Verslas

2020.06.03 11:51

Ar įmanoma gyventi nemokamai?

LRT.lt 2020.06.03 11:51

Airis Markas Boilas jau 11 metų gyvena, kaip pats sako, neišleisdamas nė cento.

Iki tol vaikinas studijavo ekonomiką ir vadovavo kelioms organinio maisto parduotuvėms. Šiandien Markas gyvena troboje, kurią pastatė savo rankomis, geria laukuose surinktą arbatą iš savadarbio puodelio, vietoj dantų pastos naudoja smulkintą kaulą, rūbus skalbia upėje, už obuolių pintinę vietos ūkininkui nupjauna žolę, vietoj kino Markas mėgaujasi žvaigždėtu dangumi. Visa tai nekainuoja nė cento.

Taip pat skaitykite

Skamba romantiškai, nieko keisto, kad pasaulyje populiarėja gyvenimo būdas, atsisakant pinigų. Žmonės patys augina ir mainosi maistu. Renčia trobas ar apsigyvena apleistuose daugiabučiuose. Drabužių ir daiktų ieško šiukšlių konteineriuose.

Markas Boilas sako: „Jei patys užsiaugintume maistą, trečdalio jo neišmestume. Jei patys pasigamintume stalus ir kėdes, nepultume jų keisti, kaskart atnaujindami interjerą. Jei patys turėtume išsivalyti geriamąjį vandenį, greičiausiai jo neterštume.“

Puiki mintis, bet ar tikrai tam, kad taptume sąmoningesni reikia atsisakyti pinigų ir grįžti atgal į natūrinių mainų sistemą? Bandyti užsiauginti bananų, susikonstruoti dviratį ir pasisiūti batus? Gyvenimas be pinigų iš tiesų kainuoja kur kas daugiau nei įmanoma įvertinti pinigais.

O dabar, prieš skaitydamas toliau, gali pabandyti išspręsti testą ir laimėti prizą. Teisingiausiai ir greičiausiai atsakiusiam į šiandienos klausimus atiteks prizas – vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą“! Vakar testą geriausiai išsprendė Lukas, su kuriuo susisieksime netrukus!

Kam reikalingi pinigai?

Žmogaus, gyvenančio be pinigų kasdienybė primena Robinzono Kruzo, patekusio į negyvenamą salą, dienas. Robinzonas viskuo rūpinosi pats – gaudė žuvį, skynė kokosus, rentė pašiūrę, konstravo plaustą, kuriuo galėtų pabėgti iš salos.

Tam, kad būtų sotus, Robinzonas turėjo žvejoti arba rinkti kokosus didžiąją dalį dienos, todėl visiškai nelikdavo laiko pašiūrės ir plausto statybai. Kai saloje atsirado Penktadienis – jis pradėjo rinkti kokosus, kol Robinzonas žvejojo. Dienos pabaigoje veikėjai žuvį mainė į kokosus, buvo sotūs, galėjo maisto atsidėti kitai dienai ir dar likdavo laiko plaustui bei pašiūrei.

Mainai patenkino poreikius, sutaupė laiko ir leido specializuotis. Bet tam reikėjo dvigubo norų sutapimo – kad kažkas turėtų tai, ko nori tu ir mainytų į tai, ką siūlai. Dviejų gyventojų saloje tai paprasta. Ar šiuolaikiniame pasaulyje yra būdas lengviau gauti tai, ko nori? Žinoma taip – užsidirbti ir nusipirkti.

Įprastame pasaulyje, kur yra daugybė žmonių su skirtingais poreikiais, nereikia vargti ir ieškoti, kas kokosą mainytų į menkę – tam pasitelkėme pinigus. Pinigų nori visi, nes juos lengva iškeisti į bet ką kitą. Skirtingai nei kokosus.

Net ir tuomet, kai žmonės beveik visais savo poreikiais pasirūpindavo patys, egzistavo pinigai. Tik ne tokie, kokius turime šiandien. Besimainydami žmonės suprato, kad kai kuriuos dalykus lengviau iškeisti, nes visi jų nori.

Pavyzdžiui, kavos pupelės daugeliui reikalingesnės nei žuvis. Be to pupeles lengva pasverti, suskaičiuoti, padalinti, jos negenda ir jas patogu laikyti. Kavos pupelės, prieskoniai, tabakas, auksas ir sidabras buvo pinigai, palengvinę mainus. Vėliau grynai iš patogumo buvo pereita prie banknotų. Banknotai negenda, juos lengva transportuoti, atiduoti grąžą, sunku padirbti.

Pinigai padeda gauti tai, ko norime, mainais už tai, kad darbu prisidedame prie kitų gerovės. Kaip pasakė filosofė Ayn Rand: „Pinigai yra tik įrankis. Jie nugabens tave kur nori, bet nepakeis tavęs kaip vairuotojo.“

Kokias problemas sprendžia pinigai? Žiūrėk vaizdo pamoką (lietuviški subtitrai settings → subtitles → lithuanian):

Ši pamoka – Lietuvos laisvosios rinkos instituto ir LRT projekto „Ekonomika aktyviai“. Kitų pamokų ieškokite visą šią savaitę portale LRT.lt