Verslas

2019.10.22 10:22

Biudžetas kelią skinasi su trikdžiais: dėl naujų mokesčių – prieštaravimų banga

seimo nariams užkliuvo PSDF rezervas; atnaujinta 18.30
Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, Justina Ilkevičiūtė, LRT.lt2019.10.22 10:22

Antradienį Seimui pateikiamas kitų metų biudžeto projektas, kuriam praėjusią savaitę jau pritarė Vyriausybė. 2020 metų biudžete numatomi ir nauji mokesčiai, iš kurių bene daugiausia diskusijų sukėlė nekilnojamo turto ir transporto taršos mokesčiai.

Bankų mokestis išbrauktas dėl galimo neatitikimo Konstitucijai

Dalis biudžeto pasiūlymų kelią toliau skinasi sėkmingai, tačiau nekilnojamojo turto mokestis jau buvo grąžintas tobulinti, o dar prieš diskusiją dėl biudžeto buvo nuspręsta išbraukti vadinamojo bankų mokesčio klausimą – Finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projektą iš darbotvarkės dėl galimo neatitikimo Konstitucijai.

Šis mokestis turėjo surinkti daugiau nei 52 mln. eurų pajamų, todėl jei jo neliks, biudžete atsiras skylė, kurią reikės užlopyti.

LRT.lt primena, kad šį įstatymo projektą pateikė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai priklausantis Zbignevas Jedinskis.

Po pateikimo parlamentaras Mykolas Majauskas išsakė nuomonę, kad vien dėl šio išbraukimo biudžetą derėtų peržvelgti iš naujo: „Finansų rinkų dalyvių apmokestinimas išbrauktas, (...) nes jis prieštarauja Konstitucijai. (...) Tai reiškia, kad mes jau dabar matome 50 mln. eurų nuostolius arba netitikimą tam, kas buvo suplanuota. Man atrodo, kad būtų labai svarbu grįžti ir subalansuoti biudžetą taip, kad jis atitiktų tuos įstatymus, kurie atitinka Konstituciją, nes jau dabar toks biudžetas, koks yra planuojamas, jis yra 50 mln. eurų minuse.“

Parlamentarams abejonių kyla ir dėl pensijų, ir dėl švietimo finansavimo

M. Majauskas taip pat paabejojo projekte pateiktu siūlymu dėl pensijų. Kaip teigia parlamentaras, pensininkų skurdo lygis dar niekada nebuvo toks didelis.

„Pensininkų skurdo lygis pakilo į neregėtas aukštumas ir šiuo metu siekia 40 proc. (...) Per visą nepriklausomybės laikotarpį tokio rezultato nebuvo ir tai absoliutus dugnas Europos Sąjungoje“, – tvirtino M. Majauskas.

Atsakydamas finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad derėtų žiūrėti į bendrą vaizdą, o ne tik išskirti vieną grupę: „Jūs paminėjote santykinį skurdą. Taip, jis iš tiesų didelis. Reikia šią problemą spręsti. Bet nepaminėjote, kad absoliutus skurdo lygis keitėsi į gerąją pusę. Tai taip pat yra svarbu.“

Jo tvirtinimu, pastaraisiais metais pensijų augimas buvo nepalyginimai spartesnis nei prieš tai buvusių kadencijų kartu sudėjus.

Jis pridūrė, kad pensijų didinimas nėra vienintelis valstybės įsipareigojimas: „Nepamirškime, kad tai – ne vienintelis valstybės įsipareigojimas. Taip pat turime skatinti žmones dirbti ir užsidirbti.“

Parlamentarė Gintarė Skaistė vis dėlto abejoja, ar siūlomas projektas iš tiesų tai skatina. Jos vertinimu, bene labiausiai, remiantis siūlomu biudžetu, nukentėti turėtų vidurinė klasė, kurios atstovams, tikėtina, tektų mokėti ir transporto taršos mokestį, ir nekilnojamojo turto mokestį. Tačiau tuo pat metu, teigia G. Skaistė, didinamos išmokos.

„Nedarbo draudimo išmokoms skirti pinigai auga 50 proc., taip pat auga pašalpos ir išmokos. Man kyla klausimas, ar šis biudžetas iš tiesų skatina dirbti ir užsidirbt“, – svarsto G. Skaistė.

V. Šapokos teigimu, valstybėje svarbu ir mažinti skurdą, ir skatinti dirbti bei užsidirbti, todėl biudžeto projektu bandoma apimti tiek vieną, tiek kitą sritį.

Ingrida Šimonytė kėlė klausimą, kaip kitais metais ketinama padidinti mokesčių pajamų santykį su BVP, kuris numatomas biudžeto projekte.

V. Šapoka teigė, kad pagrindiniai pajamų šaltiniai projekte nurodyti, o tie, kurie didina 50 mln. eurų, galės būti išskirti, diskutuojant komitetuose.

Parlamentaras Simonas Gentvilas pažėrė kritikos, kodėl vyriausybė dangstosi akcizų kėlimu, o ne iš esmės didina PVM surinkimą.

„Mūsų kaimynai estai rodo, kad PVM atotrūkis yra tik 7 proc, lyginant su Lietuvos 25 proc.“, – palygino S. Gentvilas.

Tačiau V. Šapoka pažymėjo, kad „šešėlis nėra tas dalykas, kada paėmei, išjungei šviesą ir jis dingsta – tai nuolatinė kova, virsmas.“

Jo teigimu, Estija ir Lietuva turi didelių skirtumų ir būtent verslo kultūra iš dalies lemia problemos vyravimą. „Problema spręstųsi greičiau, jeigu greičiau ateitų tiesioginės užsienio investicijos“, – įsitikinęs V. Šapoka.

Seimo narė Aušrinė Armonaitė kėlė klausimą ir dėl švietimo finansavimo. Kaip teigė parlamentarė, nors švietimui skiriame EBPO vidurkį siekiančią sumą, 5 proc. nuo BVP, mūsų pasiekimai to neatspindi.

„Mūsų pasiekimai yra EBPO dugne. Kitaip tariant, tai, ką finansuojame, neturi ryšio su mokslo kokybe: klasėse – po aštuonis mokinius, penktokai mokosi su aštuntokais. Ar šiame biudžete mes skiriame tikslingą finansavimą?“ – klausė A. Armonaitė.

V. Šapokos aiškinimu, šiame biudžete didžioji lėšų dalis, kuri apima visus švietimo lygius – nuo ikimokyklinio ir universitetinio, yra nukreipiama darbo užmokesčio augimui.

„Taip numatyta susitarimuose, kuriuos taip pat privalome įgyvendinti. Kalbant apie efektyvumą, visiškai su jumis sutinku – čia būtina spartinti reformas. (...) iš esmės visos tarptautinės organizacijos, kurios yra vertinusios Lietuvos švietimo situaciją, tiek tinklus, tiek kokybę, vienareikšmiškai rekomenduoja skatinti reformas“, – tvirtino V. Šapoka.

Po pateikimo balsuojant dėl 2020 metų, 2021 metų ir 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių balsavo 94 iš 95 užsiregistravusių Seimo narių. Už balsavo 57 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė – 36 Seimo nariai. Nutarimui po pateikimo pritarta.

Pasiūlymą toliau svarstys Seimo biudžeto ir finansų bei kiti komitetai.

Akcizų didinimas kelia ne mažiau klausimų: prognozuoja didėjančią kontrabandą

Remigijus Žemaitaitis atkreipia dėmesį, kad, padidinus akcizą kaitinamajam tabakui, šių gaminių kainos gerokai padidėtų, lyginant su kainomis kaimyninėse valstybė.

„Turėsime kone 1,5 karto didesnį akcizą nei mūsų kaimyninės valstybės“, – akcentavo R. Žemaitaitis.

Vertindamas galima kontrabandą ir iš ES šalių legaliai atsivežamus rūkalus, Seimo narys skaičiavo, kad didelės dalies planuojamų pajamų surinkti paprasčiausiai nepavyks.

Abejonių dėl šio akcizo mokesčio kilo ir Andriui Mazuroniui, kuris svarstė, kad dalis rūkančiųjų tiesiog ims pirkti ne kaitinamojo, o deginamojo tabak gaminius.

V. Šapoka vis dėlto atsakė, kad iš dalies akcizo mokestis būtų didinamas ir raginant rūkalius šio įpročio atsisakyti: „Žinoma, kad ne tik Lietuva, bet ir mūsų kaimyninės šalys taip pat imasi sprendimų. Kiek diskutojame, taip pat yra numatyti sprendimai juos keisti. (...) Siekdami sveikatinimo tikslų, tą akcizą didiname.“

Atsakydamas į A. Mazuronio poziciją, V. Šapoka atkreipė dėmesį, kad šiuo metu skirtumas tarp skirtingų tabako gaminių kainų jau dabar yra gana didelis, todėl jis būtų tiesiog sumažintas.

„Tas tarifas keliamas tiek vieniems, tiek kitiems. Šiuo metu atotrūkis yra didelis“, – sakė V. Šapoka.

Seimo nariams dvejonių sukėlė ir akcizo didinimas degalams. Parlamentarai atkreipė dėmesį, kad padidinus akcizą ūkininkai padidėjusias išlaidas perkels ir padidins produktų kainą, o tarptautinius pervežimus vykdančios bendrovės ne tik dėl šio akcizo, bet ir dėl Europos Sąjungos mastu ketinamo priimti mobilumo paketo savo bendroves paprasčiausiai iškels iš Lietuvos.

V. Šapokos tvirtinimu, akcizas didinamas tiek atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, tiek į bendrą šalies situaciją.

„Tikrai galiu sutikti su tuo, jog reikia labai atidžiai vertinti, kokį tai poveikį padarys. Tai buvo įvertinta. Tikrai yra nuosaikus pasiūlymas padidinti. Jeigu išskirsime vieną ūkio šaką iš visų ir laikysime tiesiog šiltnamio sąlygomis, o nuo to kentės visi kiti sektoriai ir gyventojai, nemanau, kad tai būtų teisinga. (...) Manau, kad tas pasiūlymas tikrai tinkamai subalansuotas“, – įsitikinęs V. Šapoka.

Balsuojant dėl pritarimo po pateikimo buvo pritarta. Už balsavo 47 Seimo nariai, prieš – 10, susilaikė – 32.

Toiau projektas bus peržiūrimas Biudžeto ir finansų komitete bei Kaimo reikalų komitete.

Kelia klausimą dėl vaiko pinigų turtingiausiems

Antradienį Seime pateikimą dėl vaiko išmokų pristatė ir socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Tiesa, vaiko pinigų didinimas taip pat sulaukė Seimo narių kritikos. Dauguma pasisakiusiųjų abejojo, ar verta vaiko pinigus didinti ar apskritai mokėti pasirutinčioms šeimoms. Jų vertinimu, šiuos pinigus derėtų skirti tikrai sunkiai gyvenančioms šeimoms.

S. Gentvilas atkreipė dėmesį, kad visi moksliniai tyrimai rodo, jog svarbiau ne didinti išmokas, o investuoti į kokybišką švietimą. Jis kėlė klausimą taip pat ir dėl to, kad šios išmokos vis dar mokamos ir turtingiausiai visuomenei dalies.

Savo ruožtu L. Kukuraitis teigė, kad beveik visos šeimos prašo išmokų ir jas gauna. „Visos šeimoms reikalingos šios lėšos. Jos ženkliai mažina vaikų skurdą, kuris, deja, Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje“, – tvirtino L. Kukuraitis.

Jo teigimu, įgyvendinus siūlymus vaikų skurdas būtų sumažintas iki ES vidurkio.

A. Armonaitė vis dėlto kėlė klausimą dėl tokio skirstymo tikslingumo: „Ar nesvarstote, kad efektyviau būtų padėti tiems, kurie yra skurde, bet vis dėlto nesubsidijuoti tų žmonių, kuriems nereikia šios paramos?“

„Toks įspūdis, kad tai jau esu atsakęs, – teigė ministras. – Mūsų siūlyme išryškinama ta dalis, kuri yra papildoma dalis, kuri taikoma skurdžiausioms šeimoms. Tai sprendžia skurdo ir nelygybės problemą. Bet kartu ši priemonė yra ne tik skurdo ir nelygybės klausimams spręsti. Ji taip pat yra ir šeimų stiprinimo priemonė.“

T. Tomilinas teiravosi, kiek yra tokių šeimų, kuriems nepagrįstai mokami vaiko pinigai, nes šeima yra pakankamai pasiturinti.

„Man atrodo, kad tokių žmonių yra keli procentai ir didžioji dauguma – šioje Seimo salėje“, – nurodė T. Tomilinas.

L. Kukuraičio aiškinimu, vaiko pinigai dažniausiai tenka viduriniam visuomenės sluoksniui. „Jeigu norime, kad mūsų vidurinė klasė stiprėtų, (...) tai būtent ta vidurinė išmoka ją ir stiprina“, – teigė L. Kukuraitis.

Jis pridūrė, kad po pakeitimų daugiau šeimų galės gauti šias išmokas ir tokiu būdu būtų sumažinta nelygybė ir skurdas.

Nepaisant kritikos, balsavimo metu pateikimui buvo pritarta. Iš 106 užsiregistravusiųjų balsavo 103 Seimo nariai, kurių didžioji dauguma – 97 – pasisakė „už“. Nė vienas Seimo narys nebalsavo prieš, o 6 parlamentarai susilaikė.

Toliau projektas bus svarstomas Seimo socialinių reikalų ir darbo komitete bei Biudžeto ir finansų komitetas.

Pasiūlymus dėl valdininkų ir politikų atlyginimų kėlimo atmetė

Antradienį Seimo salėje L. Kukuraitis pateikė ir siūlymą, kurį priėmus 2020 m. būtų padidintos ir valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos, tačiau tokį pasiūlymą Seimo nariai atmetė.

Po balsavimo M. Majauskas minbistrui siūlė įsitikinti, ar jis iš tiesų turintis palaikymą Seime. Anot parlamentaro, Seimo nariai nubalsavo prieš galimybę pačiam L. Kukuraičiui pasidilinti darbo užmokestį.

Vis dėlto kiti Seimo nariai laikėsi priešingos pozicijos. T. Tomilinas patikino, kad tiek Vyriausybė, tiek pats L. Kukuraitis palaikymą turi ir teigė, jog ministrų algos, vertinant jų darbo trumpalaikiškumą, privalomą atlkti darbą ir prisiimamą atsakomybę yra per maži.

Siūlymui keisti šalpos pensijų mokėjimą Seimo nariai nepritarė vieningai. Juo numatoma, kad nebeliktų šalpos pensijų, kurios būtų mažesnės nei vienos bazinės šalpos pensijos dydžio.

„Sodros“ biudžeto pasiūlymai sulaukė kritikos dėl pensijų, bet kelią prasiskynė

Anot L. Kukuraičio, „Sodros“ 2020 m. biudžeto projektas parengtas, atsižvelgiant į Finansų ministerijos paskelbtą šalies ekonominės raidos scenarijų 2020–2022 m.“

„Prognozuojama, kad 2020 m. Sodros biudžeto pajamos sieks 4,86 mlrd. eurų. T. y. bus 6 proc. arba 277 mln. eurų didesnės nei 2019 m. laukiama. Pajamų didėjimui daugiausia įtakos turės apdraustųjų skaičiaus didėjimas ir jų darbo užmokesčio didėjimas. 21 mln. eurų numatyta gauti iš dienpinigių apmokestinimo pakeitimo. Iš valstybės biudžeto numatyta gauti 1,87 mlrd. eurų bendrai pensijos daliai kompensuoti“, – teigė ministras.

Jo aiškinimu, prognozuojama, kad 2020 m. „Sodros“ biudžeto išlaidos sieks 4,52 mrd. eurų ir bus 7,7 proc. t. y. 392,3 mln. eurų didesnės nei laukiama 2019 m.

„Didžiausią išlaidų dalį sudaro išlaidos pensijoms. Joms numatyta skirti 240 mln. eurų arba 7,5 proc. daugiau nei laukiama 2019 m. Šių išlaidų didėjimą lemia numatomas pensijų didinimas“, – sakė L. Kukuraitis.

Prognozuojama, kad vidutinė pensija 2020 m., turint būtinąjį stažą, sieks 395,16 eurų ir bus 8,4 proc. didesnė nei 2019 m.

Taip pat prognozuojama, kad turėtų didėti ir ligos bei kitos išmokos.

Vis dėlto Seimo nariai pensijų didinimą įvertino kaip per mažą. M. Majauskas grįžo prieš anksčiau išsakyto argumento ir atkreipė dėmesį, kad 40 proc. Lietuvos pensininkių gyvena skurde.

„Grįšiu prie pensininkų skurdo temos. (...) Statistikos departamento duomenimis, 30 proc. kas antrą dieną gali valgyti mėsos, susimokėti už komunalinius mokesčius, pakankamai pasišildyti. 26 proc. negali nusipirkti normalių drabužių ir vaikšto su sudėvėtais drabužiais", – vardijo M. Majauskas.

Jo nuomone, ministerijos taikomas pensijų indeksavimas ir netikslios prognozės lemia, kad pensijos Lietuvos senjorams buvo padidintos nepakankamai, nors darbo užmokestis ir didėjo gana sparčiai.

L. Kukuraitis sutiko, kad socialinė pensininkų rizika auga: „Jeigu kitose grupėse – vaikų, neįgaliųjų – pavyksta mažinti, pensininkų – ne. Tai susiję su tuo, kad darbo užmokestis augo kur kas sparčiau nei pensijos indeksuotos septynerių metų laikotarpiui. Tai, ką teigiate, kad neteisingai numatomas darbo užmokesčio augimas, jis įskaičiuojamas į formulę tuo metu, kai skaičiuojame faktą, darbo užmokesčio lygį. Kitaip sakant, visi šie tariami neįskaičiavimai įskaičiuojami kitais metais, kai numatomas koeficientas.“

Galiausiai dėl viso projektų paketo pateikimo balsavo 89 Seimo nariai. Už balsavo75, prieš – 1, susilaikė 13 parlamentarų. Projektai bus vertinami Seimo socialinių reikalų ir darbo komitete bei kituose komitetuose.

PSDF projektas sulaukė kritikos: rezervui ketina atidėti neįprastai daug

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga antradienį Seime pristatė numatomą biudžetas 2020 metų privalomojo sveikatos draudimo (PSD) fondui.

„Kitų metų PSD fondo biudžetas, planuojama, turėtų augti 11,7 proc., t. y. daugiau nei 241 mln. eurų. Didžiąją dalį to augimo turėtų sudaryti 9,7 proc. didėjančios įmokos į PSD fondą, taip pat – 15,6 proc. didėjančios valstybės biudžeto įmokos už draudžiamuosius valstybės lėšos, kurios turėtų sudaryti 438 eurus. Taip pat, numatoma skirti iš valstybės biudžeto valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti 1,6 proc. augmas", – vardijo ministras.

Jo teigimu, išlaidos turėtų didėti maždaug 6 proc. „Išlaidos skiriamos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti. Tokiu būdu garantuojant šiemet įvykusį atlyginimo padidinimą. T. y. tiesiog padengti, kas jau buvo padaryta šiemet, padidintos išlaidos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms. Turint galvoje, kad šiemet tai vyko ne nuo metų pradžios, kitais metais yra numatyta papildomos lėšos, kurios reikalingos tam tęstinumui užtikrinti. Taip pat papildomai numatytos lėšos naujoms paslaugoms“, – sakė ministras.

Jo teigimu, taip pat daugiau nei 13 proc., daugiau nei 46 mln. eurų, didėja išlaidos vaistams ir medicinoms pagalbos priemonėms apmokėti.

„5,1 proc. auga išlaidos medicininei reabilitacijai, sanatoriniam gydymui, didinamos išlaidos ortopedijos techninėms priemonėms. Didėja 9 proc. išlaidos sveikatos programoms. Numatomas rezervas metų pradžioje – 400,73 mln. eurų“, – nurodė A. Veryga.

Būtent numatomas rezervas sukėlė daugiausia diskusijų. Parlamentarai išreiškė abejones, ar toks didelis rezervas iš tiesų reikalingas. M. majauskas svarstė, ar dalis pinigų nebūtų geriau panaudoti medikų atlyginimams.

„Greičiausiai niekada nepavyksta išleisti šių pinigų medikų atlyginimams, nes Konstitucija numato, kad PSDF biudžetas turi būti subalansuotas ar perteklinis. Ar galite atsakyti, kodėl kaupiate tokį (sunku pavadinti jį sveiku) rezervą“, – teiravosi M. Majauskas.

Antanas Vinkus skaičiavo, kad net 23 proc. biudžeto nukeliauja rezervui. I. Šimonytė ministro teiravosi, ar jis, atsidėdamas dalį savo pajamų taupymui, tai taip pat vertina kaip išlaidas, nes būtent atidėjimas rezervui PSDF buvo numatytas kaip patiriamos išlaidos.

A. Verygos vertinimu, klausimas apie biudžetą tik iš dalies skirtas jam. „Jūs puikiai suprantate, kad, nors aš biudžetą teikiu atskirai, valstybės išlaidos yra skaičiuojamos bendrai ir fiskalinė drausmė galioja visiems, – komentavo A. Veryga. – (...) Norėčiau turėti daugiau išlaidų. Kiekvienas ministras to norėtų. Bet, jeigu viskas bus gerai apskritai su biudžeto pajamomis ateinančiais metais, mes neprikvailiosime čia, Seime, tai mes galėsime tą patį rezervą, jo dalį papildomai išleisti, paprašę Finansų ministerijos.“

Po pateikimo „už“ pasisakė 59 Seimo nariai iš 96 balsavusiųjų/ Prieš buvo 22 parlamentarai, susilaikė – 15.

Biudžetą didinti turėtų akcizai

LRT.lt primena, kad Vyriausybė praėjusį trečiadienį pritarė 2020 metų biudžeto projektui.

Kitų metų valstybės biudžete planuojama gauti 11,5 mlrd. eurų pajamų, o asignavimai sieks 12,6 mlrd. eurų.

Valstybės biudžeto išlaidos augs 8 proc. iki 940 mln. eurų, „Sodros“ – 11,7 proc. iki 472 mln. eurų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) – 7,4 proc. iki 145 mln. eurų, savivaldybių – 11,6 proc. iki 339 mln. eurų.

Valstybės biudžeto pajamos augs 9 proc. iki 956 mln. eurų, „Sodros“ – 9,1 proc. iki 407 mln. eurų, PSDF – 11,7 proc. iki 241 mln. eurų, o savivaldybių – 11,9 proc. iki 350 mln. eurų.

Kaip tada tvirtino finansų ministras Vilius Šapoka, didžiausios biudžeto išlaidos teks socialinei apsaugai, ekonomikai, švietimui, gynybai.

Buvo skelbiama, kad vaiko pinigai augs iki 60 eurų. Papildoma dalis bus skiriama neįgaliesiems ir nepasiturinčių šeimų vaikams iki 100 eurų.

Neapmokestinamas pajamų dydis (NPD), remiantis projektu, didės iki 350 eurų. Minimali mėnesinė alga (MMA) – iki 607 eurų, o MMA, įvertinus NPD didėjimą, į rankas didės daugiau nei 40 eurų.

Kaip nurodė finansų ministras, senatvės pensijos augs sparčiau nei vidutinis atlyginimas – kiek daugiau nei 8 proc.

Bene daugiausia lėšų į biudžetą ketinama surinkti iš pridėtinės vertės ir akcizo mokesčių.

Biudžeto projekte numatomas akcizų benzinui ir dyzelinui didinimas. Vien iš šio mokesčio į biudžetą ketinama surinkti 31 mln. eurų. Litras benzino turėtų brangti 4, dyzelino – 3 centais.

Iš akcizo žemdirbių dyzelinui didinimo papildomai į biudžetą planuojama surinkti 6,5 mln. eurų. Žemdirbiams litras dyzelino turėtų brangti 3 centais. Be to, ketinama mažinti taikomą kvotą. Tai į biudžetą turėtų atnešti dar 6,5 mln. eurų.

Panaikinus akcizų lengvatą šildymui skirtiems gazoliams į biudžetą turėtų įplauti 14,8 mln. eurų.

Padidinus akcizus stipriam alkoholiui biudžetas pasipildytų 10 mln. eurų. 0,5 litro butelis turėtų brangi 45 centais.

Akcizų kaitinamojo tabako produktams spartesnis didinimas į biudžetą atneš 6 mln. eurų papildomų biudžeto pajamų. 20 vienetų pakelis turėtų brangti 33 centais.

Taip pat biudžete numatomas neapmokestinamosios vertės už gyventojų nekilnojamąjį turtą mažinimas. Tai biudžetą papildytų 8 mln. eurų.

Dar 7 mln. eurų papildomai atneštų mokesčio lengvatos žemės ūkio paskirties žemei siaurinimas.

Automobilių taršos mokestis biudžetą papildytų net 29 mln. eurų.

Taip pat skaitykite

Dėl didesnio dienpinigių apmokestinimo valstybės ir savivaldybių biudžetai gautų 4,6 mln. eurų daugiau, „Sodros“ ir PSDF biudžetai – 31,5 mln. eurų daugiau.

Kredito įstaigų turto apmokestinimas biudžetą turėtų papildyti 52,2 mln. eurų, tačiau, LRT.lt primena, kad šio įstatymo projektas antradienį buvo išbrauktas iš darbotvarkės del galimo nesuderinamumo Konstitucijai.

Stambios mažmeninės prekybos apyvartos apmokestinimas pridėtų 31,9 mln. eurų.

Lėtesnis nei numatyta neapmokestinamųjų pajamų (NPD) didinimas valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamas padidintų 70 mln. eurų.