Galimai Astravo atominės elektrinės nelaimei gyventojai turėtų pasiruošti iš anksto, o 16-os savivaldybių gyventojams kalio jodido tabletes reikėtų nešiotis su savimi kaip banko kortelę, vaistus ar pinigus. Tokias rekomendacijas pateikia Vidaus reikalų ministerija.
Latvija sustabdys elektros prekybą su Baltarusija, jei pradės veikti Astravo atominė elektrinė, po Vyriausybės posėdžio antradienį paskelbė Latvijos premjeras Krišjanis Karinis.
Paaiškėjus šiam sprendimui, Lietuvos ministras pirmininkas trečiadienį tvirtino, kad Baltijos šalys artimiausiu metu gali pasirašyti politinę deklaraciją, kuria būtų įtvirtinta bendra trijų šalių pozicija nepirkti baltarusiškos elektros energijos, pradėjus veikti branduolinei jėgainei.
Antradienį 15min.lt taip pat pranešė, kad Lietuva pasitraukė iš vadinamojo BRELL žiedo susitarimo dėl rezervų ir jų neteiks Astravo AE. Tai reiškia, kad be rezervinės pagalbos liks ir Lietuva.
Tačiau, kaip nurodė elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“, ši pagalba bus užtikrinta per jungtis su Švedija ir Lenkija.
Taip pat skaitykite
VATESI specialistų nuomone, Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ataskaitoje nurodytų rekomendacijų ir pasiūlymų neįgyvendinimas gali turėti neigiamos įtakos Baltarusijos AE saugai užtikrinti jos paleidimo ir eksploatavimo metu.
LRT.lt jau rašė apie 10 dalykų, kuriuos derėtų žinoti apie Astravo AE. Šį kartą pateikiame informaciją, kurią svarbu žinoti ir prisiminti, jeigu Astravo AE įvyktų nelaimė.
Taip pat skaitykite
Kaip derėtų elgtis įvykus nelaimei?
Vidaus reikalų ministerija su kitomis institucijomis suderintame LRT.lt pateiktame atsakyme nurodo, kad apie gresiančią ar įvykusią avariją Astravo atominėje elektrinėje (AE) gyventojai būtų informuoti trumpaisiais pranešimais į mobiliuosius telefonus ir sirenų kauksmu. Vėliau visuomeninio transliuotojo kanalais būtų skelbiama tiksli informacija ir rekomendacijos, kaip derėtų elgtis.
Vietovėse, kur nėra sirenų ir galimybių panaudoti kitas perspėjimo sistemas, apie skubius apsaugomuosius veiksmus žmonės būtų perspėjami ir informuojami išsiunčiant policijos, ugniagesių, greitosios medicinos pagalbos ir kitų tarnybų transporto priemones.
Kaip nurodo VRM, gavus civilinės saugos signalą „Dėmesio visiems“, gyventojams reikia nedelsiant eiti į pastato vidų arba likti pastato viduje, įsijungti Lietuvos visuomeninį radiją ir televiziją, išklausyti skelbiamą informaciją ir elgtis taip, kaip rekomenduojama. Anot ministerijos, tai pirmieji saugos veiksmai, jų derėtų imtis, nepaisant buvimo vietos.
Atsakingoms institucijoms įvertinus galimą konkrečios avarijos pavojų, meteorologines sąlygas, kurios gali lemti didesnį ar mažesnį poveikį Lietuvai, ir kitas aplinkybes, gali būti rekomenduojama evakuoti žmones, slėptis uždarose patalpose, vartoti kalio jodido preparatus, laikinai perkelti žmones, naudoti kvėpavimo takų apsaugos priemones. Taip pat galėtų būti ribojamas maisto ir geriamojo vandens vartojimas, jeigu būtų fiksuota tarša radioaktyviosiomis medžiagomis.
Jeigu gyventojams būtų rekomenduojama likti patalpose, pirmiausia reikėtų jas užsandarinti: nedelsiant uždaryti visus langus, orlaides, duris, dūmtraukius, ventiliacijos kanalus. Taip pat derėtų išjungti vėdinimo, oro tiekimo, kondicionavimo ir šildymo sistemas, jei jos naudoja išorės orą, uždaryti židinio sklendes.
Pasilikus viduje derėtų eiti į pastato centrą arba rūsį. Radioaktyviosios medžiagos nusėda pastatų išorėje, todėl saugiausia likti kuo giliau pastato viduje ir kuo toliau nuo pastato išorinių sienų ar stogo. Naminius gyvūnus taip pat derėtų parsivesti į namus.
Jeigu per informavimo priemones būtų nurodyta, kai kuriems Lietuvos gyventojams reikėtų vartoti kalio jodido tabletes. Tolesnę informaciją nelaimės atveju reikėtų sekti per Lietuvos visuomeninį transliuotoją.
Kam kyla didžiausia grėsmė?
Kaip nurodo VRM, avarinės apšvitos pavojus būtų didesnis tose teritorijose, kurios yra arčiausiai Astravo AE. Pagal tai Lietuvos teritorija suskirstyta į skubiųjų apsaugomųjų veiksmų zoną, esančią 30 km spinduliu nuo elektrinės, ir du avarinio planavimo atstumus – 100 ir 300 km spinduliu.
Pasak radiacinės saugos specialistų, įvertinus avarinės apšvitos keliamą pavojų, 30 km spinduliu gyvenantys žmonės būtų perspėti, ar turėtų ruoštis evakuacijai. Tai priklausytų nuo aplinkos dozės galios, meteorologinių sąlygų ir kitų veiksnių. Galutinį sprendimą, ar evakuoti gyventojus, priimtų Valstybinis ekstremaliųjų situacijų operacijų centras ir perduotų jį vykdyti savivaldybių administracijoms.
Jeigu antžeminės radiacinės žvalgybos metu būtų išaiškinta vietovių, nuo avarijos vietos nutolusių iki 100 km ar didesniu spinduliu, kuriose gyventi dėl iškritusių radioaktyviųjų medžiagų būtų pavojinga sveikatai, žmonėms būtų siūloma laikinai persikelti į saugią vietą.
Kas ir kodėl turėtų vartoti jodo preparatus?
Įvykus avarijai Astravo AE, aplinkoje pasklistų įvairių radionuklidų, taip pat ir radioaktyviojo jodo. Radiacinės saugos centras, įvertinęs situaciją, pateiktų siūlymus, jų pagrindu Sveikatos apsaugos ministerija rekomenduotų vartoti stabiliojo jodo preparatus – kalio jodido tabletes.
Kaip paaiškinta LRT.lt pateiktame atsakyme, tabletės vartojamos siekiant apsaugoti skydliaukę nuo žalojančio radioaktyviojo jodo poveikio. Laiku pavartojus kalio jodido tablečių, skydliaukė užblokuojama (prisotinama stabiliuoju jodu) ir taip apsaugoma nuo įkvėpto radioaktyviojo jodo kaupimosi joje ir sukeliamos žalos – šios liaukos vėžinių ir kitokių susirgimų.
„Pavyzdžiui, po Černobylio AE avarijos dėl šios priežasties 1991–2005 m. buvo užregistruota apie 7 000 skydliaukės vėžio atvejų Baltarusijoje, Ukrainoje ir Rusijoje tiems asmenims, kurie 1986 m. buvo jaunesni nei 18 metų. Priešinga situacija buvo po avarijos Fukušimos AE. Žmonės čia laiku vartojo stabiliojo jodo preparatus ir duomenų apie išaugusį skydliaukės vėžio susirgimų skaičių Japonijoje kol kas nėra, nors po šios avarijos praėjo 9 metai“, – atkreipiamas dėmesys ministerijos pateiktame atsakyme.
Sveikatos apsaugos ministerija 16-ai savivaldybių, esančių 100 kilometrų atstumu nuo Baltarusijos AE, yra perdavusi kalio jodido tablečių, jas gyventojams turi išdalyti savivaldybės.
Taip pat skaitykite
„Gyventojai atsakingai turėtų elgtis su gautomis kalio jodido tabletėmis, pagal galimybes nešiotis jas su savimi kaip ir kitus būtinus asmeninius daiktus (pinigus, banko kortelę, vaistus ir kt.), o jas praradę nusipirkti vaistinėje ir pradėti vartoti tik Sveikatos apsaugos ministerijai rekomendavus“, – nurodo ministerija.
Kalio jodido tabletėms įsigyti buvo skirta apie 1 milijoną eurų. Kalio jodido tabletės buvo išdalytos Vilniaus rajono, Švenčionių rajono, Vilniaus miesto, Ukmergės rajono, Visagino, Zarasų rajono, Elektrėnų, Šalčininkų rajono, Trakų rajono, Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Utenos rajono, Varėnos rajono, Širvintų rajono, Kaišiadorių rajono ir Anykščių rajono savivaldybėms.
Vilniaus rajono ir Švenčionių rajono savivaldybės patenka į 30 km spinduliu matuojamą skubiųjų veiksmų zoną. Likusių minėtų savivaldybių teritorijos patenka į 100 km spindulį nuo Astravo AE.
Iš pradžių ministerija buvo nurodžiusi, kad į savivaldybių sąrašą patenka ir Jonavos rajono savivaldybė, tačiau vėliau patikslino, kad šiai savivaldybei kalio jodido tabletės nebuvo išduotos ir to daryti neplanuojama, nes į išplėstinį planavimo atstumą patenka tik labai nedidelė šios savivadybės teritorijos dalis.
Kaip nurodo ministerija, jeigu gyventojai avarijos atveju neturėtų kalio jodido tablečių su savimi, reikėtų imtis kitų apsisaugojimo veiksmų, kurie apsaugotų nuo radioaktyviojo jodo įkvėpimo: naudoti kvėpavimo organų apsaugos priemones, būti uždarose patalpose.
LRT.lt primena, kad tik kalio jodido tabletės skirtos skydliaukei nuo radioaktyviojo jodo apsaugoti. Jos gali būti vartojamos tik branduolinio reaktoriaus avarijos atveju. Be specialaus nurodymo ar profilaktiškai šių tablečių vartoti negalima.
Papildai su jodu, joduotas povidonas ar spiritinis jodo tirpalas skydliaukės neapsaugo ir branduolinės nelaimės atveju jų nederėtų vartoti.
Taip pat skaitykite
Kaip būtų užfiksuota avarija Astravo AE?
Kaip nurodo Vidaus reikalų ministerija, fiksuoti radiologinį pavojų yra pasirengusios Aplinkos apsaugos agentūros radiacinio monitoringo stotys, kurių pasienyje su Baltarusijos Respublika tinklas yra atnaujintas ir veikia visą parą.
Antžeminę radiacinę žvalgybą koordinuoja Radiacinės saugos centras, o atlieka ugniagesiai gelbėtojai. Žvalgybą iš oro atlieka Radiacinės saugos centras kartu su Lietuvos kariuomene ir pasieniečiais.
„Branduolinės ar radiologinės avarijos Astravo AE atveju galimi patys įvairiausi Lietuvai nepalankūs scenarijai, priklausantys nuo tuo metu vyraujančių meteorologinių sąlygų, vėjo krypties. Nepalankiausias Lietuvai scenarijus būtų, jei pūstų šiaurės rytų, pietryčių vėjas.
VRM taip pat primena, kad 2019 m. spalio 1–4 d. buvo surengtos valstybės lygio civilinės saugos funkcinės pratybos, jų metu imituotas branduolinis ar radiologinis incidentas.
„VRM taip pat atkreipia dėmesį, kad valstybės ir savivaldybių institucijos yra parengusios planus, pagal kuriuos būtų organizuojama gyventojų apsauga, tačiau gyventojai ir patys turėtų rūpintis savo saugumu ir žinoti, kaip elgtis tokios avarijos atveju. Primename, kad gyventojai turėtų pasirūpinti savimi ir artimaisiais bent 72 valandas“, – nurodyta ministerijos atsakyme.
LRT.lt primena, kad Astravo AE monitoringo sistema anksčiau buvo sukėlusi daug diskusijų. Premjeras S. Skvernelis 2019 m. pavasarį buvo priėmęs Minsko siūlymą steigti bendrą monitoringo sistemą. Lietuva ketino įrengti daugiau radiaciją fiksuojančių stotelių pasienyje.
Tokį sprendimą sukritikavo tiek prezidentė Dalia Grybauskaitė, tiek kai kurie ministrai – jie tvirtino, kad tokiu būdu Lietuva prisiims atsakomybę, neturėdama tiesioginės įtakos Astravo AE veikimui.
Vėliau ministras pirmininkas patikino, kad apie tokią sistemą galėtų būti diskutuojama nebent elektrinei pradėjus veikti.
Kaip reikėtų pasiruošti?
Vidaus reikalų ministerija perspėja, kad gyventojai jau dabar turėtų būti pasiruošę bet kokiai galimai nelaimei, o tam reikia turėti maisto ir vandens bent trims paroms, jeigu būtų rekomenduojama likti namuose.
„Tačiau svarbiausia – sekti oficialius tarnybų pranešimus ir informacijos šaltinius, nes kai nutinka tokios ekstremalios situacijos, socialinėje erdvėje gali pasklisti daug netikrų žinių“, – akcentuoja ministerija.
Nežinantiesiems, kaip tiksliai derėtų pasiruošti ekstremalioms situacijoms, ministerija rekomenduoja vadovautis svetainės „LT72“ informacija.
„Svetainė skirta gyventojams pasiruošti ekstremalioms situacijoms. Čia galima sužinoti, kaip pasirengti nelaimei, kaip elgtis jai įvykus, kaip gauti reikiamą informaciją ekstremalios situacijos metu ir kt. Didelės nelaimės atveju kiekvienas turėtų gebėti pasirūpinti savimi ir artimaisiais bent 72 valandas, kol atvyks pagalba“, – nurodo ministerija.
Taip pat pabrėžiama, kad gyventojams pirmiausia reikėtų pasitikrinti, ar jų mobiliuosiuose telefonuose nustatyta korinio transliavimo funkcija, kad apie nelaimę perspėjanti informacija juos pasiektų.
