Dėl vykdomo ekonomikos skatinimo plano ir tinkamo pasiruošimo prognozuojama, kad epidemiologinė krizė nevirs finansų krize. Nors valstybės skolų lygis išaugs, tačiau 2008–2009 metų scenarijus nepasikartos.
Ketvirtadienį SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas vaizdo konferencijos metu pristatė Lietuvos makroekonomikos prognozes ir pažymėjo, kad jos optimistiškesnės, nei buvo prognozuota anksčiau.
„Centriniai bankai ir valdžia pučia skolos burbulą, bet kito kelio nebuvo. Tai prisidėjo prie finansų rinkos stabilizavimo. Jie pirko Vyriausybės vertybinius popierius, obligacijas, o esant krizei, valdžia turi būti amortizatorius, kuris sušvelnina kritimą“, – teigia T. Povilauskas.
Jis sako, kad šalies ekonomika po nokdauno atsigauna, todėl galima lengviau atsikvėpti. Tačiau atsipalaiduoti irgi nereikėtų, nes pasaulyje vis dar tvyro didelis neapibrėžtumas.
„Nematome ir tikriausiai nematysime finansų krizės“, – sako T. Povilauskas.
T. Povilauskas pastebi, kad šių metų pirmas ketvirtis Lietuvai buvo labai sėkmingas, dėl to ekonomikos kritimas Lietuvoje gerokai mažesnis nei Pietų Europos šalyse. Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Europoje ekonominė situacija prasčiausia buvo balandį, gegužę ir birželį galima matyti pozityvesnius rezultatus.
Ekonomisto teigimu, labiausiai nukentėjo šalys, stipriai priklausomos nuo automobilių gamybos rinkos.
„Po labai gilios duobės balandžio mėnesio vis dėlto ekonominė padėtis pradeda gėrėti ir ji gerėja. Tačiau kol nebus pažabotas virusas, tol ekonomika negrįš iki pradinio savo lygio“, – sako jis.
SEB banko ekonomisto Lietuvos ekonomikos apžvalgoje prognozuojama, kad pagal pagrindinį scenarijų šalies ekonomikos smukimas šiemet sieks 6,7 proc., o 2021 metais bendrasis vidaus produktas (BVP) jau augs 5,3 procento. Naujausiais SEB vertinimais, 2022 metų pradžioje Lietuvos ekonomikos lygis turėtų sugrįžti į prieškrizinį lygį.
„Pirmiausia, žmonių pajamos nesmuko tiek, kiek baiminomės. Antra, kai žmonės mažiau išleido paslaugoms, jų lėšos nukeliavo prekėms“, – pažymi jis.
SEB prognozuoja, kad vidutinis nedarbas metų pabaigoje sieks 9,3 proc. Ekonomistas aiškina, kad nedarbo lygio kritimas buvo mažesnis, nei baimintasi iš pradžių. Registruotas bedarbių skaičius padidėjo, tačiau tai lėmė užsivėrusios užsienio darbo rinkos. Darbuotojams registruotis į Užimtumo tarnybą motyvacija kilo ir dėl Vyriausybės patvirtintos darbo paieškos išmokos.
Nors vidutinio darbo užmokesčio augimas sulėtėjo, manoma, kad metų pabaigoje atlyginimai vis tiek augs 2,5 proc.
T. Povilauskas pripažįsta, kad apskritai situacija atrodo geriau, nei buvo prognozuota anksčiau, tačiau viską gali pakeisti antroji viruso banga.
„Jeigu vėl Europai ir Lietuvai smogs nauja viruso banga, ekonomikos pokytis bus daug prastesnis negu dabar prognozuojame“, – tvirtino T. Povilauskas.
Nors prognozės mažmeninės prekybos, chemikalų ir chemijos, medicinos, optinių gaminių gamybos pramonėse geros, ekonomistas pastebi, kad paslaugų ir statybų sektoriams vis dar yra sunku, ir jų rezultatai bus prasti visus likusius metus.
Pastarajam – statybų sektoriui, T. Povilausko teigimu, kertinis veiksnys galėtų, kuris padėtų atsigauti, galėtų būti valstybinio sektoriaus užsakymai, pavyzdžiui, kelių tiesimui.
„Kol statybų sektoriai neparduos esamų butų ir namų „sandėlio“, tol negalima tikėtis, kad sulauks gyvenamųjų namų užsakymų“, – sako jis.
Taip pat skaitykite
T. Povilauskas taip pat įspėja, kad nuo vakar sumažėjusi gamtinių dujų ir elektros kaina buitiniams vartotojams vargu ar tokia išliks ilgam. Jis sako, kad jau po metų šios kainos vėl sugrįš į iki šiol buvusį lygį.
LRT.lt primena, kad nuo trečiadienio buitiniams vartotojams elektra pinga vidutiniškai 8 proc., o gamtinės dujos 15–22 procentų. Kainos keičiasi atpigus žaliavoms rinkose.
