Verslas

2020.06.29 05:30

Saulės elektrinę įsirengusi moteris dalijasi karčia patirtimi: man ši elektrinė neatsipirks gal ir per visą gyvenimą

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.06.29 05:30

Įsirengti saulės elektrinę ir dalį pagamintos elektros energijos perduoti vaikams – tokį planą turėjo Edita. Vis dėlto tik įsirengus elektrinę paaiškėjo, kad to padaryti negalima. Be to, net ir turint per didelę elektrinę teko naudoti elektrą iš skirstomųjų tinklų, nors ekspertai apie tai neperspėjo, o galiausiai dėl tarifo pakeitimo pagalbos teko kreiptis net į Seimo narį ir Energetikos ministeriją. Dabar Edita teigia – gerai pagalvotų, ar elektrinės iš tiesų reikia.

Edita pasakoja, kad didesnę elektrinę įsirengti patarė rangovai, jie patvirtino, kad dalį elektros energijos bus galima perduoti vaikams. Vėliau, paaiškėjus, kad to padaryti vis dėlto negalima, paaiškėjo dar ir tai, kad net ir saulėtą dieną elektros energiją tenka naudoti iš skirstomųjų tinklų, nes įrengtas trifazis elektros įvadas elektrą, paprastai tariant, išdalija.

„Kaip dabar suprantu, gal mes ir per galingą tą elektrinę pasidarėme. Norėjome mažesnės, bet, kai pradėjome ieškoti rangovų, [kurie galėtų įrengti elektrinę] jie visi siūlė, kad reikėtų daryti didesnę, taigi įsirengėme 5 kW saulės elektrinę“, – pasakoja Edita.

Pašnekovė teigia iki tol konsultavusis su rangovais, kurie tvirtino, kad, įsirengus didesnę saulės elektrinę, dalį elektros energijos bus galima perduoti kitiems vartotojams. Edita tikėjosi, kad maždaug 2 kW galės skirti vaikams ir, norėdama išsiaiškinti, kaip tiksliai tai padaryti, teigia kreipusis į bendrovę „Ignitis“.

„Aš paskambinau į „Ignitį“, paklausiau, ar galiu tai padaryti. Man pasakė, kad turėtume parašyti laisvos formos įgaliojimą, kuriuo sūnus leidžia tėvui disponuoti jo turimu turtu. Taip pat nurodė pridėti Registrų centro išrašą. Taip viską ir padarėme. Tada, viską pateikus, mums paskambino ir pasakė, kad taip negalima daryti. Klausiau – tai kodėl jūs pateikėte tokią informaciją? Man pasakė, kad „ai, gal ta mergaitė nežinojo“, – prisimena Edita.

Elektros energiją iš tinklo teko naudoti ir saulėtomis dienomis

Jau įsirengusi elektrinę Edita taip pat ėmė pastebėti, kad net ir saulėtą dieną, įjungus daugiau elektros naudojantį prietaisą, pagaminamos elektros energijos neužtenka – ji imama iš tinklų.

„Pradėjau domėtis, kodėl dieną, saulei šviečiant, vasarą, užtenka įjungti vandens šildytuvą ir jau man neužtenka generuojamos elektros, jau dieną man elektrą ima iš tinklų. Net nekalbu apie tai, kas būtų, jeigu įjungčiau orkaitę, skalbimo mašiną ar kitą prietaisą. Man paaiškino – „pas jus, matyt, trifazis“, – sako Edita.

Jos teigimu, ekspertai tik tada paaiškino, kad trifazis elektros įvadas elektros energiją išskirsto, todėl, jeigu elektrinė ir pagamina 5 kW energijos, jos gali panaudoti vos trečdalį.

Nepavykus įgyvendinti pirminio plano ir neturėdama galimybių išnaudoti visos pagaminamos elektros energijos, Edita kreipėsi į bendrovę „Ignitis“, prašydama pakeisti tarifo planą, pagal kurį atsiskaitoma už elektros pasaugojimą.

Vis dėlto, teigia Edita, bendrovė atsakė, jog tai bus galima padaryti tik po metų.

Pagalbos kreipėsi į institucijas

Moteris sako tuomet nutarusi kreiptis į jų rajone išrinktą Seimo narį, jis, susipažinęs su istorija, kreipėsi į Energetikos ministeriją. Ministerijos atstovas susisiekė su pačia Edita ir paaiškino, kad dėl situacijos bus aiškinamasi su bendrovėmis „Eso“ ir „Ignitis“.

Vėliau ministerijos atstovas ją informavo, kad planas bus pakeistas. Tai patvirtino ir bendrovė „Ignitis“. Buvo nutarta, kad trečdalį pagamintos elektros energijos šeima padovanos, o du trečdalius naudos savoms reikmėms ir, jeigu elektros energijos užteks, papildomai už ją nemokės.

„Aš sutikau, to ir norėjau. Atrodė, kad viskas gerai, bet tą pačią ar kitą dieną man paskambino iš „Igničio“ ir pasakė, kad atsiskaitymo planas pakeistas, bet naujas planas pradedamas skaičiuoti nuo birželio 1 d., todėl iki tol sukaupti 700 kW yra anuliuojami, nusavinami. Man paaiškino, kad tokia tvarka, tokios taisyklės“, – pasakoja Edita.

Ji priduria, kad už elektros energijos pasaugojimą ji buvo atsiskaičiusi ir anksčiau – tuomet buvo atiduota daugiau kaip 200 kW pagamintos energijos.

Neabejoja – taip „užkibo“ ne vienas

Tada pati Edita dar kartą kreipėsi į Energetikos ministeriją. Moteris teigia net nespėjusi sulaukti Energetikos ministerijos atsakymo, kai su ja vėl susisiekė bendrovės „Ignitis“ atstovai, jie informavo, kad sukaupta elektros energija nebus nusavinama.

„Dabar jau viskas: paliko tuos kilovatus, pakeitė atsiskaitymo būdą. Kaip ir susitvarkėme, bet aš įsivaizduoju, kad daug kas taip „užkibo“. Tie, kurie šildo namus ar kitu būdu naudoja daug elektros energijos, tiems gal ir nieko, gal ir atsiperka per tuos septynerius metus, bet mums... Gal dabar, kai pakeitė tą atsiskaitymo būdą, jeigu jau nemokėsime už elektrą, gal per 10 metų ir atsipirks ši elektrinė“, – svarsto Edita.

Moteris teigia neturinti priekaištų nei Energetikos ministerijai, nei bendrovėms, tačiau yra įsitikinusi, kad informacijos apie saulės elektrines trūksta.

„Kai paskaičiavome, kiek mes sumokėjome, tai mes ir numirsime, kol atsipirks. O kai pamatėme, kad ir atsiskaitymo būdas netinkamas... Iš kur žmogui žinoti, koks atsiskaitymo būdas bus patraukliausias? Kreipdamasi į ministeriją ir pasiūliau – kodėl žmogui per pirmuosius metus negalima apsispręsti, kas jam geriausiai tinka?“ – klausia Edita.

Saulės elektrinės nauda abejoja

„Dabar, kai su vyru galvojame, tai nei mums čia reikėjo tos elektrinės... Būtume gyvenę sau, susimokėję, kiek būtų reikėję. Dabar jau būčiau labai gerai pagalvojusi“, – sako pašnekovė.

Edita tikina, kad, kilus visai šiai situacijai, į ją vėl kreipėsi ir elektrinę įrengusi bendrovė, ji domėjosi, ar padėtis išsisprendė, ar tikrai nebuvo leista perduoti pagamintos elektros energijos vaikams.

Pašnekovė sutinka, kad toks perdavimas iš tiesų galėtų būti traktuojamas kaip pardavimas, bet svarsto, kodėl tokiu atveju nėra atsižvelgiama į tai, kad elektros energija perduodama artimiems giminaičiams.

„Juk ir notaras ima mažesnį mokestį, jeigu dovanoji savo artimam žmogui, tai kodėl čia taip negalima? Kad man to ir nebus, bet kodėl kažkam to padaryti negalima? Jeigu vaikai turi galimybę dalį pagamintos elektros energijos perleisti savo seniems tėvams? Arba mes dabar būtume galėję savo vaikams perleisti kažkiek. Na, neišėjo, tai neišėjo. Dabar, kad ta elektrinė mums ir didoka, bandysime ją maksimaliai išnaudoti“, – teigia Edita.

Koją pakišo teisinio reglamento formuluotės

Bendrovė „Ignitis“ LRT.lt pateiktame atsakyme atsiprašė už susiklosčiusią situaciją. Kaip paaiškino bendrovė, nesusipratimas kilo dėl teisinio reglamentavimo.

Bendrovės atstovų teigimu, klientams keisti mokėjimo būdą leidžiama kartą per 12 mėnesių, o mokėjimo būdo pasirinkimu buvo laikoma sutarties pasirašymo data.

„Po klientės kreipimosi į Energetikos ministeriją buvo gautas išaiškinimas, kad sutarties sudarymas ir atsiskaitymo būdo pasirinkimas nėra tas pats veiksmas, todėl klientai po sutarties sudarymo gali keisti atsiskaitymo būdą 1 kartą per 12 mėn.

Gavus ministerijos išaiškinimą, buvo pakeista atsiskaitymo būdo pasirinkimo tvarka – atitinkamai ir klientei pakeistas atsiskaitymo būdas ir perkeltas sukauptas 744,45 kW kiekis“, – nurodoma bendrovės atsakyme.

Bendrovės „Ignitis“ atsakyme taip pat atkreipiamas dėmesys, kad saulės elektrinės pagamintos energijos kiekį klientas gali išdalyti tik į sau priklausančius objektus. „Minėtu atveju klientė to padaryti negalėjo, nes jos vaikų nuosavybė registruota ne saulės elektrinės savininko vardu“, – teigiama atsakyme.

Pripažįsta informacijos stoką

Energetikos viceministras Rytis Kėvelaitis LRT.lt teigia apgailestaujantis, kad tokių situacijų pasitaiko, tačiau atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju nesąžiningai pirmiausia galėjo pasielgti saulės elektrinę įrengusi bendrovė, ji rekomendavo įrengti didesnę elektrinę, nei iš tiesų reikėjo.

„Vienas dalykas, kad šioje vietoje turbūt ir tie saulės elektrinės įrengėjai, gal nežinodami, gal nebūdami visiškai sąžiningi, sukūrė iliuziją, kad elektros energiją galima perduoti kažkam kitam. Iš tikrųjų galima perduoti į kitą vartojimo tašką, bet tai turi būti registruota tavo vardu. Nežinia, ar dėl nežinojimo, ar dėl ko, bet tiesiog galbūt buvo tokia klaidinga komunikacija, žmogui įsirengiant tą elektrinę“, – atkreipia dėmesį R. Kėvelaitis.

Jis taip pat priduria, kad didelę įtaką šioje istorijoje turėjo ir trifazis elektros įvadas bei komunikacija su bendrovėmis „Eso“ ir „Ignitis“. Viceministro aiškinimu, neseniai buvo priimti pakeitimai, susiję su atsiskaitymu už saulės elektros energijos saugojimą bei kitais aspektais, kuriuos bendrovės galėjo netiksliai interpretuoti.

„Turbūt teisingas pastebėjimas, kad tos komunikacijos niekada nebus per daug. Čia vyksta ir gana dažni teisiniai pokyčiai, tai galbūt ne visi žino pačią aktualiausią informaciją“, – sako R. Kėvelaitis.

Vertinti, ar situacija buvo piktnaudžiaujama, nesiryžo

Paklaustas, ar šiuo atveju kuri nors bendrovė galėjo bandyti piktnaudžiauti situacija, viceministras teigia nesiryžtantis interpretuoti, kokios buvo priežastys, dėl kurių buvo priimti vienokie ar kitokie sprendimai.

„Šiuo atveju rezultatas buvo toks, kad žmogus buvo klaidingai informuotas, sakykime, tiek „Igničio“, tiek „Eso“, tiek rangovo. Kaip sakoma, tų klaidų pasitaiko. Tikrai nenorėčiau imti vertinti, ar tos klaidos buvo darytos sąmoningai, ar nesąmoningai. Norėčiau tikėti, kad tai nebuvo sąmoninga“, – tvirtina R. Kėvelaitis.

Paprašytas paaiškinti, kodėl saulės elektrines įsirengusiems gyventojams nesuteikiama galimybė pasidalyti sugeneruota elektra, R. Kėvelaitis teigia nežinantis nė vienos Europos valstybės, kurioje saulės elektrinių savininkai turėtų tokį pasirinkimą.

„Problema, kuri atsiranda, jeigu norime duoti dalį tos elektrinės kitam savininkui, kad galimai gali būti vykdoma komercinė veikla. Savo turimą elektrinės energiją atiduodu kažkam kitam – tai gali būti ne tik vaikai, ne tik artimieji, bet tai gali būti ir tam tikra komercinė veikla. Galbūt galima ieškoti kelių, bandant įrodyti giminystės ar šeimos ryšius, bet tikrai būtų apsunkinamas procesas“, – sako R. Kėvelaitis.

Populiariausia – atsiskaityti už kilovatvalandes

Viceministro vertinimu, teisinis reglamentavimas Lietuvoje palankus vartotojams. Be to, atkreipia dėmesį viceministras, saulės elektrinės paprastai įrengiamos su parama.

„Paskirsčius artimiesiems galbūt norėsis paskirstyti ir draugui ar kaimynui. Čia atsiranda tas momentas, kai prasideda tam tikra komercinė veikla. Jeigu elektrinė įrengta su parama, dalyti kitiems žmonėms, atiduoti kitiems žmonėms – tai tikrai sukurtų galimybes vykdyti komercinę veiklą, faktiškai tos komercinės veiklos nedeklaruojant“, – sako R. Kėvelaitis.

Viceministras taip pat primena, kad gyventojai gali pasirinkti vieną iš keturių vadinamųjų elektros energijos pasaugojimo tarifų, kai elektra nėra sunaudojama iškart ją pagaminus.

„Seniausias mokėjimo būdas yra už kilovatvalandę – jeigu yra gaminama elektra, bet ji nėra suvartojama, pasaugoma tinkle ir sugrąžinama, tai yra sumokama tiesiog už susigrąžinamą kilovatvalandę. Kitas pasirinkimas yra būtent vadinamasis galios mokestis. Jeigu turi 5 kW elektrinę, moki fiksuotą pasaugojimo mokestį už 5 kW elektrinę. Čia gal būtų analogija kaip mobiliajame telefone mokame už tam tikrą mobiliųjų duomenų kiekį“, – pateikia pavyzdį R. Kėvelaitis.

Taip pat galima pasirinkti minėtų dviejų būdų derinį – už pusę elektros energijos sumokamas vadinamasis galios mokestis, už kitą dalį atsiskaitoma pagal kilovatvalandes.

Paskutinis atsiskaitymo būdas – už elektros energijos pasaugojimą mokama ne pinigais, o atiduodant skirstomųjų tinklų operatoriui dalį savo pagamintos elektros energijos.

R. Kėvelaičio teigimu, pats populiariausias būdas tarp vartotojų – atsiskaityti pagal kilovatvalandes. Tokį mokėjimo būdą pasirinko apie 80 proc. saulės elektrinių savininkų.