prieš kelias dienas. Tai yra tokia situacija. Tačiau kelia nuostabą tai, kad, iš tiesų, ar galima susitarti politiniu lygiu, tarpvalstybiniu lygmeniu, jeigu nėra žinoma, koks yra formulės rezultatas“, – komentavo I. Žilienė.

Ji taip pat pabrėžė, kad vyresniųjų energetikos pareigūnų susirinkimai vyko iki pat spalio vidurio. „Tos derybos iš tiesų visu tuo laikotarpiu vyko ir reguliuotojas sprendimuose tiesiogiai nedalyvavo. Tai buvo politiniai susitikimai“, – nurodė I. Žilienė.

Jos teigimu, atlikti skaičiavimai parodė visai kitokius rezultatus, nei pateikia ministerija. Pralaidumas su Rusija ne tik nebus sumažintas, bet gali didėti beveik dvigubai, o pasirinktos priemonės antiastravinio įstatymo neįgyvendins.

„Iš tikrųjų, kai gavome informaciją iš perdavimo sistemos operatoriaus apie formulės rezultatą, tai mes matome, kad suprekiautos rusiškos elektros energijos kiekis galėtų išaugti 92 proc. – nuo 3,7 teravatvalandės, 2019 m. duomenimis, iki modeliuojamų 7,1 teravatvalandės. Iš tiesų srautas išaugtų dvigubai.

Astravo atominė elektrinė (AE)
Astravo atominė elektrinė (AE) / Vida Press nuotr.

Taip pat mums sukėlė nuogąstavimų tai, kad nėra įgyvendinamas antiastravinis įstatymas, nes pagal naująjį metodikos projektą prekybiniai pralaidumai su Rusija išaugtų beveik dvigubai. Galiu pateikti palyginimą – 2019 m. Rusijai buvo išduotas pralaidumas 423 MW, o naujoji formulė tikrai leistų apie 814–820 MW“, – kalbėjo I. Žilienė.

Skirtingus rezultatus lėmė skaičiavimo prielaidos

VERT pirmininkės teigimu, analizuojant elektros energijos srautą, matyti, kad didžioji dalis elektros energijos srauto fiziškai tekėtų per Lietuvos ir Baltarusijos jungtį.

„Mes matome, kad pagal pateiktą metodikos projektą ir koeficientą iš tiesų nebūtų eliminuojami tie fiziniai srautai, kurie tekėtų per Lietuvos ir Baltarusijos jungtį. Mes matome, kad antiastravo įstatymas nebūtų įgyvendinamas“, – tvirtino I. Žilienė.

Paklausta, kodėl atsiranda skaičiavimų skirtumų, nors tikslus tiek ministerija, tiek VERT turi vienodus, I. Žilienė teigė, kad tai lemia skaičiavimų prielaidos.

„Skaičiuojant rezultatus, labai svarbu, kokios prielaidos imamos. Žiūrint į tai, kas buvo modeliuota ir koks rezultatas buvo pateiktas pagal ministerijos skaičiavimus, nebuvo įvertinta, kad, paleidus Astravo AE, fiziniai srautai visiškai persiskirstys. Dar nebuvo įvertinta, kad Baltarusijoje po Astravo AE pasileidimo jų elektros sistemos balansas turės perteklių. Buvo imama prielaida, kad pasileidus Astravo AE Baltarusijos elektros sistemos balansas nepasikeis, t. y. jie elektros energijos pertekliaus neturės. Už tai ir tas rezultatas buvo parodytas mažesnis“, – sakė I. Žilienė.

Gavusi metodikos projektą VERT paprašė peržiūrėti ir pritaikyti realistiškas prielaidas, todėl tarybai pateiktų skaičiavimų rezultatai skyrėsi.

„Mūsų perdavimo sistemos operatoriaus pateikti skaičiavimai parodė visai kitą rezultatą. Tikrai reikia pripažinti, kad naujo generatoriaus atsiradimas šalia Lietuvos sienos turės labai didelę įtaką ir pralaidumui, ir elektros sistemos balansui pačioje Baltarusijoje ir taip pat Lietuvos elektros sistemos balansui“, – nurodė I. Žilienė.

Paklausta, ar VERT ketina metodiką patvirtinti, I. Žilienė teigia – kad metodiką būtų galima svarstyti, svarbu išpildyti kelias esmines sąlygas. Jos aiškinimu, privalu įgyvendinti antiastravo įstatymą, kas, remiantis dabartiniais skaičiavimais, nebūtų padaryta.

Taip pat, anot I. Žilienės, privalu užtikrinti, kad galiotų efektyvi kilmės sertifikatų sistema, kurios šiuo metu dar nėra.

Astravo atominė elektrinė (AE)
Astravo atominė elektrinė (AE) / Vida Press nuotr.

Metodikos nepatvirtinus, toliau galiotų dabartinė

Kaip dar vieną, tačiau ne tokią esminę sąlygą I. Žilienė nurodo importo arba infrastruktūros mokestį.

Atkreipus dėmesį, kad ministerija nurodo siekianti tokių pat tikslų ir patikina, kad numatytos priemonės leis tai padaryti, I. Žilienė sutiko – tikslai iš tiesų sutampa, bet praktikoje visa tai veiks kiek kitaip, nei buvo vertinta teorijoje.

„Teoriškai atrodo viskas kaip ir teisinga, turi būti veikianti sertifikatų sistema. Bet atkreipiu dėmesį – veikianti. Ji turi būti įdiegta ir sukurta. Šiandien jos nėra. Tai vienas dalykas. Antras dalykas, kaip yra sumodeliuota šiandien, iš tiesų sudaromos sąlygos prekiauti Astravo AE elektra, būtent pasinaudojant Lietuvos ir Baltarusijos energijos jungtimi. Iš tiesų tos dvi sąlygos nėra įgyvendintos. Kalbėti apie tai, kad metodiką šiandien galima patvirtinti, nėra galimybių. Tačiau labai tikimės, kad politiniai sprendimai dar bus surasti“, – viliasi I. Žilienė.

Ji taip pat tvirtino, kad nebūtina nustatyti mažesnio koeficiento, tačiau galima peržiūrėti patį principą, kaip suteikiamas pralaidumas.

„Jeigu būtų eliminuojami tie fiziniai srautai, kurie atkeliauja į Baltijos regioną per Lietuvos ir Baltarusijos jungtį, tokiu atveju ta formulė veiktų teisingai. Kaip tai aprašyti, šiuo metu mes prie to klausimo dirbame kartu su perdavimo sistemos operatoriumi. Iš tikrųjų galima surasti tą sprendinį“, – tvirtino I. Žilienė.

Astravo atominė elektrinė (AE)
Astravo atominė elektrinė (AE) / Vida Press nuotr.

Jeigu iki Astravo AE paleidimo Baltijos valstybės vis dėlto neturėtų trišalės metodikos, teigė I. Žilienė, elektrinei pradėjus veikti galiotų 2018 m. metodika, kuri numato, kad prekybai su kontinentine Rusija ir Baltarusija išduodami pralaidumai yra lygūs nuliui, tačiau toliau vyksta prekyba su Kaliningrado sritimi.

„Tol, kol Latvija, Estija nepatvirtina dvišalės metodikos arba kol neatsiranda trišalė metodika. Vakuumo nebus. Metodika būtų taikoma galiojanti šiandien. (...) Iš Lietuvos pusės žiūrint, šiandien galiojanti metodika puikiai įgyvendina antiastravinį įstatymą. Pralaidumai su Kaliningrado sritimi nebūtų ribojami, toliau vyktų prekyba. Iš Lietuvos pusės taip“, – sakė I. Žilienė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad VERT jau kreipėsi į Energetikos ministeriją, prašydama pateikti paaiškinimą, kokį statusą turi šis tarpvalstybinis susitarimas. I. Žilienė akcentavo, kad VERT, kaip reguliuotojas, privalo vadovautis Lietuvoje galiojančiais įstatymais, o Lietuva yra priėmusi vadinamąjį antiastravinį įstatymą.

V. Poderys: tai tarpinstitucinis nesusikalbėjimas

Seimo Energetikos komiteto pirmininkas, mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Virgilijus Poderys LRT.lt teigia negalintis komentuoti visų metodikos ar kitų susitarimų detalių, nes diskusijose dėl jų nedalyvavo.

Vis dėlto, V. Poderio vertinimu, didžiausi nesutarimai atsirado dėl to, kad dėl metodikos derėjosi ir ją rengė ministerija bei Lietuvos operatorius, o ją patvirtinti ir prisiimti visą atsakomybę turi reguliatorius VERT.

„Svarbus pokalbis“. Sekmokas: Astravo AE nuspręsta statyti – po slaptų susitikimų Lietuvoje
„Svarbus pokalbis“. Sekmokas: Astravo AE nuspręsta statyti – po slaptų susitikimų Lietuvoje

„Situacija buvo tokia, kad tos aukšto lygio derybos, jas galima pavadinti tarpvalstybinėmis, vyko tarp ministerijų, tarp ministrų ar aukštųjų pareigūnų, tai turbūt viceministrų. Jie derėjosi dėl pačių principų. Techninis įdiegimas priklauso turbūt įmonėms, t. y. sistemų operatoriams. (...) Ir po tų derybų ir techninių diskusijų tiek sistemų operatoriai, tiek ministerijos parengė tą projektą. Dabar, dienos gale, kiek stebiu, už visa tai atsakomybę turi prisiimti VERT, metodiką patvirtindama arba netvirtindama. Tai tam tikra logistinė problema – vieni derėjosi ir rengė projektą, kiti turi prisiimti atsakomybę“, – paaiškino V. Poderys.

Jo teigimu, remiantis vadinamuoju antiastraviniu įstatymu, iš tiesų keliami du pagrindiniai tikslai – kuo mažesnė prekyba su Rytais ir Astravo AE elektros energijos patekimo į Baltijos rinką užkardymas.

„Čia reikia pasakyti iki galo – tai reiškia, kad tokios pačios nuomonės turėtų laikytis ir Latvijos, ir Estijos pusės, kad ta metodika būtų trišalė“, – pridūrė V. Poderys.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Astravo AE projektą reikėtų vertinti ir sinchronizacijos projekto kontekste – Baltijos valstybės ketina bet kokiu atveju iki 2025 m. baigti sinchronizacijos projektą ir atsiskirti nuo vadinamojo BRELL žiedo. Tokiu būdu įvyktų desinchronizacija nuo BRELL sistemos.

„Vis tiek jau išeiname iš tos sistemos. O dar ir dėl Astravo, kurį mes smerkiame, boikotuojame, prekybą su Rytais reikia mažinti kuo anksčiau, o su Baltarusija jos išvis neturi būti, – apibendrina Energetikos komiteto pirmininkas. – Tačiau išsiskiria nuomonės, kiek yra įmanoma sumažinti tą prekybą. Lietuvos generalinė nuostata – kuo daugiau sumažinti, bet, kaip suprantu, šiaurinių kaimynų latvių nuomonė nebūtinai sutampa su mūsų. Tada viskas susiveda į tą metodiką.“

Paklaustas, ar tokiu atveju, kai valstybių nuomonės išsiskiria, dabartinė metodika nėra kompromisas, V. Poderys pabrėžia – tai kompromisas tų vertinimu, kurie derėjosi: „Bet tie, kurie turi tvirtinti, prisiimti atsakomybę [VERT – LRT.lt], jie to nemato. Tai tarpinstitucinis nesusikalbėjimas Lietuvoje, kas tikrai nėra gerai.“

V. Poderys nesiryžo vertinti, ar Astravo AE paleidimas galėtų būti nukeltas, tačiau teigė galintis tik svarstyti, kad ankstyvas elektrinės paleidimas nėra itin naudingas.

„Kuo stipresnis signalas yra iš Baltijos šalių, kad „mes tikrai nepirksime“, tuo baltarusiams turbūt mažesnis noras greičiau pradėti gaminti. Jeigu Baltijos šalys neperka, gamyba bus jiems absoliučiai nuostolinga. Taip matyčiau situaciją. Gal praeitų noras ir tą antrą reaktorių įrengti. Bet aš čia spekuliuoju. Jie ir patys neslepia, kad atominę stato prie Lietuvos sienos, kur galingos linijos eina į Baltijos šalis, nes turi tikslą – pardavinėti mums turbūt, kad toliau ta energija keliautų į Vakarus. Jeigu šitą tikslą užkerta, jiems dingsta tas komercinis verslo planas“, – teigė V. Poderys.

Jis atkreipė dėmesį, kad Latvija elektros energija beveik visiškai apsirūpina pati, todėl, jeigu ji nuspręstų Astravo AE pagamintą elektros energiją pirkti, ši energija galiausiai patektų į Lietuvą dėl bendros rinkos.

Taip pat skaitykite

Lietuva pretenduoja įsteigti Civilinės saugos centrą

Trečiadienį Vyriausybė priėmė sprendimus dėl Civilinės saugos įstatymo pakeitimų, kurie užtikrintų efektyvesnį veikimą ekstremaliosios situacijos atveju. Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė, paklausta, ar tokių veiksmų imtasi ne per vėlai, teigia, kad sprendimai yra priimti tinkamu laiku.

„Sprendimai yra savalaikiai, nes jie nesiejami su Astravo AE darbo pradžia. Turime suprasti, kad Astravo AE veiks ne vienerius metus. O šie pakeitimai apima visą civilinės saugos sistemą, nelaimių gali būti labai įvairių. Pakeitimo projektai dėl civilinės saugos buvo teikti vasarį ir balandį, bet vėliau, prasidėjus COVID-19 pandemijai, buvo priimti sprendimai, kad civilinė sauga turi būti stiprinama iš esmės“, – tvirtino ministrė.

Jos teigimu, Lietuva pretenduoja įsisteigti ir Civilinės saugos centrą, kuris, įvykus branduolinei nelaimei, galėtų teikti pagalbą ne tik Lietuvai, bet ir kitoms ES šalims.

„Lietuva turi daugiau nei dešimtmetį pasirengimo radiologiniams ir branduoliniams incidentams patirties. Nuo 2005 m. Lietuva aktyviai dalyvauja ES civilinės saugos mechanizme. Praėjusį spalį, siekiant įvertinti atsakingų institucijų parengtį, Lietuvoje buvo vykdytos valstybinio lygio civilinės saugos funkcinės pratybos“, – patikino ministrė.

Taip pat skaitykite

Ji taip pat priminė, kad Lietuvoje sukurta visuomenės perspėjimo ir informavimo sistema, veikianti visų mobiliojo ryšio operatorių tinkluose, taip pat sukurtas specialus internetinis puslapis www.lt72.lt apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms Lietuvoje.

Paklausta, kodėl ministrė savivaldybių pasirengimą galimai Astravo AE nelaimei vertina šešetu su pliusu arba septynetu, raštu LRT.lt pateiktuose atsakymuose R. Tamašunienė tiesiogiai neatsakė.

Jos teigimu, pagrindinės savivaldybės, kurios pirmiausia turėtų imtis skubių apsaugomųjų veiksmų, yra Vilniaus rajono ir Švenčionių rajono. Jos manymu, šios savivaldybės jau yra padariusios ir didelę pažangą.

„Šių metų liepos ir rugsėjo mėnesiais Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) du kartus organizavo savanorišką savivaldybių pasirengimo vertinimą, jame dalyvavo iš viso 17 savivaldybių, išskyrus Vilniaus m. savivaldybę“, – toliau teigė ministrė.

Visos šios savivaldybės, išskyrus Kalvarijos, nuo Astravo yra nutolusios per 100 km, todėl, anot R. Tamašunienės, patenka į vadinamąjį išplėstinio planavimo atstumą.

Sprendimo dėl tų, kurie registruoti kitur, bet gyvena ar dirba sostinėje, dar nėra

Ministrės teigimu, rugsėjo mėnesio pakartotinio vertinimo rezultatai parodė, kad didžiausia pažanga padaryta patvirtinant stabiliojo jodo preparatų išdavimo tvarkas ir dalijant šiuos preparatus.

Rugsėjį jau iš viso 11 savivaldybių turėjo nustačiusios preparatų dalijimo tvarką. Daugiau jų išdalijo Vilniaus rajono, Švenčionių rajono, Širvintų rajono, Šalčininkų rajono ir Kaišiadorių rajono savivaldybės. Jose buvo išdalyta daugiau kaip 70 proc. Ministrės teigimu, arčiausiai Baltarusijos sienos esančiuose rajonuose išdalyta apie 80–90 proc. kalio jodido preparatų.

Paklausta, kokių veiksmų būtų imtasi, jeigu paaiškėtų, kad dalis gyventojų kalio jodido tablečių neatsiėmė, ministrė į klausimą neatsakė, tik informavo, kad preparatai daugelyje savivaldybių jau dalijami. Kai kur tai daroma savivaldybėse, Vilnius preparatus gyventojams dalija vaistinėse, o gyventojams išrašytas elektroninis receptas.

Paklausta, ką derėtų daryti gyventojams, kurių gyvenamoji vieta registruota ne Vilniuje, tačiau jie sostinėje gyvena ar dirba, R. Tamašunienė teigė, kad šį klausimą svarsto ir sprendimus priima Sveikatos apsaugos ministerija.

„Manau, kad sprendimai tikrai bus rasti ir tie žmonės, kurie gyvena ar dirba Vilniuje, tablečių gaus“, – patikino ministrė.

Jos teigimu, remiantis PAGD vertinimu, galimai nelaimei geriausiai yra pasiruošusios Vilniaus ir Švenčionių rajonų savivaldybės. Kitos dar turi atlikti namų darbų.

Namų darbai susiję su kolektyvinės apsaugos užtikrinimu, pasirengimo priemonių planavimo tęstinumu strateginiuose ir civilinės saugos planavimo dokumentuose. Taip pat pratybose būtina realiai patikrinti materialinių išteklių pasitelkimo galimybes, nurodo R. Tamašunienė.