Verslas

2019.10.16 13:58

Biudžeto projektas ekspertų nedžiugina: baisu pagalvoti, kas bus po „pageidavimų koncerto“ Seime

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.10.16 13:58

Trečiadienį Vyriausybė pritarė kitų metų biudžetui, tačiau tai LRT.lt kalbintų ekspertų nedžiugina. Priimtą projektą jie vertina neigiamai ir netgi sieja su artėjančiais rinkimais.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Indrė Genytė-Pikčienė atkreipia dėmesį, kad makroekonominė aplinka prastėja, lėtėja eksporto augimas ir mažmeninės prekybos apyvartų augimas. Visa tai vertindama, ji teigia, kad biudžetas atrodo gana optimistiškai.

„Kitais metais net ir pati Finansų ministerija tikisi daug vangesnės ekonominės raidos, tad labai keista, kad tokiame kontekste prognozuoja gana ženklų biudžeto pajamų augimą ir atitinkamai išlaidų augimą. Vienareikšmiškai galima vertinti, kad tai – priešrinkiminis biudžetas. Net baisu pagalvoti, kaip jis atrodys po „pageidavimų koncerto“ Seime“, – LRT.lt teigia I. Genytė-Pikčienė.

Jos vertinimu, neįprasta ir tai, kad į biudžetą įtraukti ir Seimo įregistruoti mokestiniai siūlymai. Planuojama, kad šalies biudžetas kitais metais gaus papildomas pajamas iš bankų aktyvų, stambaus mažmeninio prekybos sektoriaus apmokestinimo bei dar lėtesnio NPD didinimo – iki 330 eurų.

Skaičiuojama, kad bankų aktyvų mokestis šalies biudžetą papildytų 52,2 mln. eurų, mažmeninės prekybos sektoriaus apmokestinimas – 31,9 mln. eurų. NPD lėtesnis didinimas – 70 mln. eurų.

„Kas labiausiai gąsdina, kad tie pasiūlymai, apie kuriuos mes šnekame – tiek bankų aktyvų mokestis, tiek prekybos centrų mokestis – nebuvo normaliai išdiskutuoti, nebuvo pasikonsultuota. Jau nekalbant apie bankų aktyvų mokesčio aptarimą su Europos Centriniu Banku, nes tai yra sisteminis mokestis, turintis įtakos visai sistemos raidai ir galintis padaryti žalingą poveikį konkurencingumo prasme, norint privilioti naujų rinkų žaidėjų į tą sektorių“, – tvirtina I. Genytė-Pikčienė.

Ji skeptiškai vertina ir lūkesčius didžiąją dalį pajamų gauti iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir akcizo. Ekspertė atkreipia dėmesį, kad didėjant išlaidoms, artėjant ekonominiam sunkmečiui iš mokesčių, ypač iš akcizo mokesčių, pajamų dažniausiai kaip tik surenkama mažiau.

„Kalbant būtent apie PVM ir akcizus, net pasižiūrėjus pirmų šių metų aštuonių mėnesių biudžeto pajamų vykdymo planą, matome, kad tiek PVM planas, tiek akcizų planas nėra vykdomas. Nuokrypis nėra didelis, bet vis tiek tai jau yra ženklas, kad, matyt, per daug optimistiškai šios pajamos buvo suplanuotos. Panašu, kad per daug optimistiškai jos planuojamos ir kitiems metams“, – teigia I. Genytė-Pikčienė.

Taip pat skaitykite

Ragina rinktis kitą kelią: investuotojai pasiruošę ne tik paskolinti, bet ir primokėti

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat kritiškai vertina planus kitąmet didinti mokesčius ir tokiu būdu surinkti daugiau pajamų. Jis nurodo biudžetą apskritai vertinantis neigiamai.

„Apskritai tai vertinu neigiamai, nes, turint omenyje nepalankią ekonominę aplinką: lėtėjančią pasaulio ekonomiką, besitraukiančią pasaulinę prekybą, turint omenyje, kad Vokietija – pagrindinė Lietuvos eksporto partnerė – jau yra recesijoje, tokiame kontekste didinti mokesčius reikštų, kad vienu metu patiriame smūgį ir užsienio paklausai, ir eksportuojančioms įmonėms, ir tuo pačiu metu pažeidžiama vidaus paklausa“, – sako N. Mačiulis.

Anot jo, tokiu atveju derėtų taikyti anticiklinę fiskalinę politiką. Jo aiškinimu, tai reiškia, kad reikia didinti socialines išmokas, investuoti į švietimą, infrastruktūrą, bet tam nereikia didinti mokesčių.

„Lietuva turi milžiniškus rezervus ir reikia atsisakyti biudžeto pertekliaus, patvirtinti tik labai kuklų 0,5 proc. BVP siekiantį biudžeto deficitą ir iš karto atsirastų 350 mln. eurų, kuriuos galima įdarbinti socialiniams ir ekonominiams tikslams pasiekti. Labai svarbus faktas užmirštamas ir ignoruojamas – Lietuva šiuo metu gali skolintis labai ilgam laikotarpiui už neigiamas palūkanas. Tai unikali galimybė, kai mes galime paskatinti Lietuvos ekonomiką sudėtingos išorinės aplinkos kontekste, nedidindami jokių mokesčių“, – sako N. Mačiulis.

Kaip paaiškina ekonomistas, investuotojai pasiruošę duoti Lietuvai pinigus nemokamai ir dar už tai primokėti. Tai reiškia, kad galiausiai valstybė turėtų grąžinti mažiau, nei pasiskolino.

„Tokia galimybe nepasinaudoti ir tokiu laikotarpiu veržti fiskalinius diržus yra visiškas nesusipratimas, kuris labai pakenks Lietuvos ekonomikai. Čia yra didelė problema, kurią aš matau su 2020 m. biudžetu“, – teigia N. Mačiulis.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad panašioje situacijoje yra ir daugelis Europos Sąjungos valstybių, tačiau tiek Vokietija, tiek Olandija, tiek Švedija renkasi visai kitokį kelią nei Lietuva: mažina mokesčius ir naudojasi galimybe pasiskolinti už neigiamas palūkanas.

„Neišradinėkime dviračio kvadratiniais ratais ir pasižiūrėkime, ką daro protingesnės valstybės“, – ragina N. Mačiulis.

N. Mačiulis: „gyvulių ūkis“ tampa dar labiau gyvuliškas

N. Mačiulio vertinimu, vis dėlto išlaidų dalis kitų metų biudžete yra suplanuota gerai – ekonomiką reikia paskatinti, kai pasaulio ekonomikos augimas lėtėja.

„Bet problema yra su pajamų planavimu. Tikimasi, kad padidinus daugelį mokesčių biudžeto pajamos labai sparčiai padidės. Mes jau šią pamoką turėjome išmokti, padarę klaidą 2009 m., kai neigiamos ekonominės aplinkos kontekste buvo didinami mokesčiai ir biudžeto pajamos ne didėjo, o mažėjo, nes išaugo šešėlinė ekonomika ir mokesčių vengimas“, – primena N. Mačiulis.

Savo socialinio tinklo paskyroje jis pateikė pavyzdį – gyventojų individualios veiklos pajamoms iš gamybos ir žemės ūkio ir toliau bus taikomas 5 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas, o samdomiems darbuotojams maksimalus GPM tarifas didinamas iki 32 proc.

„Gyvulių ūkis“ tampa dar labiau gyvuliškas“, – apibendrina N. Mačiulis.

I. Genytė Pikčienė taip pat pabrėžia, kad šis biudžetas išsiskiria dideliu skaičiumi mokestinių iniciatyvų. Ji primena, kad Vyriausybė, atlikusi vadinamąją viešojo sektoriaus ir mokesčių sistemos kompleksinę reformą, žadėjo, kad mokestinių pokyčių daugiau nebeturėsime.

„Bet, štai, vėl naujos mokestinės iniciatyvos. Jų įvairovė labai didelė ir labai iškraipo tą mokestinę sistemą. Tokiai mažai šaliai, kaip Lietuva, reikėtų turėti stabilią, paprastą, lengvai suprantamą mokestinę sistemą, o mes, matyt, rungtyniaujame dėl kuo prastesnio balo šioje srityje, nes sistemą kaitaliojame labai dažnai. Kaitaliojame ne dėl to, kad ją gerintume, o dėl to, kad surinktume papildomų lėšų o, kitaip tariant, pasipinigavimo tikslais. Keisti sistemą vien dėl pinigų yra labai neatsakinga“, – pastebi I. Genytė-Pikčienė.

Ji apibendrina – šį biudžetą būtų galima apibūdinti kaip priešrinkiminį optimistinį biudžetą, o ne realų ir santūrų, kokio norėtųsi iš Vyriausybės: „Dažnai biudžetas, perėjęs per Seimo vadinamąjį „pageidavimų koncertą“, tampa sunkiau įgyvendinamas, bet dabar ir tas pirminis variantas gana, sakyčiau, ambicingas ar optimistinis.“

Taip pat skaitykite

Populiariausi