Verslas

2020.08.03 05:30

Kiek kainuoja būti senjoru: tikina – norint pragyventi, nereikia nė 400 eurų

Jonas Deveikis, LRT.lt2020.08.03 05:30

Pensininkų atstovai tvirtina, kad pragyventi iš vidutinės senatvės pensijos, kuri dabar siekia 377 eurus, – įmanoma. Ekonomistai mano, kad, norint oriai gyventi senatvėje, reikia daugiau, tačiau įspėja, jog dabartinis pensijų dydis greitai taps utopija. 

Dar visai neseniai valdantieji nedrąsiai džiaugėsi gerėjančiais skurdo statistikos įverčiais ir tikino, kad tai jų nuopelnas.

LRT.lt portalas dar nepaleidžia vasaros ir kartoja praėjusių metų smagų straipsnių ciklą KIEK KAINUOJA? Kiek kainuoja viešosios gėrybės? Ar norint valgyti sveikai teks labiau paploninti pinigines? O kiek reikia pinigų norint oriai pragyventi senatvėje? Kiekvieną pirmadienį ieškokite straipsnių LRT.lt portale!

Išties, statistiniais duomenimis, 2019 metais mažėjo tiek skurdo rizikos lygis, tiek absoliutaus skurdo lygis. Didžiausias skurdo pokytis – tarp senjorų. Jų skurdo rizikos lygis nuo 2018 iki 2019 metų sumažėjo net 6,1 proc. punkto ir pasiekė 31,6 proc.

Vis dėlto naujausi „Sodros“ duomenys rodo kiek kitokią realybę. Lietuvoje yra net 82 tūkst. senjorų, kurių pensija siekia iki 257 eurų per mėnesį. Būtent 257 eurai sudaro minimalių poreikių krepšelį, kurio turėtų pakakti pragyventi žmogui.

LRT.lt domisi, kiek išleidžia šalies senjorai ir kokios sumos oriam pragyvenimui senatvėje jiems reikia.

Sako, kad 377 eurų pakanka

Lietuvos pensininkų sąjungos Vilniaus miesto bendrijos „Bočiai“ pirmininkė Vilija Tūrienė sako, kad visų pirma žmonės skirtingai supranta orumą, todėl įvardyti konkrečią sumą – sudėtinga.

„Vienam orumas, kada jis gauna pavalgyti, jam čia jau ir gyvenimas. Kai dirba, žmogus tą orumą įsivaizduoja kitaip. Norisi ne tik pavalgyti ir apsirengti, bet ir kur nors išvažiuoti. Noras keliauti juk nedingsta, o tai gali sau leisti ne visi senjorai“, – sako V. Tūrienė.

Vis dėlto, moters teigimu, jeigu žmogus yra sveikas, o jo pensija siekia 377 eurus – būtent tokia šalyje yra vidutinė pensija, – patenkinti būtinuosius poreikius galima.

„Tas skaičius nebūtinai yra toks svarbus. Kartais svarbiau teisingumo jausmas. Jeigu jo nėra, žmogų tai labai slegia“, – sako V. Tūrienė.

„Taip pat svarbu, kad žmogus būtų ne vienas. Jeigu senatvėje kartu gyvena du asmenys, naštą pasidalyti yra lengviau. Pavyzdžiui, užsienyje yra netgi skirtingos pensijos priklausomai nuo to, ar tu gyveni vienas, ar su kitu asmeniu“, – sako senjorams atstovaujanti V. Tūrienė.

„Tas skaičius nebūtinai yra toks svarbus. Kartais svarbiau teisingumo jausmas. Jeigu jo nėra, žmogų tai labai slegia. Sunku pasakyti, kiek reikia, kadangi kainos auga. Būtų gerai, jei būtų bandoma paskirstyti pensininkams ne 7 proc., bet 12 proc. BVP, koks yra ES vidurkis. Tačiau svarbu ir požiūris į patį žmogų. Jeigu galvojama: tu esi pensininkas, sunyk greičiau, kad tavęs neliktų, toks požiūris persiduoda ir jaunimui, tuomet patenkame į užburtą ratą. Jeigu būtų daugiau pagarbos pensininkams, tai nebūtų taip sunku, jei ir ta pensija būtų mažesnė“, – sako senjorams atstovaujanti V. Tūrienė.

Gauna 350 eurų, tačiau dalį pinigų atsideda

Kiekvienais metais valstybėje skelbiama minimalių poreikių krepšelio (MPK) suma. Ji parodo, kokia suma reikalinga minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti.

2020 m. šis dydis siekia 257 eurus. Asmenys, kurių pajamos per mėnesį nesiekia šio dydžio, laikomi gyvenančiais absoliučiame skurde.

Tačiau LRT.lt kalbinta Vilniaus Antakalnio rajone gyvenanti 76 metų Janina teigia, kad žiemą tokios sumos jai neužtenka, o vasarą, kai nereikia mokėti už šildymą, galbūt ir pavyktų iš tiek pragyventi.

Janina skaičiuoja, kad pensija siekia apie 350 eurų, o liepos mėnesį visos jos išlaidos sudarė 289 eurus.

Bene daugiausia kiekvieną mėnesį tenka išleisti maistui, vaistams ir komunalinėms įmokoms. Tiesa, vasarą jos šiek tiek mažesnės, todėl per mėnesį pavyksta susitaupyti kiek daugiau nei 50 eurų. Be to, moteriai finansiškai padeda sūnus.

„Nesiskundžiu, užtenka, nors, žinoma, norėtųsi daugiau. Gerai, kai nėra ligų, tačiau reikia dantis tvarkyti, o tai kainuoja. Taip pat žiemą už šildymą tenką mokėti daugiau“, – sako Janina.

LRT.lt kalbintas pensininkas, Vilniaus „Bočių“ valdybos narys Evaldas Židonis pabrėžia, kad senjorui suskaičiuoti, kiek tenka skirti pragyvenimui, labai sunku. Žmonių poreikiai skirtingi, o sergantiesiems išlaidauti tenka labiau.

„Pavyzdžiui, tarp artimųjų turime dvi pensininkų šeimas. Vienoje šeimoje asmuo sunkiai serga. Kitoje gyvena žmogus po insulto, serga astma ir iš savo 257 eurų pensijėlės išleidžia vaistams virš 100 eurų. Kita sunki ligonė pensininkė slaugos ligoninėje per mėnesį už kineziterapijos seansus sumokėdavo bent 300 eurų, dar šimtelį už kitokias procedūras, vaistus, medicinos ir higienos priemones“, – vardija E. Židonis.

Jo nuomone, vidutinė senatvės pensija, palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuvoje galėtų būti apie 632 eurus. „2018 m. Lietuva senatvės pensijoms skyrė 6,2 proc. BVP, o ES vidurkis sudarė 10,4 proc., t. y. 1,6 karto daugiau nei Lietuvoje. 2020 m. tas santykis menkai pasikeitė, todėl Lietuvoje vidutinės senatvės pensijos siekiamybė 2020 m. galėtų būti apie 632 eurus“, – sako E. Židonis.

Ekonomistų nuomonės išsiskyrė

LRT.lt paprašė ekonomistų įvardyti, kokio dydžio turėtų būti pensija Lietuvoje, kad žmogus galėtų ne tik patenkinti būtiniausius poreikius, bet ir oriai gyventi senatvėje.

Fondų „Milvas“ valdytojo, ekonomisto Tautvydo Marčiulaičio teigimu, oriam gyvenimui senatvėje žmogus turėtų gauti 100 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje (1 VDU 2020 m. I ketv. siekė 879 eurus į rankas). „Valstybė turėtų užtikrinti, kad pensija siektų 50–60 proc. VDU, o privačiai sukauptos lėšos – 40–60 proc. VDU“, – dėsto T. Marčiulaitis.

Banko SEB vyriausiojo ekonomisto Tado Povilausko teigimu, būtų neblogai, jeigu vidutinė pensija Lietuvoje sudarytų apie 60 proc. VDU: „Tai būtų apie 527 eurus, o tikrai orus skaičius galėtų siekti apie 70 proc. vidutinės algos, arba 615 eurų.“

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad oraus gyvenimo sampratą žmonės suvokia skirtingai, todėl ir sumos gali skirtis. Jo teigimu, realu, kad vidutinė senatvės pensija šalyje galėtų siekti apie 50 proc. VDU (439 eurus), o geriausiu atveju apie 60 proc. VDU (apie 527 eurus). „Tačiau dėl senėjančios visuomenės tai padaryti būtų labai sunku“, – tikina N. Mačiulis.

Lietuvos banko valdybos narys ekonomistas Raimondas Kuodis pabrėžia, kad norint, jog senatvė būtų ori, pensija turėtų siekti apie du trečdalius iki tol buvusių asmens pajamų.

Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas taip pat sako, kad orios senatvės sąvoka priklauso nuo to, kaip žmogus buvo įpratęs gyventi, o valstybė turėtų pasirūpinti, kad jis gautų tiek, kiek būtina baziniams poreikiams patenkinti, t. y. 257 eurus.

Siūlo pamiršti dabartines pensijas

Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas mano, kad nors politikai linkę kalbėti apie ateityje vis labiau augsiančias pensijas, tikėtis, kad pensijos kaitos norma didės, neverta.

„Jeigu kalbame apie valstybines pensijas, manau, greitu metu tokio tipo pensijų nebeturėsime net tik mes, bet ir Vakarų Europa. Yra demografinių pokyčių, todėl oriai gyventi iš valstybinių pensijų bus neįmanoma ir nereikia turėti iliuzijų. Galime pažiūrėti, kiek bus dirbančiųjų ir kiek bus pensininkų. Matome, kad matematiškai galai nesueina“, – sako Ž. Mauricas.

Anot jo, jeigu ateityje valstybei pavyktų išlaikyti apie 50 proc. buvusio atlyginimo siekiantį pensijų dydį, būtų labai gerai. „Nereikia žiūrėti į Italiją ar Prancūziją, kur kaitos norma yra labai didelė. Ten pensininkai perka butus ir automobilius anūkams, tačiau tai nėra geras pavyzdys“, – teigia ekonomistas.

Iliuzijų kurti nereikia, sako Ž. Mauricas, o kalbos apie gerovės valstybę didinant pensijas gali būti įgyvendintos tik tuomet, jei Lietuva turės didelį imigrantų srautą arba pensinis amžius bus padidintas, tarkime, iki 70 metų. „Arba įmokos „Sodrai“ turės siekti 50 proc. atlyginimo. Tai yra utopija, kurios nebebus. Demografinis šuolis Europoje ir Lietuvoje praėjo“, – tvirtina ekonomistas.

Be to, Ž. Mauricas atkreipia dėmesį, kad, daugelio žmonių nuomone, senatvės pensija Lietuvoje nėra jau tokia maža. „Viskas priklauso nuo to, kokie yra žmogaus poreikiai. Jeigu tu vokiečiui ar prancūzui pasakytum, kad reikia gyventi iš lietuviškos pensijos, jis nesuprastų, apie ką kalbama, tačiau lietuviai įpratę gyventi kitaip“, – mano Ž. Mauricas.

Siūlo įdiegti asmeninių sąskaitų sistemą

Ekonomisto R. Kuodžio teigimu, oriai senatvei užtenka ir apie dviejų trečdalių iki tol buvusių pajamų, nes dalis išlaidų dingsta. „Pavyzdžiui, žmonės pradeda valgyti namuose, o ne restoranuose. Atkrinta tokie dalykai kaip būsto paskolos, vaikų rėmimas“, – vardija R. Kuodis.

Anot jo, nėra normalu, kad visą gyvenimą dirbęs asmuo, turintis būtinąjį stažą, dabar gauna apie 400 eurų siekiančią pensiją. Taip yra todėl, kad pensijoms Lietuva skiria beveik perpus mažiau nei vidutiniškai kitos ES šalys.

Priešingai negu Ž. Mauricas, R. Kuodis įsitikinęs, kad valstybinės pensijos kaitos norma ateityje gali didėti, tai yra Lietuvai pasiekiamas tikslas.

„Sodros“ sistema yra vienas didžiausių valstybių išradimų, padėjęs laimėti kovą su pensininkų skurdu, kuris buvo iki tol. Tai yra ekonomiška sistema, kurios administravimo kaštai nėra dideli. Tuos pliusus galima vardyti ir vardyti. Vienintelis trūkumas, kad politikai, nesuprasdami, ką daro, eksperimentuoja su šiomis sistemomis, o tai gali jas diskredituoti“, – sako R. Kuodis.

Ekonomistas siūlo reformuoti dabartinę „Sodros“ sistemą įdiegiant asmenines sąskaitas. Tokiu atveju kiekvienas asmuo, mokantis mokesčius, galėtų matyti, kiek per gyvenimą mokesčių sumokėjo „Sodrai“, o pagal tai, remiantis indeksavimu, jam būtų mokama senatvės pensija.

„Sistema su skaidriai kaupiamais eurais nemažai prisidėtų prie šešėlinės ekonomikos mažinimo, nes žmogus kauptų įmokas savo sąskaitoje ir tada jam nekiltų noro iš savęs vogti“, – įsitikinęs ekonomistas R. Kuodis.