Verslas

2020.03.10 11:42

Apklausa atskleidė, kad beveik trečdalis lietuvių turi po antrą nekilnojamojo turto objektą

atnaujinta 12.01
Lukas Blekaitis, ELTA 2020.03.10 11:42

Beveik trečdalis lietuvių turi po antrą nekilnojamąjį turtą (NT), rodo „Luminor“ užsakymu tyrimo centro SKDS atlikta vartotojų apklausa.

Tyrimo duomenimis, po 29 proc. lietuvių ir latvių bei 30 proc. estų turi du nekilnojamojo turto vienetus, pavyzdžiui, butą ir butą, butą ir sodo namą.

Po tris NT objektus suskaičiuoja turintys 8 proc. lietuvių, 7 proc. latvių ir 6 proc. estų. Latviai pirmauja pagal visuomenės dalį, kuriems priklauso 4 NT vienetai, – kaimyninėje šalyje tokių gyventojų yra 8 proc., o Lietuvoje ir Estijoje – po 4 proc.

Lietuviai Baltijos šalyse išsiskiria pomėgiu ir galimybėmis turėti namus miesto ribose – 20 proc. lietuvių su paskutine būsto paskola įsigijo individualų namą miesto ribose, palyginti su 11 proc. namą mieste įsigijusių latvių ir estų.

Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktoriaus Mindaugo Statulevičiaus teigimu, 82 proc. latvių ir estų turi nuosavą būstą, tuo metu Lietuvoje tokių gyventojų yra lygiai 9 iš 10.

„Tai tam tikros istoriškai susiklosčiusios aplinkybės. Estai turėjo aktyvesnę būsto rinką ankstesniu ekonominio ciklo laikotarpiu, drąsiau investavo, turėjo daugiau alternatyvių produktų, aktyvesnė nuomos rinka išjudėjo, ta drąsa nuomotis ir pasiūlyti produktą nuomai istoriškai buvo didesnė.

Kai 2000 metais darėm vertinimą, 94–95 proc. buvo nuosavybė, tai latvių, estų ji visą laiką buvo mažesnė. Lietuviai daugiausiai pirkdavosi būstą sau, nuomai nebūdavo alternatyvų ir taip išliko. Iš vienos pusės, žmonės nelabai turėjo iš ko rinktis, nelabai rinkos ką ir siūlė“, – sakė M. Statulevičius.

LNTPA direktoriaus manymu, statistika, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, turėtų apsilyginti, nes atsiranda NT verslo, kuris ateina į ilgalaikio nuomojamo būsto segmentą.

„Tai prisidės ir prie šešėlio mažinimo, nes šešėlis nuomos rinkoje yra kol kas nemažas“, – teigė jis.

Jo teigimu, Kauno ir Klaipėdos gyventojai dažnai teikia pirmenybę namui, vilniečiai į namus taip pat žvalgosi vis labiau, nes naujuose projektuose didelių butų statoma mažiau.

„Vilniaus plotas tikrai yra didelis, tai gyventi mieste, bet žalesnėje aplinkoje yra daugiau galimybių. (...) Mūsų nariai pastebi, kad vis daugiau atsiranda žmonių, kurie turi kiek kitokį lūkestį produktui, nei randa rinkoje. Dalis priima sprendimą nuomotis, bet kurtis šiek tiek atokiau nuo savo ieškomų lokacijų, o sprendimą (pirkti būstą. – ELTA) atidėti vėlesniam laikui“, – teigė M. Statulevičius.

Pasak „Luminor“ privačių klientų finansavimo vadovės Reginos Ungulaitienės, šiemet papildomai ketinama išduoti 90 mln. eurų būsto paskolų.

Praėjusių metų vidutinė pasirašyta būsto kreditų suma „Luminor“ banke buvo 64 tūkst. eurų. Daugiausia paskolų išmokama butams įsigyti.

„Gyventojams dar šiek tiek sudėtinga susidėlioti statybų planą, finansavimo galimybes“, – sakė R. Ungulaitienė.