Kubilius Astravo AE statybomis netikėjo, Skvernelis siūlė ją paversti dujine: kaip šalia Lietuvos sienos išdygo atominis monstras

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt
2020.07.14 05:30

Apie ketinimus statyti atominę elektrinę (AE) Baltarusija paskelbė dar 2008 metais. Data, kada elektrinė turėtų būti paleista, buvo vis nukeliama. Kuras į atominę jau atvežtas ir, nors buvo žadama, kad pirmasis reaktorius veiklą pradės liepos pabaigoje, dabar prognozuojama, kad kuras į pirmąjį reaktorių rugpjūtį bus tik pradėtas krauti. Tam besiruošiant veiksmų vis dar bando imtis ir Lietuva. LRT.lt primena, kaip vyko Astravo AE statybos ir kokių veiksmų per visą šį laiką ėmėsi Lietuva.

Jau 2008 metais Baltarusija ėmė kalbėti apie atominės elektrinės statybas Astrave. 2010-aisiais tuometis Lietuvos premjeras Andrius Kubilius, per atostogas dviračiais keliavęs po Baltarusiją ir apsilankęs Astrave, teigė abejojantis, kad tikrai rimtai planuojama ten statyti atominę elektrinę.

„Vasarą man teko galimybė atostogaujant ir su grupe bendražygių per Baltarusiją minant dviračius aplankyti planuojamos atominės elektrinės statybų aikštelę prie Astravo. Turiu pasakyti, kad nelikau įtikintas, jog tikrai rimtai planuojama ten statyti atominę elektrinę.

Kiek žinau, ir finansavimo planas nėra iki galo aiškus. Bet net ir ta darbų apimtis, kurią teko ten matyti, man pasirodė kol kas tokioje labai jau ankstyvoje stadijoje“, – LRT RADIJO laidoje „Ant svarstyklių“ tada kalbėjo A. Kubilius.

Vis dėlto 2011 metais dėl statybų buvo susitarta. Baltarusija sutartį dėl AE statybų pasirašė su Rusijos koncerno „Rosatom“ valdoma bendrove „Atomstroieksport“.

Pirmoji statybų stadija prasidėjo 2013 metais Netrukus pasirodė pranešimų apie nelaimingus atsitikimus statybų aikštelėje.

Lietuva, Astravo AE klausimą keldama tarptautinėje arenoje, 2015 metais priėmė sprendimą – Astravo AE pagamintos elektros energijos nepirkti. Tai oficialiai pareiškė tuometis premjeras Algirdas Butkevičius.

„Nesiruošiame jokios infrastruktūros pritaikyti tai atominei elektrinei ir nesiruošiame pirkti elektros energijos iš tos atominės elektrinės“, – Seime per Vyriausybės valandą tada sakė premjeras.

2017 metais Seime priimtas įstatymas, įtvirtinantis nuostatą, kad AE Astrave kelia grėsmę nacionaliniam Lietuvos saugumui.

Toks nerimas argumentuotas pasirinkta lokacija – Astravas nuo Lietuvos sostinės Vilniaus nutolęs vos per 50 km.

Taip pat atkreiptas dėmesys į Astravo AE statybų aikštelėje fiksuojamus nelaimingus atsitikimus, į tai, kad Baltarusija nesutinka priimti tarptautinių ekspertų, nėra atlikusi ir pristačiusi poveikio aplinkai tyrimo.

Be to, buvo pripažinta, kad Astravo AE aikštelė – seismiškai aktyvioje teritorijoje, kurioje per kelis šimtmečius užfiksuota dešimtys žemės drebėjimų.

Kilus nelaimei dalis Lietuvos liktų be vandens

Nerimą Lietuvai kelia ir tai, kad Astravo AE nelaimės atveju būtų ne tik paveikta dalis Lietuvos gyventojų, bet ir užteršta Neries upė, kurios vandeniu ketinama aušinti jėgainės reaktorius.

Astravo atominė elektrinė (AE)
Astravo atominė elektrinė (AE) / Vida Press nuotr.

Neries vanduo naudojamas ne tik Vilniui, bet ir kitiems šalia šios upės esantiems Lietuvos miestams aprūpinti. Tai reikštų, kad nelaimės atveju dalis šalies gyventojų liktų be vandens. Vien Vilniuje 80 proc. vandens tiekiama iš Neries baseine esančių vandenviečių.

Lietuva taip pat baiminasi, kad Minskas nepateikia informacijos arba neigia nelaimingus atsitikimus Astravo AE. 2017 metais vykusioje Orhuso konferencijoje pripažinta, kad Baltarusija, plėtodama Astravo AE projektą, pažeidė šios konvencijos ginamą visuomenės teisę gauti informaciją ir dalyvauti priimant sprendimus aplinkos apsaugos klausimais.

Tai buvo trečias kartas, kai konstatuota, kad Baltarusija nesilaiko tarptautinių įsipareigojimų pagal Orhuso konvenciją.

Astravo atominė elektrinė (AE)
Astravo atominė elektrinė (AE) / Vida Press nuotr.

2018 metais Baltijos valstybės ir Lenkija pasirašo politinį susitarimą, kuriuo nutarta elektros tinklus sinchronizuoti su žemynine Europa. Tai leistų Baltijos valstybėms ir Lenkijai atsijungti nuo Rusijos kontroliuojamo vadinamojo BRELL žiedo.

Praėjus kelioms dienoms nuo šio susitarimo Europos Komisija (EK) paskelbė, kad Astravo AE atitinka streso testų reikalavimus, kuriuos nustato Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA). EK taip pat atkreipė dėmesį į projekto trūkumus ir pateikė rekomendacijas,

Streso testais, kuriuos vertino Europos branduolinės saugos reguliatorių grupė (ENSREG), siekiama įvertinti atominei elektrinei kylančias rizikas dėl išorinių veiksnių bei atominės elektrinės atsparumą jiems. Taip pat siekiama identifikuoti svarbius Astravo AE projekto trūkumus ir pateikti rekomendacijas dėl seisminės saugos vertinimo, saugos funkcijų užtikrinimo bei sunkių avarijų valdymo.

Tačiau streso testai neapima klausimų, kuriuos Lietuva kelia nuo pat Astravo AE projekto plėtojimo pradžios: AE aikštelės tyrimų ir jos tinkamumo atominės elektrinės statybai, tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo, darbo ir saugos kultūros vertinimo ir t. t.

Streso testus atliko pagrindinio Astravo AE rangovo „Rosatom“ antrinė įmonė.

Nors Baltarusija įsipareigojo atlikti Astravo AE streso testus 2011 metais, jų ataskaitą Europos Komisijai pateikė tik 2017-ųjų spalio 30 d.

Atominę elektrinę siūlė paversti dujine

2018 metų spalį, reaguodama į situaciją, Lietuva priėmė nutarimą, kuriuo uždraudžiama „importuoti elektros energiją iš trečiųjų šalių su nesaugiomis atominėmis elektrinėmis“.

Astravo AE
Astravo AE / BNS nuotr.

2019 m. vasarį Jungtinių Tautų konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espoo konvencijos) šalių susitikime buvo nutarta, kad Baltarusija pažeidė net kelis konvencijos straipsnius. Tarp išvadų nurodyta ir tai, kad Baltarusija neįvertino kitų galimų aikštelės alternatyvų.

Po mėnesio Vyriausybė išplatino pranešimą, kuriame nurodoma, kad premjeras Saulius Skvernelis kreipėsi į Baltarusijos ministrą pirmininką Sergejų Rumasą, siūlydamas vietoj Astravo AE plėtoti modernią dujinę elektrinę.

„Esame kaimyninės valstybės, bendraujame ir bendradarbiaujame įvairiausiose srityse, todėl savo ir Lietuvos Vyriausybės vardu noriu išreikšti stiprią viltį, kad ir šis klausimas bus sprendžiamas geros kaimynystės ir abipusės naudos dvasia.

Gerbdami kiekvienos šalies teisę rinktis savo valstybės ekonominės raidos kryptį, negalime neslėpti nuoširdaus nusivylimo kaimynės Baltarusijos sprendimu vystyti atominės elektrinės projektą mažiau nei 50 km nuo Lietuvos sostinės Vilniaus“, – buvo rašoma premjero kreipimesi į Baltarusijos premjerą.

S. Skvernelio laiške tuo metu buvo atkreiptas dėmesys, kad Espoo konvencijos šalių susitikime konstatuota, jog aikštelė atominės elektrinės statybai pasirinkta netinkamai, o Europos Sąjungos atlikti streso testai patvirtina, kad ši atominė elektrinė nėra saugi: objektas statomas seisminio aktyvumo zonoje, užfiksuota įvairių rimtų projekto trūkumų.

„Atsižvelgdamas į tai noriu Baltarusijos pusei pateikti pasiūlymą apsvarstyti galimybę vietoj Astravo atominės jėgainės vystyti modernią dujinę elektrinę. Lietuva būtų pasirengusi užtikrinti jūsų šaliai alternatyvų dujų tiekimą iš Lietuvos ir per mūsų teritoriją. Mūsų jau priimti sprendimai leidžia teigti, kad jau keletą metų sėkmingai veikiantis didelio pajėgumo Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalas Lietuvos ir regiono vartotojų poreikius tenkins bent iki 2044 metų, o 2021 metais pabaigus tiesti dujų jungtį su Lenkija bus užtikrintas Lietuvos ir viso regiono tiesioginis priėjimas prie Europos Sąjungos dujų rinkos“, – buvo rašoma laiške.

Astravo atominė elektrinė
Astravo atominė elektrinė / LRT.lt nuotr.

Balandžio pabaigoje Baltarusija tokį S. Skvernelio siūlymą atmetė. „Kas dėl jūsų pasiūlymo, išdėstyto kovo 7 dienos laiške, dėl dujinės elektrinės statybos vietoj atominės: noriu informuoti, kad Baltarusijos AE statybos projektas yra baigiamajame etape. Jos pertvarkymas į elektrinę, kūrenamą gamtinėmis dujomis, yra netikslingas techniškai ir ekonomiškai“, – buvo rašoma Baltarusijos premjero atsakyme.

Vis dėlto vėliau Minskas Lietuvai pasiūlė kurti bendrą sistemą, skirtą stebėti Astravo AE. Pasiūlymą S. Skvernelis iš pradžių priėmė.

„Mes tiesiog turėsime galimybę stebėti ir radiacinį foną, ir galimus incidentus, ir visą aplinką, būdami Lietuvoje, kas vyksta realiu režimu toje elektrinėje“, – teigė premjeras.

Tačiau tam prieštaravo ministrai ir kai kurie ekspertai, teigdami, kad tokiu būdu Lietuva prisiims atsakomybę, neturėdama tiesioginės įtakos Astravo AE veikimui.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas dėl Astravo AE kreipėsi į Europos Komisiją, prašydami užtikrinti, kad streso testų rekomendacijos bus įgyvendintos.

Neigiamą poziciją dėl šio sprendimo išsakė ir tuometė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jos teigimu, Lietuva turėtų siekti Astravo AE uždarymo, o ne kurti bendrą sistemą, kuri legitimizuotų statomą elektrinę.

„Bet koks sutikimas dalyvauti ir kurti bendras institucijas reikštų Astravo atominės elektrinės legitimizaciją. Tai reiškia, kad surišame savo rankas ir negalėtume reikalauti iš Baltarusijos uždaryti šią elektrinę“, – žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.

Jau kitą dieną S. Skvernelis patikino, kad apie bendrą sistemą bus kalbama nebent tuo atveju, jeigu elektrinė pradėtų veikti.

„Nematau dabar prasmės to daryti, nes nėra elektrinės. Jeigu ji pradės veikti ir atsiras, tada bus kitas etapas“, – žurnalistams sakė premjeras, paklaustas, kada bus pradėtos derybos.

Baltijos valstybėms susitarti nepavyksta

Keblumų kilo ir Baltijos valstybėms bandant susitarti dėl bendrijos pozicijos Astravo AE atžvilgiu. 2020 m. vasarį šalių sutartą Politinės deklaracijos tekstą pasirašė Lietuvos ir Estijos ministrai.

Latvijos vyriausybė sprendimą, ar patvirtinti bendrą Baltijos šalių poziciją dėl elektros energijos importo iš Baltarusijos Astravo atominės elektrinės, atidėjo. Tai patvirtino Latvijos ekonomikos ministras Ralfas Nemiro.

Pasak R. Nemiro, Ekonomikos ministerija gavo bendro Baltijos šalių memorandumo tekstą, kuriuo remdamosi Latvijos, Lietuvos, Estijos ir Rusijos energijos skirstymo sistemų operatorės susitars dėl prekybos energija bendros metodikos.

Latvijos ministrų kabinetas šį tekstą antradienį aptarė per uždarą posėdį, bet vyriausybė galiausiai pavedė keliems ministrams patikslinti „kai kuriuos teisinius aspektus“.

Tebevykstant deryboms tarp Baltijos valstybių, 2020 metų balandį Baltarusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos Branduolinės ir radiacinės saugos departamentas („Gosatomnadzor“) išdavė Astravo AE leidimą priimti šviežią branduolinį kurą pirmajam reaktoriui.

 Astravo atomonė elektrinė
Astravo atomonė elektrinė / BNS nuotr.

Kuras buvo atgabentas po maždaug savaitės – 2020 metų gegužės 6 d. Tai sukėlė reakciją Lietuvoje. Tą pačią dieną Lietuva išsiuntė notą Baltarusijai, ragindama teikti pirmenybę saugai, o ne statybų grafikui ir nekelti grėsmės nei savo, nei kitų šalių gyventojams.

Užsienio reikalų ministras L. Linkevičius tą pačią dieną taip pat kalbėjosi su Baltarusijos ministru Vladimiru Makejumi.

Kaip tuo metu pranešė Užsienio reikalų ministerija, pokalbis vyko L. Linkevičiaus iniciatyva.

„Dar kartą akcentavau, kad tarptautinių institucijų rekomendacijos, susijusios su elektrinės saugumu, privalo būti įgyvendintos iki elektrinės darbo pradžios. Tad raginame Baltarusiją nekrauti branduolinio kuro, kol bus įgyvendintos visos tarptautinių ekspertų pateiktos rekomendacijos. Sutarėme visais šiais klausimais nuolat konsultuotis“, – sakė L. Linkevičius.

Kitą dieną savo apsisprendimą nepirkti Astravo AE energijos patvirtino ir Ukraina.

Sutarti bandoma dėl kitokios nei ankstesnė deklaracijos

Nepavykstant susitarti dėl trišalės Baltijos valstybių deklaracijos, 2020 metų birželio pradžioje pristatytas atnaujintas Baltijos šalių deklaracijos projektas, kuriuo siūloma sutarti, kad Estija ir Latvija neprieštarauja, jog Lietuva nepirks Astravo AE pagamintos elektros energijos, tačiau pačios neįsipareigoja to daryti.

Tai sukėlė nesutarimų tarp Lietuvos politikų ir ministerijų. Užsienio reikalų ministerija laikėsi pozicijos, kad tokios sutarties sudarymas Lietuvai reikštų pralaimėjimą ir atsitraukimą. Tuo metu Energetikos ministerija tikino, kad tai galėtų užtikrinti Lietuvos interesų gynimą.

Energetikos ministras Ž. Vaičiūnas vėliau teigė, kad derybose su Baltijos šalimis dėl Astravo AE pagamintos elektros energijos nepirkimo nesutarimų su užsienio reikalų ministru L. Linkevičiumi kilo dėl taktinių klausimų.

„Tai buvo tam tikri taktikos klausimai, susiję ne su pačia principine pozicija, bet su tam tikrais argumentais, kiek dabartinė metodika, kuri galioja, galiotų ir kokių tai turėtų pasekmių Baltijos šalių sistemoms rinkoje. Pagrindinis galbūt buvo taktikų išsiskyrimas šiuo klausimu“, – žurnalistams teigė Ž. Vaičiūnas.

„Bet dirbame glaudžiai visais frontais, kad būtų užtikrintas tvarus susitarimas visoms Baltijos šalims, pirmiausia užtikrinant Lietuvos interesą“, – pridūrė jis.

Reaguodamas į tai, kad nebuvo susitarta dėl Astravo AE elektros pirkimo klausimo tarp trijų Baltijos valstybių, birželį prezidentas Gitanas Nausėda atsisakė dalyvauti kasmetiniame Baltijos šalių vadovų susitikime.

„Trišalis Baltijos šalių vadovų susitikimas buvo planuotas seniai ir jam derinta darbotvarkė. Joje buvo numatytos kelios temos: Baltijos regiono saugumas, kovos su pandemijos padariniais priemonės, ES darbotvarkė. Tarp svarstytinų klausimų buvo planuota kalbėti ir apie energetinį saugumą bei elektros nepirkimą iš nesaugios Astravo AE.

Astravo atominė elektrinė (AE)
Astravo atominė elektrinė (AE) / Vida Press nuotr.

Iki Baltijos šalių vadovų susitikimo energetikos ar ekonomikos ministrams nepavyko pasiekti trišalio susitarimo dėl atnaujintos elektros prekybos su trečiosiomis šalimis metodikos. Prezidento nuomone, pirmiausia reikėtų pabaigti derybas, turėti konkrečius sprendimus ir derybų rezultatus, tuomet susitikti aukščiausiu lygiu aptarti tolesnio šalių veiksmų plano“, – buvo rašoma LRT.lt pateiktame prezidentūros komentare.

LRT.lt jau rašė, kad Astravo AE paleidimas buvo vis nukeliamas. Remiantis naujausiais pranešimais, branduolinis kuras į pirmąjį reaktorių turėtų būti pradėtas krauti rugpjūtį.

„Mes manome, kad rugpjūtį pradėsime krauti kurą į pirmąjį reaktorių. Po to reaktorius bus fiziškai įjungtas, o vėliau įvyks jo energetinis įjungimas“, – Baltarusijos valstybinei naujienų agentūrai „Belta“ sakė ambasadorius Rusijoje Vladimiras Semaška.

Tvirtinama, kad pirmasis blokas visa galia turėtų pradėti veikti 2021 m. pirmąjį ketvirtį.