Šiemet studijų kaina, palyginti su praėjusiais metais, smarkiai pasistiebė. Kitais mokslo metais už studijas nemokantys studentai į aukštąsias mokyklas iš valstybės biudžeto nusineš po 200–1800 eurų daugiau nei šiemet. Tiek pat išaugs išlaidos ir valstybės finansuojamos vietos negavusiems studentams, t. y. mokantiesiems už mokslą.
Kaip paaiškino Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, taip siekiama padidinti dėstytojų atlyginimą ir paskatinti studentus.
Metai istorijos, filosofijos ar, tarkim, komunikacijos studijų brangsta nuo 1466 iki 1669 eurų. Medicinos studijos atsieis 3523 eurus, šiemet šie mokslai kainavo 3100 eurų.
Parengti pilotus kainuos 15 234 eurus. 2019-aisiais buvo nustatyta 13 418 eurų kaina.
Panašiai stiebiasi ir magistrantūros ir doktorantūros studijų (tiek, nuolatinių, tiek ištęstinių) kaina.
Brangiau atsieis mokslai ir kolegijose. Tarkim, metai socialinių studijų kainuos 1505 eurus (pernai – 1283 eurai), o muzikos krypties studijos – 6123 eurus per metus (2019-aisiais – 5223 eurai).
Kaip paaiškino ŠMSM, 2020 m. priimant naujus studentus, aukštosioms mokykloms didės valstybės lėšų dalis, skiriama dėstytojų atlyginimams ir studentų skatinimui. Valstybės skiriama lėšų suma vienai studijų vietai kolegijose 2020 m. priimant studentus didės ne mažiau kaip 13,7 proc., universitetuose – 10,4 proc.
Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. norminių studijų kainos dedamoji, skirta dėstytojų darbo užmokesčiui, universitetuose didės nuo 7,4 iki 8,7 pareiginės algos bazinio dydžio, o kolegijose – nuo 6,31 iki 7,77 pareiginės algos bazinio dydžio.
Daugiau lėšų valstybė taip pat skirs studentams skatinti. Numatoma, kad jos augs 14,3 proc. – nuo 133 eurų (3,5 bazinės socialinės išmokos (BSI) iki 156 eurų (4 BSI) vienai valstybės finansuojamų studijų vietai.
Lėšos, kurias valstybė skiria studijoms, taip pat didės dėl pareiginės algos bazinio dydžio ir bazinės socialinės išmokos dydžio pasikeitimo.
Kainą tiems, kurie moka už studijas, universitetai ir kolegijos apskaičiuoja pagal nurodomą norminę studijų kainą. Ji negali būti mažesnė, nei patvirtinta švietimo, mokslo ir sporto ministro. Tačiau gali būti didesnė – paprastai aukštosios mokyklos ją padidina populiariausioms studijų programoms.
Kaip sakė Vyriausybės strateginės analizės centro Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas, vertinant Lietuvoje aukštosioms mokykloms skiriamas lėšas kaip BVP dalį, matyti, kad Lietuva tarptautiniame kontekste būdavo netoli ES vidurkio, tačiau nuosekliai ši dalis mažėja.
„Kur kas prastesnė padėtis dėl lėšų, skiriamų vienam studentui. Kadangi Lietuva išsiskiria itin didele jaunimo dalimi, turinčia aukštąjį išsilavinimą, natūralu, kad, neskiriant itin aukštos BVP dalies aukštajam mokslui, lėšos, tenkančios vienam studentui, yra vienos iš žemiausių.
Kadangi finansavimas studijoms skiriamas atsižvelgiant į studijų kainą, būtinas žingsnis – didinti studijų kainą, kad galėtume turėti pakankamos kokybės aukštąjį mokslą. Atliekant tokius pakeitimus svarbu įvertinti, kokią tai turės įtaką aukštojo mokslo prieinamumui, numatyti priemones, kad socialinis ekonominis statusas netaptų dar stipresniu neprieinamumo veiksniu“, – kalbėjo G. Jakštas.
Kaip LRT.lt jau yra rašęs, ne kartą išsakyti užmojai nuo 2020 m. įteisinti nemokamas bakalauro studijas. Iš viso ketinama finansuoti 20 tūkst. bakalauro studijų vietų universitetuose bei kolegijose. 2019 m. į valstybės finansuojamas studijų vietas universitetuose ir kolegijose buvo priimta 11 770 pirmakursių. Tiesa, 1429 valstybės finansuojamos vietos liko neužimtos, nes stojantieji neatitiko reikalavimų, reikalingų gauti nemokamą studijų vietą.
Kad būtų įvestos nemokamos bakalauro studijos, prireiks 6 mln. eurų.
