Verslas

2020.03.22 19:43

Koronaviruso poveikis NT rinkai: bankai sako skolinsiantys kaip anksčiau, būsto pardavėjai kainų leisti neketina

Jonas Deveikis, LRT.lt 2020.03.22 19:43

Pasaulyje plintant koronavirusui, bankai sako ir toliau skolinsiantys pinigus būstui įsigyti, tačiau pastebi paraiškų dėl būsto paskolų pastaruoju metu gaunantys vis mažiau. Tuo metu LRT.lt kalbintas nekilnojamojo turto ekspertas Saulius Vagonis prognozuoja, kad per ateinančius 3 mėnesius pamatysime pigesnių butų, tačiau visa NT rinka bus linkusi išlaukti sunkmetį ir neskubės mažinti kainų.

Ekonomistams prabilus apie neišvengiamą recesiją ir ekonomikos nuosmukį, daliai žmonių tai sujaukė būsto įsigijimo planus. Žmonės ėmė atsargiau vertinti savo finansinę padėtį ir dėl būsto paskolos pastaruoju metu rečiau kreipiasi į bankus.

Tačiau kai kurie kaip tik mato galimybę ir dėl sulėtėjusios ekonomikos tikisi artimiausiais mėnesiais pamatyti būsto kainų kritimą. LRT.lt aiškinasi, kaip bankai finansuos būsto įsigijimą bei kaip per ateinančius 3 mėnesius galėtų keistis NT kainos Lietuvoje.

Besikreipiančiųjų dėl paskolų – mažiau

Banko SEB Baltijos šalių mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė–Bubnelienė LRT.lt teigė, kad pastaruoju metu bankas užklausų dėl paskolų sulaukia mažiau nei įprastai. Dalis paskolas planavusių pasiimti banko klientų pasirašyti sutarčių su banku taip pat neskuba.

„Pastebime, kad klientai elgiasi atsakingai: kai kurie klientai, kurie jau turi patvirtintą teigiamą banko sprendimą dėl paskolos suteikimo, atideda sutarties pasirašymą ir laukia, kol situacija bus aiškesnė rinkoje, kiti neteikia paraiškų, nes nori palaukti ir pažiūrėti, kaip klostysis situacija“, – esamą padėtį komentuoja S. Gutauskaitė–Bubnelienė.

Pasiteiravus, kaip dėl koronaviruso keisis bankų išduodamų paskolų palūkanos, atsakyti S. Gutauskaitė–Bubnelienė tiksliai negalėjo, tačiau teigė, kad pinigų skolinimas visada yra susijęs su rizika, todėl atvejai dėl išduodamų paskolų bus vertinami individualiai.

„Kiekvieno papildomai klausiame, kaip jie planuoja savo finansinę situaciją koronaviruso plitimo kontekste, ar galės tinkamai ir laiku vykdyti prisiimtus finansinių įsipareigojimus, jei šalies ekonomikos ir kliento finansinė situacija prastėtų, kaip vertina pajamų sumažėjimo riziką ir panašiai“, – sako SEB banko atstovė.

Savo ruožtu banko „Luminor“ privačių klientų finansavimo grupės vadovė Regina Ungailaitienė teigia, kad finansavimas banke nėra stabdomas, tačiau tikina, kad šią savaitę paraiškų paskolai gauti, pateiktų nuotoliniu būdu, srautas yra sumažėjęs.

R. Ungailaitienė taip pat pažymi, kad palūkanų normoms karantinas įtakos neturės.

Banko „Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius taip pat teigia, kad paraiškų būsto paskolai gauti srautas yra sumenkęs. „Kita vertus, norinčių gauti būsto paskolą tikrai yra“, – sako S. Abraškevičius.

Viena priežastis galėtų lemti NT kainų kritimą

Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober–Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis sako, kad prognozuoti NT kainų pokyčius per ateinančius mėnesius sunku, kadangi yra labai daug neapibrėžtumo, o paklausai sumažėjus, pardavėjai neskubės mažinti kainų.

„Net jei NT rinkoje ir sumažėtų paklausa, į šalį ateitų krizė, žmonių atlyginimai mažėtų ir atsilaisvintų darbo vietos, pardavėjai be rimtos priežasties neskubės leisti kainų“, – įsitikinęs S. Vagonis.

Jis pastebi, kad kainos galėtų būti mažinamos tik tuo atveju, jei NT vystytojas turėtų įsipareigojimų bankui ir jaustų iš jų spaudimą. Tačiau bent jau kol kas, anot S. Vagonio, viešumoje bankų pateikiama pozicija rodo, kad bankai nežada imtis spaudimo: „Euriboras yra istorinėse žemumose, bankai žada kredito atostogas tiems, kurie susidurs su finansiniais sunkumais. Vadinasi, rinka nesusidurs su palūkanų spaudimu, o NT pigiai norės parduoti tik tie, kurie turės asmeninių ar verslo problemų“, – pasakoja NT ekspertas.

Jis įsitikinęs, kad situacijai prastėjant pavienių NT objektų kainų mažėjimas atsiras, tačiau visa NT rinka neturėtų kristi žemyn. Ekspertas prognozuoja, kad per ateinančius 3 mėnesius pokyčių NT rinkoje neturėtų būti, nes rinkos dalyviai bus linkę išlaukti ekonominį nuosmukį.

Tačiau, anot S. Vagonio, yra vienas kintamasis, kuris pribaigė NT rinką 2008–2009 m. ir galėtų stipriai paveikti NT rinką dabar. Sunkumai NT rinkai galėtų atsirasti bankams nustojus skolinti: „Jeigu bankai pasakytų – viskas, nuo šios dienos mes nebeskoliname, kaip buvo 2008–2009 m., vadinasi, pati rinka galėtų susidurti su ekonominiu pablogėjimu“, – prognozuoja S. Vagonis.

NT ekspertas negali atsakyti, ar esant karantino laikotarpiui, bankai didins palūkanas. Tačiau, net ir labai nedaug padidėjusios paskolų palūkanų normos būstui įsigyti, nepadarytų didelės įtakos NT rinkai. Vis dėlto, jei palūkanų normos didėtų kartais, pavyzdžiui, nuo 2 iki 5 proc., tuomet tai sulėtintų skolinimąsi.

NT vystytojai gali pristabdyti projektus

Nekilnojamojo turto vystytojų asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius sako, kad kol kas NT vystytojai gyvena rimties nuotaikomis, nors pripažįsta, kad klientai dar neskuba atšaukinėti sandorių: „Stebime situaciją. Tačiau žmonės vis tiek vertina, kad nekilnojamasis turtas savo vertę išlaikys. Tie, kurie planavo savo sandorius, nematome, kad didelė dalis jų būtų linkusi atsisakyti būsto įsigijimo minties. Sandorius atideda tik vienas kitas pirkėjas, kuris svarsto, kas bus ateityje“, – sako M. Statulevičius.

Jis pažymi, kad bene didžiausias iššūkis šią savaitę NT vystytojams buvo notarų nenoras dirbti karantino metu. Todėl rinkoje buvo sustojęs net apie 580 NT sandorių pardavimas, kurių vertė siekė apie 45 mln. eurų. Tačiau buvo rastas kompromisas ir Lietuvos notarai penktadienį atnaujino darbą.

M. Statulevičius teigia, kad prognozuoti, kaip keisis NT kainos artimiausiais mėnesiais – sudėtinga. „Galima tik žiūrėti į šalis, kuriose koranvirusas yra labiau išplitęs. Pavyzdžiui, jei pažvelgtume į JAV, tai ten tam tikras efektas yra, nes žmonės nėra tikri dėl ateities ir iš naujo pergalvoja savo sandorius.

Taip pat daug kas priklausys ir nuo bankų. Kaip jie vertins darbo rinką, ar klientai galės mokėti paskolos įmokas, kiek saugūs jausis esantys bankai“, – sako NT vystytojų asociacijos vadovas M. Statulevičius.

Anot jo, koronavirusas gali pristabdyti ir NT vystytojų plėtros planus, tačiau viskas priklausys nuo to, kiek laiko užtruks kova su virusu. M. Statulevičius taip pat įsitikinęs – pasunkėjus NT vystytojų finansinei padėčiai, bankai neskubės spausti bendrovių. „Bankams nėra naudingas NT vystytojų bankrotas. Ką jie darys su tuo turtu? Tai nėra jų veikla ir bankai nenorės kurti NT valdymo bendrovių ir su tuo dirbti. Todėl nemanau, kad čia bus radikalių pokyčių“, – sako M. Statulevičius.