Verslas

2020.03.25 16:43

Nauji Vyriausybės siūlymai: atvėrė galimybę reguliuoti kainas, už prastovas siūlo visiems verslams kompensuoti 70 arba 90 proc. algos

atnaujinta 18.50
Jonas Deveikis, LRT.lt, Sniegė Balčiūnaitė, BNS2020.03.25 16:43

Vyriausybė trečiadienį priėmė sprendimą, kad esant ekstremaliai situacijai ji galės reguliuoti kainas, pranešė premjeras Saulius Skvernelis. Jis taip pat teigia, kad Vyriausybė priėmė sprendimą dėl karantino negalintiems dirbti darbuotojams kompensuoti 70 arba 90 proc. jų atlyginimo.

„Buvo priimtas sprendimas ir atsiras galimybė reguliuoti kainas, esant ekstremaliai situacijai“, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė S. Skvernelis.

„Atsiranda įrankis dėl taip vadinamo kainų reguliavimo ir stebėsenos, pasitelkiant Vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Mechanizmas yra numatytas“, – pridūrė ministras pirmininkas.

Premjeras sako, kad Vyriausybė šį instrumentą pasitelkė kaip galimybę, kurios tikisi, kad nereikės panaudoti.

„Tai yra įrankis, kurio mes nenorėtume naudoti, bet jeigu prireiks, valstybė nedvejodama tuo pasinaudos, kalbant apie visas spekuliacines kainas, – teigė S. Skvernelis.

„Šis įrankis yra nukreiptas pirmiausia į tuos sektorius, kurie, naudojantis ekstremalia situacija, bando nesąžiningai kelti būtiniausių visuomenės saugumui, sveikatai reikalingų prekių kainas“, – pridūrė Vyriausybės vadovas.

Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau šią savaitę išsakė nepritarimą kainų reguliavimo idėjai – pasak jo, tų produktų, kurių kainos būtų reguliuojamos, tiesiog neliktų prekyboje.

Pasiūlyti nauji subsidijų dydžiai

S. Skvernelis teigė, kad posėdžio metu taip pat buvo buvo priimtas sprendimas visiems ūkio subjektams, kurių darbuotojai buvo priversti išeiti prastovų, kompensuoti 90 proc. jų atlyginimo, bet ne daugiau nei 1 MMA (607 eurai).

„Šiandien diskusijų metu buvo nuspręsta, kad visiems ūkio subjektams būtų teikiama subsidija 90/10. Todėl atkrito klausimas dėl Vyriausybės sąrašo veiklų, kurioms šiandien yra sustabdyta veikla ir būtų taikomas 90/10 kompensavimo mechanizmas“, – sako S. Skvernelis.

Tokiam pasiūlymui kovo 31 d. dar turi pritarti Seimas.

Kreiptis dėl subsidijų į „Užimtumo tarnybą“ verslininkai galės nuo balandžio 5 dienos.

Kiek vėliau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija išplatino pranešimą, kad Vyriausybė sutarė skirti 70 arba 90 proc. dydžio subsidijas darbdaviams nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio. Darbdaviui pasirinkus mokėti didesnę dalį darbo užmokesčio nei minimali alga, padidės ir valstybės subsidija.

Kaip žinoma, praėjusią savaitę Seimas pritarė įstatymų projektams, kuriais numatė paramą darbo vietų išsaugojimui. Kai darbdavys paskelbia prastovą dėl ekstremalios situacijos ir karantino, darbuotojai, kuriems prastova yra paskelbta, neturi eiti į darbą, bet jiems mokamas ne mažesnis nei minimalus mėnesio atlyginimas, kurį iš dalies kompensuos valstybė.

Siūlomi nauji subsidijų dydžiai:

• 70 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurų bruto. Pareiga išlaikyti darbo vietą bent 6 mėnesius.

• 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto. Pareiga išlaikyti darbo vietą bent 3 mėnesius.

Tai reiškia, kad jeigu darbdavys nuspręs mokėti darbuotojui didesnę dalį darbo užmokesčio, daugiau prisidės ir valstybė, nes padidėja subsidijos lubos iki 1,5 minimalios algos.

Jeigu darbdavys nuspręs mokėti mažiau, valstybė prisidės neviršydama vienos minimalios algos.

Dar siūloma nustatyti, kad subsidija negalėtų pasinaudoti darbdaviai, kurie Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną atleido darbuotojus darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės ar darbdavio valia arba išleido neapmokamų atostogų darbuotojo prašymu.

Darbdaviai apie prastovų paskelbimą turės informuoti Valstybinę darbo inspekciją, kad nesusiklostytų situacija, jog darbuotojui paskelbiama prastova, mokama mažesnis darbo užmokestis, bet iš jo reikalaujama atvykti į darbą.

Jei paaiškėtų tokia situacija, subsidija darbdaviui būtų nutraukiama, o jau išmokėtą dalį darbdavys turėtų grąžinti per du mėnesius.

Už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus taip pat norima nustatyti didesnes baudas juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 240 iki 880 eurų, kai šiuo metu baudos prasideda vos nuo 80 eurų.

Konkurencijos taryba perspėja, kai kainų reguliavimas gali pakenkti ekonomikai

Konkurencijos taryba atkreipė Teisingumo ministerijos ir Vyriausybės dėmesį, kad kainų reguliavimas gali pagilinti prekių prieinamumo problemą ir sukelti kitų problemų, o ilgesniu laikotarpiu – pakenkti ekonomikai, rašoma pranešime spaudai.

„Mūsų vertinimu, kainų reguliavimas gali sukelti dar rimtesnių problemų nei tos, kurias juo būtų bandoma spręsti, o ilgesniu laikotarpiu – pakenkti visos valstybės ekonomikos funkcionavimui“, – sakė Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.

Konkurencijos taryba atkreipė dėmesį, kad, sureguliavus kainas, daugelis gamintojų gali nebenorėti parduoti produkcijos Lietuvoje, nes užsienio rinkose pardavimo kainos galėtų būti palankesnės. Taip pat sumažėtų paskatos importuotojams vežti prekes į Lietuvą, o daliai gamintojų (ypač smulkesnių) gali tekti nutraukti gamybą, nes kaina galėtų nepadengti patiriamų sąnaudų.

Taigi dėl kainų reguliavimo gali susidaryti būtiniausių prekių deficitas, kuris, kaip įspėjo Konkurencijos taryba, paskatintų gyventojus kaupti trūkstamas prekes, o tiek asmenys, turintys atsargų, tiek dalis gamintojų galėtų parduoti prekes už juos tenkinančią kainą tik juodojoje rinkoje.

Ilguoju laikotarpiu kainų reguliavimas taip pat galėtų nulemti prastėjančią būtiniausių prekių kokybę, mažėjančią jų įvairovę, mažesnes paskatas verslui diegti inovacijas, kai kurios prekės galėtų pabrangti.

Konkurencijos tarnyba ragina prieš imantis konkrečių prekių kainų reguliavimo, atlikti išsamų poveikio vertinimą ir išnagrinėti alternatyvius veiksmus

Prekybininkai nepritaria kainų reguliavimui

Vyriausybei siekiant gauti instrumentą ekstremalios situacijos metu reguliuoti kainas, prekybos centrų ir vaistinių atstovai sako, kad kainų reguliavimas gali padidinti šešėlinę rinką.

„Toks sprendimas paliestų ne prekybos tinklus ir ne prekybininkus, o vartotojus, ir paliestų ne taip, kaip tikisi, kad kainų reguliavimas paprastai suveikia, t. y., sumažina kainas. Tai jeigu jis taip padaro, sukuria deficitą ir atsiranda šešėlinė rinka“, – BNS sakė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė.

Ji prognozuoja, kad prekės „rinkos kainomis atsiras turguose, portaluose, nebus norinčių reguliuojamų kainų prekes gaminti, parduoti“.

R. Vainienės teigimu, pardavimų kiekius gali riboti pats prekybininkas, ir tai jau vyksta.

Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Dangutė Mikutienė sakė pritarianti pastangoms kovoti su perpardavinėtojais, tačiau abejojo, ar vaistinių sektorių toks sprendimas palies, nes šiame sektoriuje kainos jau yra reguliuojamos.

„Mūsų sektoriuje ir taip sureguliuotos visos kainos, reguliuoja ministerija. Nėra apribojimų tik maisto papildams, kosmetikai, tačiau gerai, kad valstybės imasi tvarkyti perpardavinėjimo sektorių, kai internetinėse parduotuvėse prekiaujama nepaprastai aukštomis kainomis. Tai puota maro metu ir elgtis taip yra amoralu“, – BNS sakė D. Mikutienė.