Verslas

2020.03.25 14:48

Edvinas Andrijevskis. COVID-19 įtaka aviacijos sektoriui: 98 proc. kritusios veiklos pajamos ir rizika tūkstančiams darbo vietų

Edvinas Andrijevskis, civilinės aviacijos asociacijos CAVIA komunikacijos specialistas, LRT.lt2020.03.25 14:48

Pasaulinė COVID-19 pandemija ženkliai paveikė aviacijos paslaugas teikiančias įmones visame pasaulyje. Vokietijos oro linijos „Lufthansa“ paskelbė, pandemijos metu nenaudosiantys virš 700 orlaivių. Singapūre veikiančios „Singapore Airlines“ ir „SilkAir“ pranešė ant žemės paliksiantys 138 iš 147 orlaivių. Turkijos oro linijos „Turkish Airlines“ kovo 23 d. nusprendė atšaukti visus tarptautinius skrydžius išskyrus 5 kryptis.

Besitęsianti pandemija reikšmingai paveikė ir Lietuvos aviacijos sektorių.

Lietuvos oro uostų atstovas spaudai Tadas Vasiliauskas sakė, jog dėl koronaviruso protrūkio kovo 20 d. Lietuvoje leidosi 80 proc. mažiau orlaivių, lyginant su praėjusiais metais. Po visuotinio karantino paskelbimo ir draudimų atvykti ir išvykti iš šalies keleivių srautas per Lietuvos oro uostus sumažėjo daugiau nei 80 proc.

Pasaulinis keleivių skaičiaus kritimas reikšmingai paveikė ir Lietuvoje veikiančias, aviacijos paslaugas siūlančias įmonės.

Lietuvoje yra išvystyta MRO paslaugų teikimo sritis, čia vyksta Air Convention – didžiausias aviacijos specialistus iš viso pasaulio suvienijantis renginys, šalies oro uostuose veikia net dvi antžeminio aptarnavimo paslaugas teikiančios įmonės. Tačiau, Lietuvoje šios sritys yra priklausomos nuo pagrindinės grandies – skrydžių. Jei pagrindinė grandis dingsta, prasmės nebetenka kitos sudedamosios dalys, tai reiškia, jog atsiranda nereikalingos įmonės ir nereikalingi darbuotojai – rytdienos bedarbiai ir tūkstančiai šeimų, praradusių pajamas.

Šalių pavyzdžiai rodo, kad valstybių vyriausybės imasi visų veiksmų siekdamos užtikrinti aviacijos sektoriaus veiklos tęstinumą. Europoje veiklą vykdančios oro linijos kaip airBaltic, LOT sulaukia paramos iš valstybių, kuriose vykdo savo veiklą, vyriausybių. SAS, skrydžius vykdančios iš Švedijos ir Danijos, iš abiejų valstybių gavo beveik 300 mln. JAV dolerių kapitalo injekciją.

Remiantis Jungtinės Karalystės kanclerio Rishi Sunak teigimu, vyriausybė diskutuoja apie galimą paramos paketą oro linijoms ir oro uostams, manoma, jog parama gali siekti nuo kelių milijardų JAV dolerių, o atskirų aviacijos įmonių skaičiavimais net 8 mlrd. JAV dolerių. Rusijai stengiantis išsaugoti savo ekonomiką sumažėjus keleivių srautams, vyriausybė nusprendė atidėti draudimo įmokų ir mokesčių rinkimą iš turizmo ir aviacijos sektoriaus įmonių.

Australijos vyriausybė nusprendė netaikysianti mokesčių ir rinkliavų vidaus oro linijoms. Numatoma, jog bus atsisakyta degalų akcizų, vidaus ir regioninio saugumo rinkliavų ir oro paslaugų mokesčių.

Taivano transporto ir ryšių ministerija parengė beveik 1 mlrd. JAV dolerių siekiantį aviacijos kompanijų finansavimo planą. Tokie aviakompanijų gelbėjimo planai yra kuriami ir taikomi beveik visame pasaulyje.

Tuo tarpu Lietuvoje yra pasigendama vyriausybės iniciatyvos prioritetizuojant aviacijos sektorių, kaip vieną iš labiausiai nukentėjusių nuo vyraujančios krizės. Siūloma laikinai sustabdyti nuomos mokesčių rinkimą Lietuvos oro uostuose, siekiant užtikrinti ten veikiančių įmonių likvidumą ir veiklos tęstinumą.

Lietuvos aviacijos įmonių atstovai teigia, kad deda visas įmanomas pastangas, siekdamos išsaugoti šimtus ir tūkstančius darbo vietų, tačiau vien tik jų pajėgumų gali neužtekti.

Aviacija Lietuvoje atlieka svarbų vaidmenį valstybės gyvenime: šiame sektoriuje yra sukuriama tūkstančiai aukštą pridėtinę vertę generuojančių darbo vietų, kasmet sumokami mokesčiai į valstybės biudžetą siekia dešimtis milijonų eurų. Anot Lino Vaškio, „Litcargus“ generalinio direktoriaus, užsienio šalių pavyzdžiai rodo, kad valstybių vyriausybės imasi visų įmanomų priemonių aviacijos sektoriaus veiklos tęstinumui užtikrinti: atleidžia nuo infrastruktūros ir kitų mokesčių, teikia subsidijas ar net nacionalizuoja su nemokumu susijusias aviakompanijas (pvz.: „Alitalia“).“

„Dabartinė padėtis yra verslo santykių ir jų tvarumo išbandymas. Tai, kaip bus suvaldyta ši krizė, turės ilgalaikį poveikį būsimam partnerių, vykdančių veiklą oro uostuose, pasitikėjimui“, – teigia aviacijos ekspertas Arijandas Šliupas.

Šis komentaras yra asmeninė autoriaus nuomonė