Verslas

2020.06.05 09:58

Ar robotai pakeis žmones?

LRT.lt 2020.06.05 09:58

Protingų robotų įsiveržimas drebina pasaulį. Jei anksčiau automatizacija labiausiai paveikė fizinio darbo sritį, šiandien robotai ateina į protines ir kūrybines veiklas, iki tol laikytas išimtinai žmogaus valdomis.

Už vyro portretą pavadinimu „Žmogus“, robotas vardu Pix18 2017-aisiais laimėjo robotų meno konkursą. Pix18 sukūręs inžinerijos profesorius iš Niujorko Hod Lipson sako, kad jo robotą galima vadinti menininku. Robotas dailininkas gyvena profesoriaus svetainėje ir drobę margina originaliais, jo paties sugalvotais, niekada realiai negyvenusių žmonių portretais.

Dirbtinio intelekto entuziastai sako, kad „sumaitinus“ robotui milijonus žmogaus meno kūrinių, jis mokosi lygiai taip pat kaip mes ir netgi ugdosi savitą estetinį skonį. Nesvarbu, kad žmogui įprastą įkvėpimo šaltinį – vaizduotę, jausmus, įspūdžius ir istorijas, robotams atstoja algoritmas ir kodų eilutės. Šiandien dirbtinis intelektas gali ne tik atkartoti žmogaus sukurtus paveikslus, muziką, eilėraščius ir skulptūras, jis jau geba kurti ir pats.

Taip pat skaitykite

Prieš keletą metų kompiuterio sukurtas Edmond Belamy portretas prestižiniame Christie‘s aukcione parduotas už 432,500 dolerių. Šalia kabėjęs legendinio Andy Warhol kūrinys nupirktas už šešis kartus mažesnę sumą. Nuo šio momento pradėta rimtai manyti, kad meno ateitis priklauso dirbtiniam intelektui.

23 kalbomis kalbantis robotas Elias moko suomių pradinukus. „Jis nesijuokia jei tu suklydai, nepavargsta kartoti tų pačių žodžių, prisitaiko prie tavo gebėjimų, jo kantrybė neišsenka, nedrąsūs vaikai nebijo jam atsiverti, o pavargusius Elias gali pralinksminti „Gangnam Style“ šokiu“ – pasakoja technologijų mokytoja Johanna.

Maždaug trečdalį vienos didžiausių naujienų agentūrų „Bloomberg“ naujienų sukuria technologinis pagalbininkas vardu Kyborgas. Tik pasirodžius naujai finansinei ataskaitai Kyborgas ją akimirksniu išanalizuoja, atrenka svarbiausius faktus, sukuria patrauklią antraštę ir žinutė jau naujienų portale.

Skirtingai nei tokį nuobodų darbą dirbantys žurnalistai, Kyborgas nesiskundžia. Jis toks ne vienintelis. „Forbes“ „dirba“ Bertie, „Washington Post“ – Heliografas. Straipsnį jie gali sukurti per kelias minutes, supaprastinti jį vaikų auditorijai, publikuoti politiko kalbą dar jam nenulipus nuo scenos.

O dabar, prieš skaitydamas toliau, gali pabandyti išspręsti testą ir laimėti prizą. Teisingiausiai ir greičiausiai atsakiusiam į šiandienos klausimus atiteks prizas – vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą“! Vakar geriausiai testą vėl išsprendė vartotojas Rokas, su juo netrukus susisieksime!

Ar reikia bijoti robotų?

Šiuo metu pasaulyje vyksta Ketvirtoji pramonės revoliucija. Tai naujas technologijų taikymo etapas – dirbtinis intelektas, didieji duomenys, robotika ir kiti pasiekimai pasitelkiami įvairiose srityse, nuo gamybos iki aptarnavimo sferos. Nieko keisto, kad kai kuriems žmonėms tai kelia nerimą. Jie klausia, o ką veiks žmonės, jei viską nudirbs robotai? Iš ko gyvensime ir kaip įsigysime robotų gaminius?

Tokie klausimai seni kaip žmonijos istorija. Naujienos ir išradimai visuomet daugeliui kėlė baimę. Pirmosios pramonės revoliucijos metu, 19 amžiaus darbininkai buvo taip išgąsdinti naujųjų tekstilės staklių, kad jas niokojo ir degino. Darbininkai matė, kad įrengimai dirba greičiau ir našiau nei žmonės, todėl baiminosi netekti pajamų šaltinio.

Pokyčiai vyksta nuolatos: garo variklis 18 amžiuje, elektra ir masinė gamyba 19 amžiaus pabaigoje, telekomunikacijos ir kompiuteriai 20 amžiuje, dirbtinis intelektas – šiandien. Nors naujienos mus baugina, istorija rodo, kad darbo našumas dėl technologijų auga, gerėja gyvenimo sąlygos, ilgėja gyvenimo trukmė, traukiasi pasaulinis skurdas.

Paimkime žemės ūkio pavyzdį. Prieš šimtą metų žemės ūkyje dirbo 40 proc. gyventojų, šiandien – tik 2 proc. Bet visko užauginama ir pagaminama žymiai daugiau. Žmonėms nebereikia visą dieną dirbti sunkaus darbo laukuose tam, kad išgyventų. Vietoj savo rankų darbo, vietoj kėlimosi su pirmais gaidžiais, vietoj nuostolių, esant nepalankiam orui, žmonės šiandien pasitelkia kombainus, traktorius, laistymo sistemas, naudoja trąšas.

Kodėl šie pokyčiai vyksta, kodėl nuolat tobuliname technologijas? Tam, kad greičiau ir geriau patenkintume savo poreikius. Norime saldžių braškių vidury žiemos, norime, kad išmanusis telefonas iš Kinijos prie mūsų namų durų atsirastų jau kitą rytą, norime, kad internetas būtų dar greitesnis, o vaistai veiksmingesni. Mūsų poreikiai skatina verslininkus ieškoti sprendimų, pritaikyti inovacijas.

Juodos naftos balos virsta kelionėmis, smėlio krūvos kompiuterių procesoriais. Visa tai įvyksta tik įdėjus darbo. Visi pastatai ir tiltai, automobiliai ir lėktuvai, internetas ir skulptūros, paveikslai ir dainos yra žmonių darbo rezultatas. Šiandien kiekvienas gali važinėti ir skraidyti tokiais greičiais, kurie prieš kelis šimtmečius nesisapnavo net patiems turtingiausiems ir galingiausiems. Butai ir namai yra šiltesni ir šviesesni nei buvusių karalių pilys. Šiltas dušas yra kasdienė smulkmena. Ir visi šie dalykai buvo sukurti žmonių darbu.

Jei nenorėtume, kad viskas būtų geriau, greičiau ir pigiau, tai dirbtinis intelektas, virtuali realybė ir savaeigiai automobiliai gyventų tik mokslininkų sapnuose.

Technologijos ne tik palengvina darbą ir gyvenimą, prie jų reikia ir prisitaikyti. Darbų transformacija, mokymasis visą gyvenimą, neapibrėžtumas ir būtinybė vis naujo permąstyti žmogaus ir technologijų santykį – tai kaina, kurią mokame už patogų gyvenimą.

Ar robotai panaikins žmonių darbo vietas? Žiūrėk vaizdo pamoką (lietuviški subtitrai settings → subtitles → lithuanian):

Ši pamoka yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto ir LRT projekto „Ekonomika aktyviai“ dalis.