Verslas

2020.03.19 13:56

Plečiamas sąrašas, kas gali gauti nedarbingumą, verslas dėl paramos galės kreiptis nuo balandžio 5 dienos

apie 130 tūkst. asmenų atostogauja ar turi nedarbingumą, atnaujinta 15:20
Jonas Deveikis, LRT.lt2020.03.19 13:56

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis komentuodamas antradienį Seime priimtus įstatymus dėl koronaviruso įvardijo, kas galės gauti nedarbingumą, bei pažymėjo, kad dėl valstybės išmokų verslams bei dirbantiems savarankiškai žmonėms bus galima kreiptis jau nuo balandžio 5 d.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis žurnalistams teigė, kad Vyriausybė skubos tvarka priėmė paketą, kuris padės sumažinti pasekmes ekonomikai ir darbo rinkai.

Seimas ekonomikos skatinimo paketą priėmė antradienį, o prezidentas įstatymų paketą pasirašė trečiadienį.

L. Kukuraitis mini, kad įstatymų paketas apims 5 žmonių grupes.

„Visų pirma siekiame apsaugoti darbuotojus. Antra, siekiame apsaugoti ir darbdavius, kad jie neatleistų darbuotojų. Neišleistų jų iš savo darbo vietų ir tokiu būdu nesukurtų bedarbių srauto, kuriems vėliau bus sunku integruotis į darbo rinką.

Trečia, pateiktas siūlymų paketas dėl savarankiškai dirbančių asmenų, kurių veiklos sustojo. Turime pagelbėti, kad jiems būtų užtikrintos bent minimalios bazinės pajamos. Ketvirta, atkreipiamas dėmesys į dirbančius asmenis, kurie namuose turi vaikų, asmenų su negalia ar senjorų, kaip padėti jiems, kad jie galėtų rūpintis artimaisiais. Penkta, turime padėti tiems, kurie dirba ekstremaliose situacijose, dirba rizikos zonose ir turi riziką susirgti“, – pažymi L. Kukuraitis.

Ministras primena, kad darbdaviai, kurių veikla dėl karantino sustojo, jau dabar gali skelbti prastovas darbuotojams, kurios būtų apskaitomos nuo karantino pradžios, t. y. pirmadienio. Nuo šios dienos ir būtų pradedamos skaičiuoti subsidijos.

Registruotis dėl subsidijų gavimo tiek verslams, tiek ir dirbantiems pagal individualią veiklą žmonėms bus galima jau nuo balandžio 5 d. Užimtumo tarnyboje.

„Visi verslai, kurie patiria sunkumus ir išleidžia darbuotojus prastovai, jie visi turi teisę į subsidiją. Klausimas yra, ar jie gaus 60, ar 90 proc. subsidiją. Į tą klausimą bus atsakyta trečiadienį. Daugiausia tai bus tos įmonės, kurių veikla yra draudžiama karantino metu“, – pažymi L. Kukuraitis.

Planuojama, kad išmokos už kovo mėnesį dirbantiems pagal individualią veiklą bus išmokėtos iki balandžio 15 d.

Savarankiškai dirbantys asmenys galės gauti 257 eurų mėnesinę išmoką nuo karantino pradžios laikotarpio.

Ragina neiti neapmokamų atostogų

L. Kukuraitis taip pat siūlo darbuotojams nepasirašinėti jokių dokumentų, kur jų darbo sąlygos ir garantijos yra prastinamos.

„Reikia žiūrėti, ar jūs neprarandate garantijų, kada jus stumia į ligos išmoką. Yra ir dar blogesnis variantas, kada jus verčia pasiimti neapmokamas atostogas. Jei jaučiate, kad spaudimas yra didelis, jums verta konsultuotis su Valstybine darbo inspekcija“, – siūlo L. Kukuraitis.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė pažymi, kad šiuo metu yra padidėjęs atleidimų skaičius, neapmokamų atostogų išėjusių ar pasiėmusių nedarbingumo lapelį asmenų skaičius. Tačiau šie skaičiai nėra dideli.

„Tendencija yra didėjanti. (...) Tačiau nereikėtų daryti tragedijos. Taip, yra augimas, bet nėra labai didelis. Jei turėdavome kelis tūkstančius žmonių, tai dabar yra keliais šimtais didesnis. Tai tikrai nėra toks masiškas skaičius, kad reikėtų panikuoti“, – pažymi E. Radišauskienė.

Ji taip pat teigia, kad neapmokamų atostogų išėjusių žmonių skaičius šiuo metu siekia 78 tūkst. Tuo metu nedarbingumo lapelį prižiūrėti vaikus pasiėmusių žmonių skaičius siekia apie 50 tūkst.

Plečiamas asmenų ratas, galinčių gauti išmokas

L. Kukuraitis pažymi, kad šeimoms, kuriose yra asmenų su negalia, kurie eidavo į dienos centrus – juos prižiūrintiems šeimos nariams bus galima gauti nedarbingumo lapelį.

Tokio pasiūlymo pirminiame Vyriausybės projekte nebuvo. „Dabar tokia teisė sukurta. Visi, kas prižiūri vaikus, asmenis su fizine ar proto negalia, senjorus, kurie vaikščiodavo į dienos centrus ir dabar jie turi būti namuose, dėl to, kad jie lieka namuose ir nėra kam jų prižiūrėti, ir nėra galimybės dirbti nuotoliniu būdu, jiems priklauso ligos išmoka. Dėl jos jie turėtų kreiptis į sveikatos įstaigą“, – pažymi L. Kukuraitis.

Dar vienas naujas pakeitimas – ne tik tėvai, tačiau ir seneliai galės prižiūrėti vaikus, kurie yra ne mokyklose. Tam reikės įrodyti, kad tėvai negali dirbti nuotoliniu būdu iš namų bei negali pasiimti vaiko priežiūros atostogų.

„Į tokią grupę, pavyzdžiui, patenka medikų vaikai. Tokiu atveju dėl ligos išmokos gali kreiptis vaiko seneliai“, – tikina L. Kukuraitis.

Taip pat išplėsta kategorija asmenų, kurių darbas vertinamas, „kaip darbas esant padidintai rizikai“. Jiems susirgus, ligos išmoka siektų 100 proc. prarastų pajamų.

„Todėl ne tik medikai, tačiau ir pareigūnai, socialiniai darbuotojai, vaikų teisių specialistai, kasininkai ir kitos grupės, kurios turi tiesioginį kontaktą su žmonėmis ir negali apsisaugoti nuo rizikos faktorių užsikrėsti, tuo metu, jeigu jie susirgs, ligos kompensacija jiems sieks 100 proc. jų prarastų pajamų“, – tikina L. Kukuraitis.

Seimo priimtų sprendimų sąrašas:

1. Parama darbo vietų išsaugojimui. Paskelbus ekstremalią situaciją arba karantiną ne visais atvejais įmanoma dirbti nuotoliniu būdu, todėl sudėtingais atvejais darbdaviai gali skelbti prastovą arba dalinę prastovą, o valstybė yra pasirengusi prisidėti prie darbo užmokesčio mokėjimo darbuotojams.

Kai įmonėje paskelbiama prastova dėl ekstremalios situacijos ar karantino, darbuotojas turi gauti ne mažiau nei minimali mėnesio alga ir iš jo negali būti reikalaujama atvykti į darbą. Minimali mėnesio alga šiuo metu siekia 607 eurus „ant popieriaus“ arba 437 eurus „į rankas“.

Valstybės subsidijų dydžiai: 60 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto. 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto (tuose sektoriuose, kur nustatyti Vyriausybės apribojimai ekstremalios situacijos arba karantino metu).

Subsidija bus mokama iki pasibaigs ekstremali padėtis arba karantinas, o darbdavys įsipareigoja išlaikyti asmeniui darbo vietą dar 3 mėnesius nuo subsidijos mokėjimo pabaigos.

2. Išmoka dirbantiems savarankiškai. Savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie iki ekstremalios situacijos paskelbimo arba karantino mokėjo socialinio draudimo įmokas ne trumpiau nei 3 mėnesius per pastaruosius metus, bus mokama fiksuoto dydžio išmoka.

Išmokos dydis sieks einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžio sumą, tai yra 257 eurus per mėnesį. Išmoką bus galima gauti kreipiantis į Užimtumo tarnybą, tačiau ji nebus mokama tiems savarankiškai dirbusiems asmenims, kurie taip pat dirba pagal darbo sutartį.

3. Mokymosi stipendija bedarbiams. Kai paskelbiama ekstremali situacija arba karantinas ir duris užveria profesinės mokyklos, kuriose pagal profesinio mokymo programą mokosi Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai, jiems vis tiek mokama 236 eurų stipendija, nors pats ugdymo procesas laikinai nevyksta.

4. Profesinis mokymas. Kartu su kitais pakeitimais Užimtumo įstatyme buvo įtvirtinta nuostata, kad jeigu dėl ekstremaliosios situacijos arba karantino darbdavys įspėja darbuotoją apie galimą atleidimą, nes jo atliekama funkcija tapo perteklinė, tokiam darbuotojui galima organizuoti profesinį mokymą, siekiant jį perkvalifikuoti. Profesinio mokymo metu Užimtumo tarnyba finansuoja asmens mokymąsi, moka stipendiją, apmoka transporto, apgyvendinimo išlaidas.

5. Didesnė ligos išmoka darbuotojams, kurie užsikrėtė vykdydami profesines funkcijas. Jeigu sveikatos priežiūros specialistai, pareigūnai ar kiti darbuotojai, dirbdami savo darbą, užsikrėstų liga, dėl kurios paskelbta ekstremali situacija, jiems bus mokama maksimalaus dydžio ligos išmoka, tai yra 100 proc. nuo darbo užmokesčio „į rankas“ (arba 77,58 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“).

6. Ilgesnė ligos išmoka vaikams prižiūrėti. Parlamentas pritarė, kad dėl ekstremalios situacijos arba karantino mokykloms ir darželiams užvėrus duris, nedarbingumas ir ligos išmokos mokėjimas galės trukti ilgiau – tai yra iki ekstremalios situacijos arba karantino pabaigos. Išmoka siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“

7. Ligos išmoka seneliams, prižiūrintiems anūkus. Į vaikų priežiūrą, kai paskelbiama ekstremali situacija arba karantinas, įtraukiami dirbantys seneliai – jie galės gauti nedarbingumą ir ligos išmoką sveiko darželinuko, priešmokyklinuko, pradinuko ar ugdymo įstaigą lankančio vaiko su negalia iki 21 metų priežiūrai.

8. Ligos išmoka prižiūrintiems žmones su negalia. Paskelbus ekstremalią situaciją ir sustabdžius neįgaliųjų dienos centrų veiklą, nedarbingumas galės būti suteikiamas ir ligos išmoka mokama tiems dirbantiesiems, kuriems atsiranda būtinybė prižiūrėti negalią turintį asmenį, jei jis anksčiau lankė dienos centrą. Nedarbingumas galės būti suteikiamas kol tęsiasi ekstremali padėtis arba karantinas.

9. Ligos išmoka prižiūrintiems senolius. Kai dėl ekstremalios situacijos sustabdoma dienos centrų veikla, o dienos centruose pensinio amžiaus žmogui buvo teikiama trumpalaikė socialinė globa, jo artimasis galės gauti nedarbingumo pažymėjimą ir ligos išmoką. Ji siekia 65,94 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.

10. Ligos išmoka sergantiems sunkiomis lėtinėmis ligomis. Jeigu darbuotojas serga sunkia lėtine liga, įrašyta į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą, ir jam nėra jokios galimybės dirbti nuotoliniu būdu bei netaikoma prastova, jis turės galimybę ekstremalios situacijos metu gauti ligos išmoką. Iki šiol tokio galimybės nebuvo. Išmokos dydis siekia 62,02 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.

11. Nušalinimas nuo darbo. Seimas pritarė Darbo kodekso pataisoms, kad esant ekstremaliai situacijai arba karantinui darbdavys galėtų nušalinti darbuotoją nuo darbo, jeigu darbuotojo sveikatos būklė kelia grėsmę jo kolegoms, bet darbuotojas nesutinka dirbti nuotoliniu būdu. Nušalinimas nuo darbo galiotų ribotą laiką, už šį periodą darbo užmokestis nebūtų mokamas